Grįžti į straipsnį
Diskusija
Kiekvieną rytą važiuodama į darbą žiūriu į tuos pačius langus, tas pačias stoteles, tuos pačius pavargusius žmones su kavos puodeliais rankose. Kartais atrodo, kad visi mes tyliai skaičiuojame tą patį: kiek dar liko iki algos, kiek kainuos maistas savaitgaliui, ar šį mėnesį pavyks neatidėti sąskaitos,…
Skaityti visą straipsnį
Atrodome kaip normali lietuviška šeima, bet pinigų vis tiek neužtenka: nebežinau, ką darome ne taip
10 komentarų
Kiekvieną rytą važiuodama į darbą žiūriu į tuos pačius langus, tas pačias stoteles, tuos pačius pavargusius žmones su kavos puodeliais rankose. Kartais atrodo, kad visi mes tyliai skaičiuojame tą patį: kiek dar liko iki algos, kiek kainuos maistas savaitgaliui, ar šį mėnesį pavyks neatidėti sąskaitos,…
Skaityti visą straipsnį
Deja dabartinė Lietuvos gyventojo ,neturinčio nuosavo būsto ir siekiančio iį įsigyti likimas. Panaši padėtis ir kitose Europos valstybėse. Lietuvoje durbančiam pas darbdavį darbo užmokestis per mažas, butų kaina per aukšta, Darbdavio pelnai per dideli. Jei pastebėjote, Lietuvoje žiniasklaidoje atsirado nauja tema- „Eiliniam žmogeliui geriausias pasirinkimas buto nuoma, nes nereikia rūpintis būsto remontu, atkrints buto įsigijimo rūpesciai”. Lietuvoje kaip ir Europoje verslas investuoja į nekilnojamo turto statybas, už nuomą.gaudamas didelius pelnus. Dirbanti šeima krauna turtus darbdaviui ir pasirinkusi įsigyti būstą pardavusiai kompanijai turtus. Ĺietuvos žmonių apiplėšimo politiką tvirtai kontroliuoja VERSLAS.. Kreipimesi į Lietuvos žmones Vytautas Lansbergis perspėjo „Lietuvą valdo PINIGINĖ”. Seimas, savilaldybių vadovai vykdo verslo nurodymus. Įstymai ir finansinė Lietuvos politika turi užtikrinti kuo didesnius PELNUS ! Pabėgelių invazija į Lietuvą tai Verslo įgyvendinama politika -pigi darbo jėga Valstybė visiškai nesirūpina LIETUVIŲ gerove. Pamastykime !
Edita teisi su vidutine alga ir dviem vaikais be savo būsto belieka tik išgyventi, todėl ir gimstamumas toks menkas
Vyras seimoje sita klausima turi spresti, t.y. daryti, kad sitas klausimas seimoje nekiltu. Reikia arba rankom arba galva kazka rimciau dirbti. Kad neturedamas ranku ar galvos nesugebesi is paprasto darbo islaikyti seimos, tai nera sunku numatyti. Tiek paciam, tiek partnerei besirenkant partneri. Sorry.
Kažkur nesueina galai šiame dirbtiniame straipsnyje – beveik 900eur maistui per mėnesį??? Nepykit- tuomet jau nežinau – turėtumėt tikrai prabangiai valgyti, nes galim sau leisti bet kokį maistą, bet mūsų šeima išleidžia gerokai mažiau maistui per mėnesį!!!
4 asmenų šeima? + būtini reikmenys? Jus tiesiog nusišnekate. Straipsnyje viskas labai tiksliai išdėstyta. Toks gyvenimas prabangioje Europoje.
Tai vienas kruopas turi valgyti ,kad mažiau išleisti.4zmon900er tai normalu,
Kaime atlyginimai irgi apie štuka,busta 25k iperki.jokiu baimiu vie agurkai…
Paverkei , pasiguodei visiem o toliau varyk dirbti. Dėl vieno straipsnio algos nedides.
Vyras seimoje sita klausima turi spresti, t.y. daryti, kad sitas klausimas seimoje nekiltu. Reikia arba rankom arba galva kazka rimciau dirbti. Kad neturedamas ranku ar galvos nesugebesi is paprasto darbo islaikyti seimos, tai nera sunku numatyti. Tiek paciam, tiek partnerei besirenkant partneri. Sorry
„Jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi.“Ši frazė daugeliui tada nuskambėjo kaip pokštas.“Jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi” – žmogus ištaręs šiuos žodžius buvo atviras.Jis ištarė juos garsiai ir tvirtai, tarsi jausdamas savo pranašumą prieš “pavienių susiskaidžiusia žmonių minią.”“Jūs nieko neturėsite išskyrus skolas už NT ir būsite laimingi, kad gaunate lėkštę sriubos ir garbinsite valdžią bijodami, kad jūsų neapkrautų didesniais mokesčiais.Džiaugsitės, kad jūsų namai jau nebe jūsų namai”Dabar piktinatės kad mokate už sustojimą arba įvažiavimą į savo gimtą miestą.Tada jūs džiaugsitės, kad galite į jį užeiti .Užeiti į gimtą miestą.Aš jo žodžius išgirdau būten taip.Jo žodžiuose aš pamačiau ateities viziją.Bet ateities vizija kuriama ne rytoj. Ji kuriama šiandien.Ir būtent į jų numatytą ateities vizija kiekvieną dieną, mažais žingsniais, esame stumiami.Verta ne tik žiūrėti, kas vyksta šiandien. Verta klausti – kur tai mus nuves po dešimties ar dvidešimties metų?Verta susimąstyti – kas, kur ir kodėl mus kasdien stumia?Ar tikrai judame ne mums palankia kryptimi?Šiandien svarstoma apmokestinti tai, ką žmogus visą gyvenimą kūrė.Rytoj atsiranda nauji reikalavimai.Poryt – nauji mokesčiai.Ir kiekvieną kartą žmogui pasakoma, kad tai daroma jo labui.Ar tikrai?Kur yra riba, po kurios žmogus savo namuose nebesijaus šeimininku, o taps tik nuolatinių įpareigojimų vykdytoju?Jeigu kiekvienas naujas apribojimas tampa norma, o kiekvienas naujas mokestis – savaime suprantamu dalyku.Ar nepastebėsime tos ribos tik tada, kai ji jau bus peržengta?O gal ji jau peržengta?