Atsisveikinkite! Įprastos paramos saulės elektrinėms nebebus, teks įsirengti dar vieną dalyką papildomai

Valstybės paramos saulės elektrinei besitikintiems gyventojams ruošiama papildoma sąlyga – kartu reikėtų įsirengti ir elektros energijos kaupiklį. Energetikos ministerija numato finansavimą nukreipti į sistemas, kurios galėtų aprūpinti namus elektra net sutrikus tinklo veiklai. Pirmųjų kvietimų tikimasi 2027 metų pirmąjį pusmetį, tačiau galutinės sąlygos dar derinamos.

Planuojamas pokytis svarbus tiek dar tik svarstantiems apie saulės elektrinę, tiek ją jau įsirengusiems, bet paramos negavusiems gyventojams. Iki šiol daugiausia dėmesio skyrę elektrinės galiai, įrangos kainai ir numatomai gamybai, būsimi pareiškėjai turės įvertinti platesnį sprendimą: energijos kaupimą ir galimybę naudoti ją dingus elektrai.

Vis dėlto svarbu atskirti ministerijos pristatomą kryptį nuo jau paskelbto kvietimo. Šiuo metu kalbama apie rengiamą priemonę. Konkrečios paramos sumos, tinkamos finansuoti išlaidos ir kiti reikalavimai paaiškės patvirtinus jos sąlygas.

Kodėl vien elektros gamybos nebepakanka?

Ministerija pokyčius sieja su gyventojų energetiniu atsparumu. Saulės elektrinių Lietuvoje jau daug, tačiau gerokai mažesnė dalis jų savininkų gali savo sistema naudotis nepriklausomai nuo elektros tinklo.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, iš beveik 200 tūkst. gaminančių vartotojų tik apie 16 tūkst. turi autonomiškai veikiančias sistemas. Tai sudaro maždaug 8 proc. minėto gaminančių vartotojų skaičiaus.

Šių metų audra, ministerijos vertinimu, dar kartą parodė, kad svarbu ne tik didinti vietinę elektros gamybą, bet ir užtikrinti galimybę ja naudotis nutrūkus tiekimui. Dėl to paramą norima orientuoti į kompleksinį sprendimą – saulės elektrinę ir kaupiklį, kartu užtikrinančius numatytą autonominį veikimą.

Tokia kryptis reiškia pasikeitusį prioritetą: vertinama ne vien tai, kiek elektros gyventojas pagamins per metus, bet ir kaip jo sistema veiks sutrikus įprastam tiekimui.

Saulės elektrinė ant stogo dar negarantuoja šviesos namuose

Gyventojui gali atrodyti savaime suprantama: jeigu saulėtą dieną elektrinė gamina energiją, namai turėtų turėti elektros ir nutrūkus tinklo veiklai. Tačiau įprasta prie tinklo prijungta elektrinė tokios galimybės savaime negarantuoja.

Tam reikia tinkamai suprojektuotos sistemos, galinčios veikti autonomiškai, arba vadinamuoju salos režimu. Vien kaupiklio įsigijimas taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad dingus elektrai veiks visi namų prietaisai. Svarbios visos sistemos galimybės, jos įrengimas, numatytos apkrovos ir sukauptos energijos kiekis.

Todėl vertinant pasiūlymus reikės klausti ne tik baterijos talpos. Būtina išsiaiškinti, kas konkrečiai veiks sutrikus tiekimui: pasirinkti svarbiausi prietaisai ar platesnė namo elektros sistema, kokia bus galima galia ir kaip bus įjungiamas rezervinis tiekimas.

Būtent tokių funkcijų užtikrinimas, o ne vien papildomas įrenginys šalia elektrinės, yra ministerijos pristatomo pokyčio esmė.

Saulės moduliai ir kaupiklis

Kada būtų galima teikti paraiškas?

Kvietimus gyventojams ministerija planuoja 2027 metų I–II ketvirtį, taigi pirmąjį pusmetį. Tačiau tai kol kas numatomas laikotarpis, o ne patvirtinta paraiškų priėmimo pradžios data.

Naujos priemonės derinamos su Europos Komisija. Ministerija taip pat nurodo, kad ankstesnės Vyriausybės planuota paramos priemonė su Komisija nebuvo suderinta. Kvietimai galės būti paskelbti gavus reikiamą patvirtinimą ir nustačius sąlygas.

Dėl to gyventojams dar anksti skaičiuoti konkrečią kompensaciją pagal šiuo metu turimą įrangos pasiūlymą. Nežinant galutinių reikalavimų, negalima užtikrintai pasakyti nei kokia sistema bus tinkama, nei kokia išlaidų dalis galės būti finansuojama.

Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja sutartį su rangovu pasirašyti dar iki kvietimo. Būsimos paramos nereikėtų laikyti jau garantuota įsirengimo biudžeto dalimi.

Ką numatoma siūlyti jau įsirengusiems elektrinę?

Ministerijos pristatomas planas apima ir dalį gyventojų, kurie elektrinę jau turi. Jeigu už ją dar negauta parama, numatoma sudaryti galimybę papildomai įsirengti kaupiklį ir pretenduoti į finansavimą.

Tačiau iš šios nuostatos dar negalima spręsti, kad tiks bet kuri anksčiau įrengta elektrinė ar bet kuris naujai nupirktas kaupiklis. Tai priklausys nuo galutinių tinkamumo reikalavimų, išlaidų datų ir kitų kvietime nustatytų aplinkybių.

Atskirai reikės aiškumo ir gyventojams, kurie paramą elektrinei jau yra gavę, o dabar norėtų įsirengti tik kaupiklį. Pristatyta būsimos priemonės kryptis savaime neatsako į visus šios grupės klausimus.

Planuojamo finansavimo pokyčio taip pat nereikėtų suprasti kaip jau išmokėtos paramos panaikinimo. Kalbama apie būsimos priemonės sąlygas, o ne automatinį ankstesnių sprendimų atšaukimą.

Energetikos sektoriaus atstovas pokytį palaiko, tačiau mato papildomą užduotį

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pripažįsta, kad nauja kryptis gali sukelti aštrių reakcijų. Vis dėlto, jo vertinimu, paramos prioritetus keisti reikėjo jau anksčiau.

M. Nagevičius argumentuoja, kad veikiant dabartinei gaminančių vartotojų apskaitos sistemai saulės elektrinės gali atsipirkti ir be papildomų subsidijų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, pasiekus dabartinį saulės energetikos mastą, svarbu vertinti ne tik atskiro gaminančio vartotojo naudą, bet ir poveikį likusiai sistemai bei jos sąnaudoms.

Tai jo vertinimas, o ne vienodas atsipirkimo pažadas kiekvienam namų ūkiui. Konkretaus projekto rezultatas priklauso nuo įsirengimo kainos, gamybos, vartojimo ir kitų aplinkybių.

Kaupikliai, M. Nagevičiaus teigimu, gali padidinti sistemos lankstumą. Tačiau tam reikėtų paskatų juos naudoti naudingai kasdien, o ne laikyti tik avariniam atvejui.

Baterija turėtų būti naudinga ir tada, kai elektros tiekimas nenutrūksta

Vienas svarbiausių klausimų – kaip kaupikliai bus naudojami įprastomis sąlygomis. Jeigu įrenginys didžiąją laiko dalį tik lauks tinklo avarijos, jo galimybės bus išnaudojamos ribotai.

M. Nagevičius siūlo ieškoti sprendimų, kurie skatintų gyventojus reaguoti į elektros kainų svyravimus ir optimaliau naudoti kaupimo įrangą tiek vasarą, tiek žiemą. Jo nuomone, paskatos neturėtų apsiriboti vien kartu statomomis naujomis elektrinėmis: verta įvertinti ir kaupiklius prie jau veikiančių sistemų bei atskirai įrengiamas baterijas.

Čia svarbu nesupainioti dviejų dalykų. Tokie pasiūlymai apibrėžia platesnę galimą skatinimo kryptį, tačiau dar nereiškia, kad visi šie variantai bus įtraukti į rengiamą paramos priemonę.

Ką verta išsiaiškinti prieš užsakant įrangą?

Gyventojams, kurie šiuo metu renka pasiūlymus, naudinga paprašyti aiškiai atskirti elektrinės, kaupiklio ir autonominiam veikimui reikalingų darbų kainas. Taip bus lengviau suprasti, už ką mokama ir kokią funkciją kiekviena dalis užtikrina.

Pasiūlyme turėtų būti konkrečiai nurodyta, ką sistema galės aprūpinti elektra nutrūkus tiekimui. Bendras pažadas „su baterija elektra nedings“ nėra pakankamas techninių galimybių aprašymas.

O sprendžiant dėl paramos reikės sulaukti oficialių kvietimo sąlygų. Jose gyventojams svarbiausi bus ne vien kompensacijos dydžiai, bet ir tinkamos įrangos reikalavimai, išlaidų laikotarpiai, dokumentai bei ankstesnės paramos įtaka.

Kol kas aiški ministerijos pasirinkta kryptis: būsimą finansavimą numatoma sieti su elektros gamyba, kaupimu ir galimybe veikti sutrikus tinklui. Tačiau pažadėti gyventojui konkrečią išmoką vien pagal šiandien pasirašytą įrangos pasiūlymą dar būtų per anksti.