Ar energiją taupantys prietaisai tikrai atsiperka? Raidė etiketėje dar nepasako svarbiausio

Pirkdami šaldytuvą, skalbyklę ar indaplovę dažnai žiūrime į vieną spalvotą raidę. A klasė atrodo kaip protingas pasirinkimas, o F ar G klasė – kaip būsima didelė elektros sąskaita.

Tačiau tarp „naudoja mažiau elektros“ ir „padeda sutaupyti pinigų“ nėra lygybės ženklo.

Efektyvesnis prietaisas gali kainuoti keliais šimtais eurų daugiau, o per metus sutaupyti vos keliolika eurų. Kitais atvejais didesnė kaina gali sugrįžti per kelerius metus.

Todėl tikrasis klausimas turėtų skambėti ne taip:

Kuri energinė klasė geriausia?

O taip:

Kiek papildomai sumokėsiu šiandien ir per kiek metų šie pinigai sugrįš?

Svarbiausia išvada paprasta: energinė klasė yra palyginimo priemonė, bet ne atsipirkimo garantija.

A klasė nėra pažadas, kad sutaupysite

Europos Sąjungoje daliai prietaisų naudojama A–G energinio efektyvumo skalė. Ankstesnės A+, A++ ir A+++ klasės buvo perskirstytos, todėl senoji A+++ klasė nebūtinai atitinka dabartinę A klasę. Naujoji skalė buvo sukurta tam, kad efektyvesnius ir mažiau efektyvius modelius vėl būtų lengviau atskirti.

Tačiau raidė rodo santykinį efektyvumą konkrečioje prietaisų grupėje. Ji nepasako, ar brangesnis modelis finansiškai apsimokės būtent jūsų namuose.

Pavyzdžiui, šaldytuvų etiketėje nurodomas metinis elektros energijos suvartojimas, talpa ir triukšmo lygis. Skalbyklių energijos suvartojimas gali būti pateikiamas 100 skalbimo ciklų. Tai reiškia, kad tikrą kainą galima apskaičiuoti, tačiau reikia žiūrėti ne vien į raidę, o į konkrečius kilovatvalandžių skaičius.

Raidė padeda greitai orientuotis. Kilovatvalandės leidžia priimti finansinį sprendimą.

Vienintelė formulė, kurios iš tikrųjų reikia

Prietaiso atsipirkimo laiką galima apskaičiuoti gana paprastai:

Atsipirkimo laikas = papildoma prietaiso kaina ÷ metinis sutaupymas

Metinis elektros sutaupymas apskaičiuojamas taip:

Suvartojimo skirtumas kilovatvalandėmis × jūsų elektros kaina

Jeigu efektyvesnis prietaisas kainuoja 200 eurų daugiau, o per metus leidžia sutaupyti 25 eurus, jo papildoma kaina atsipirks maždaug per aštuonerius metus.

Tačiau net ir šis atsakymas dar nėra galutinis. Reikia įvertinti:

• kiek metų prietaisą planuojate naudoti;
• kaip dažnai jį jungsite;
• ar skiriasi vandens sąnaudos;
• ar brangesnio modelio remontas taip pat bus brangesnis;
• ar perkate jums tinkamo dydžio prietaisą;
• ar senąjį prietaisą būtina keisti jau dabar.

Šaldytuvo pavyzdys: efektyvesnis, bet ne stebuklingas

Įsivaizduokime du panašaus dydžio šaldytuvus.

Efektyvesnis modelis per metus sunaudoja 90 kWh mažiau.

Tarkime, kad skaičiavimui naudojama elektros kaina yra 0,25 Eur už kWh. Tai tik iliustracinis dydis – kiekvienas vartotojas turėtų įrašyti savo plano kainą.

90 kWh × 0,25 Eur = 22,50 Eur per metus

Papildomai sumokėti 180 eurų atsipirktų per:

180 ÷ 22,50 = 8 metus

Jeigu šaldytuvą naudosite dvylika metų, efektyvesnis modelis gali būti racionalus pasirinkimas. Per dvylika metų energijos sąnaudų skirtumas sudarytų apie 270 eurų. Atėmus didesnę pirkimo kainą, liktų apie 90 eurų finansinės naudos.

Tačiau jeigu po ketverių metų planuojate kraustytis, parduoti būstą ar keisti virtuvę, didesnė investicija jums gali ir neatsipirkti.

Tas pats prietaisas vienam žmogui gali būti ekonomiškas, kitam – ne.

Energijos taupymas

Skalbyklės pavyzdys: didelė raidžių reikšmė, mažas eurų skirtumas

Dabar įsivaizduokime dvi skalbykles.

Skirtumas – 16 kWh kiekvienam šimtui skalbimų.

Jeigu šeima skalbia 180 kartų per metus:

16 × 1,8 = 28,8 kWh per metus

Kai elektra kainuoja 0,25 Eur už kWh:

28,8 × 0,25 = 7,20 Eur per metus

Vien iš elektros sutaupyti 140 eurų užtruktų daugiau kaip 19 metų.

Efektyvesnė skalbyklė gali naudoti ir mažiau vandens, todėl tikrasis atsipirkimas būtų greitesnis. Vis dėlto šis pavyzdys parodo svarbią taisyklę:

didelis energinių klasių skirtumas nebūtinai reiškia didelį pinigų skirtumą.

Jeigu prietaisas naudojamas retai, jo efektyvumas sąskaitoje gali būti beveik nepastebimas.

Didžiausia klaida – lyginti tik energines klases

Energines klases galima prasmingai lyginti tik tada, kai prietaisai yra panašios paskirties ir dydžio.

Didelis A klasės šaldytuvas gali per metus sunaudoti daugiau energijos nei mažesnis C klasės šaldytuvas. Šaldytuvų efektyvumo vertinime atsižvelgiama į prietaiso tipą ir talpą, todėl klasė nėra vien absoliutus suvartojimo skaičius.

Todėl prieš žiūrint į raidę verta paklausti:

Ar man tikrai reikia tokio didelio prietaiso?

Šeimai nupirkus per didelį šaldytuvą, skalbyklę ar televizorių, energijos efektyvumo naudą gali panaikinti pats prietaiso dydis.

Tai viena didžiausių buitinės technikos rinkodaros gudrybių: žmogui parduodamas labai efektyvus prietaisas, tačiau kartu jis įtikinamas pirkti daugiau talpos, galios ar funkcijų, negu jam reikia.

Mažesnis tinkamo dydžio prietaisas dažnai yra ekonomiškesnis už didesnį aukščiausios klasės modelį.

Kada efektyvesnis prietaisas greičiausiai atsipirks?

Didesnę kainą verta rimtai svarstyti, kai prietaisas:

Veikia nuolat

Šaldytuvas ir šaldiklis įjungti visus metus. Net nedidelis kasdienio suvartojimo skirtumas per dešimtmetį gali tapti reikšmingas.

Naudojamas labai dažnai

Didelėje šeimoje skalbyklė, indaplovė ar džiovyklė gali veikti beveik kasdien. Kuo daugiau ciklų, tuo greičiau grįžta investicija į efektyvumą.

Turi didelį suvartojimo skirtumą

Svarbi ne vien energinė klasė, bet ir konkretus kilovatvalandžių skirtumas. Dešimties kWh metinis skirtumas greičiausiai nepakeis šeimos biudžeto. Šimto ar kelių šimtų kWh skirtumas jau gali būti svarbus.

Bus naudojamas ilgai

Jeigu prietaisą planuojate naudoti dešimt ar daugiau metų, didesnė pradinė investicija turi daugiau laiko atsipirkti.

Brangesnis modelis nėra neproporcingai brangus

Kartais efektyvesnis modelis kainuoja tik 50 eurų daugiau. Kartais – 500 eurų daugiau. Būtent kainų skirtumas, o ne visa prietaiso kaina, turi būti dalijamas iš metinio sutaupymo.

Kada efektyvus prietaisas gali neatsipirkti?

Kai senasis prietaisas dar gerai veikia

Naujas prietaisas gali sunaudoti mažiau energijos, tačiau jo pirkimo kaina atsiranda iš karto.

Tarkime, senas šaldytuvas per metus sunaudoja 120 kWh daugiau nei naujas. Esant 0,25 Eur kainai, metinis skirtumas būtų 30 eurų. Jeigu naujas šaldytuvas kainuoja 700 eurų, vien energijos taupymu jo pirkimo nepateisinsite.

Tai nereiškia, kad seno prietaiso nereikia keisti niekada. Tačiau veikiančio prietaiso keitimas vien dėl geresnės raidės dažnai nėra taupymas.

Kai prietaisas naudojamas retai

Svečiuose naudojamas televizorius, atsarginis šaldytuvas ar kelis kartus per mėnesį jungiama skalbyklė neturi pakankamai naudojimo valandų, kad didelė investicija greitai sugrįžtų.

Kai mokama už nereikalingas funkcijas

Belaidis ryšys, didelis ekranas, automatinis durelių atidarymas ar keliolika programų gali gerokai pakelti kainą.

Vartotojas kartais mano mokantis už efektyvumą, nors iš tikrųjų didžioji kainos dalis tenka dizainui, prekės ženklui ir funkcijoms.

Kai neaišku, kiek laiko prietaisas tarnaus

Dešimties metų atsipirkimas prasmingas tik tada, kai prietaisas tiek laiko veiks. Jeigu po šešerių metų reikės brangaus remonto, teorinis elektros sutaupymas gali išnykti.

Efektyvumo paradoksas

Energiją taupanti technologija kartais paskatina energiją naudoti laisviau.

Žmogus nusiperka efektyvesnę džiovyklę ir pradeda ją jungti dažniau. Įsigyja taupesnį televizorių, bet pasirenka gerokai didesnį ekraną. Nusiperka ekonomiškesnį šaldytuvą, tačiau senąjį palieka garaže gėrimams laikyti.

Vienas prietaisas tampa efektyvesnis, bet bendras namų ūkio suvartojimas nesumažėja.

Todėl energijos taupymas priklauso ne tik nuo technologijos. Jį lemia ir žmogaus elgesys.

Efektyvus prietaisas taupo tik tada, kai jo efektyvumas nepaverčiamas priežastimi vartoti daugiau.

Penki skaičiai, kuriuos verta užsirašyti parduotuvėje

Prieš perkant prietaisą pakanka palyginti penkis rodiklius:

1. Prietaisų kainų skirtumą.
2. Metinio arba 100 ciklų energijos suvartojimo skirtumą.
3. Savo elektros kainą už kWh.
4. Numatomą naudojimo dažnį.
5. Planuojamą prietaiso naudojimo laiką.

Jeigu prietaisas naudoja ir vandenį, reikėtų pridėti vandens bei nuotekų kainą.

Tuomet apskaičiuokite ne tik atsipirkimo laiką, bet ir visą planuojamo naudojimo laikotarpio rezultatą.

Pavyzdžiui:

Efektyvesnis modelis kainuoja 160 eurų daugiau, per metus sutaupo 24 eurus, o naudoti jį planuoju dešimt metų.

Per dešimt metų būtų sutaupyta 240 eurų. Atėmus papildomą 160 eurų kainą, tikėtina finansinė nauda būtų apie 80 eurų.

Dabar sprendimą galima vertinti ne pagal žalią spalvą etiketėje, o pagal realią naudą.

Ateities etiketėje turėtume matyti ne tik raidę, bet ir eurus

Energijos etiketės sumažina sudėtingą techninę informaciją iki lengvai atpažįstamos skalės. Tačiau vartotojui tenka pačiam paversti kilovatvalandes pinigais.

Tyrimai, nagrinėjantys energijos sąnaudų pateikimą šalia efektyvumo klasės, rodo, kad vien raidės gali nepakakti vartotojo pasirinkimui pakeisti. Finansinės sąnaudos yra suprantamesnės, kai pateikiamos tiesiogiai, o ne paliekamos pirkėjui apskaičiuoti.

Todėl ateities buitinės technikos etiketėje galėtų būti pateikiamas paprastas scenarijus:

Apytikslė elektros kaina per 10 metų, kai elektros tarifas yra X Eur už kWh.

Žinoma, elektros kainos ir žmonių naudojimo įpročiai skiriasi. Tačiau net orientacinė suma padėtų suprasti tai, ko raidė neparodo: ar 250 eurų brangesnis prietaisas sutaupys 500, ar tik 70 eurų.

Galutinė taisyklė

Energiją taupantys prietaisai tikrai gali atsipirkti. Tačiau ne visi, ne visiems ir ne vien todėl, kad jų etiketėje yra žalia A raidė.

Prieš perkant verta atskirti tris dalykus:

• techninį efektyvumą;
• finansinį atsipirkimą;
• realų žmogaus poreikį.

Geriausias pasirinkimas nėra automatiškai pigiausias modelis. Tai nėra ir automatiškai aukščiausios energinės klasės modelis.

Geriausias pasirinkimas – mažiausią bendrą naudojimo kainą turintis prietaisas, kuris atitinka jūsų tikruosius poreikius.

Kartais tai bus A klasės modelis.

Kartais – paprastesnis ir pigesnis prietaisas.

O kartais ekonomiškiausias sprendimas bus dar keletą metų naudoti tą, kurį jau turite.