Bulves laikote taip nuo vaikystės? Viena vieta virtuvėje priverčia jas sudygti gerokai greičiau

Maišas bulvių virtuvėje daug kam yra visiškai įprastas vaizdas. Parsinešame jas iš parduotuvės ar rudenį atsivežame iš kaimo, pastatome į spintelę, kampą prie šaldytuvo ar net po kriaukle ir ilgai apie jas negalvojame. Tačiau po kelių savaičių paaiškėja, kad dalis bulvių jau minkštėja, iš akučių lenda balti daigai, o kai kurios vietos pradeda žaliuoti. Dažnai kaltiname pačias bulves, nors problema gali būti visai ne jų kokybė, o vieta, kurią joms parinkome.

Bulvės po derliaus nuėmimo nenustoja būti gyvas augalas. Jos kvėpuoja, praranda drėgmę ir, gavusios tinkamą signalą, pradeda formuoti naujus ūglius. Šiluma šį procesą smarkiai pagreitina. Todėl viena prasčiausių ilgalaikio laikymo vietų yra šilta virtuvės spintelė, ypač esanti šalia orkaitės, viryklės, indaplovės ar kito šilumą skleidžiančio prietaiso.

Būtent taip bulvės neretai laikomos metų metus – nes patogu. Tačiau patogiausia vieta žmogui nebūtinai yra geriausia pačioms bulvėms.

Spintelėje tamsu, bet vien tamsos neužtenka

Atrodytų, kad uždara virtuvės spintelė bulvėms turėtų būti ideali: nėra tiesioginės saulės, jos netrukdo ir visada yra po ranka. Problema ta, kad virtuvė paprastai yra viena šilčiausių namų patalpų. Čia gaminame maistą, veikia orkaitė, kaitlentė, indaplovė, šaldytuvo kompresorius, o žiemą netoliese dažnai būna ir radiatorius.

Jeigu bulvės laikomos spintelėje šalia orkaitės, temperatūra joje gali reguliariai pakilti kiekvieną kartą gaminant vakarienę. Šiluma bulvei yra vienas iš signalų, kad metas pradėti augti, todėl ramybės periodas trumpėja ir pasirodo daigai. Dar blogiau, jei bulvės laikomos sandariame plastikiniame maišelyje. Jame prastai cirkuliuoja oras, kaupiasi drėgmė, todėl gumbai gali ne tik greičiau dygti, bet ir pradėti gesti.

Daug geriau bulves laikyti popieriniame maiše, kartoninėje dėžėje, pintame krepšyje ar kitoje talpoje, kurioje gali cirkuliuoti oras. Vieta turėtų būti tamsi, sausa ir kuo vėsesnė. Jeigu turite rūsį, vėsią sandėliuko dalį ar nešildomą, tačiau neužšąlančią patalpą, didesniam bulvių kiekiui ji dažniausiai bus tinkamesnė nei virtuvės spintelė.

Svarbus ir stabilumas. Bulvėms nepatinka, kai dieną jos nuolat sušyla, o naktį vėl atvėsta. Todėl vieta šalia šilumos šaltinio nėra gera net tada, kai didžiąją paros dalį atrodo gana vėsi.

Dar viena sena tradicija – bulves ir svogūnus mesti į tą patį krepšį

Virtuvėse dažnai galima pamatyti dar vieną klasikinį derinį: vienoje dėžėje apačioje sudėtos bulvės, o ant jų – svogūnai. Abu produktai laikomi „sandėliuko daržovėmis“, todėl atrodo visiškai logiška juos laikyti kartu. Vis dėlto ilgalaikiam laikymui geriau juos atskirti.

Svogūnams taip pat reikia sausos ir gerai vėdinamos vietos, tačiau laikant didelį jų kiekį kartu su bulvėmis vienoje ankštoje talpoje gali kauptis daugiau drėgmės ir pablogėti oro cirkuliacija. Pradėjus gesti vienai daržovei, problema greitai persiduoda ir kitoms. Todėl bulvėms geriau skirti atskirą dėžę ar krepšį, o svogūnus laikyti šalia, bet ne tame pačiame uždarame inde.

Bulvių prieš sandėliuojant taip pat nereikėtų plauti. Žemėti gumbai galbūt neatrodo taip tvarkingai, tačiau papildoma drėgmė laikymo metu tik padidina gedimo tikimybę. Nuplauti geriausia tik tiek bulvių, kiek ketinate tuo metu gaminti.

Jeigu perkate didesnį kiekį, verta kartą per savaitę ar dvi jį peržiūrėti. Viena pradėjusi pūti ar smarkiai suminkštėjusi bulvė gali sugadinti šalia esančias kur kas greičiau, nei daugelis tikisi.

Šviesa sukelia kitą problemą – bulvės pradeda žaliuoti

Šiluma spartina dygimą, tačiau bulvėms nepatinka ir šviesa. Laikomos ant atviros virtuvės lentynos, permatomame maiše ar šviesiame balkone jos gali pradėti žaliuoti. Žalia spalva susidaro dėl chlorofilo, tačiau kartu šviesos paveiktose bulvėse gali padaugėti natūralių glikoalkaloidų, tarp jų solanino.

Todėl pažaliavusios bulvės nėra vien estetinė problema. Jei žalia tik nedidelė paviršiaus dalis ir pats gumbas išlieka tvirtas, tokią vietą reikia gausiai pašalinti kartu su žieve. Tačiau stipriai pažaliavusios, labai sudygusios, susiraukšlėjusios ar kartaus skonio bulvės nėra vertos bandymo „išgelbėti“.

Nedideli daigeliai ant tvirtos bulvės dar nereiškia, kad visą gumbą būtina mesti lauk – juos galima išpjauti. Vis dėlto kuo ilgiau bulvė dygsta, tuo daugiau savo sukauptų atsargų ji sunaudoja naujam augalui auginti. Dėl to gumbas palaipsniui minkštėja, raukšlėjasi ir praranda dalį kulinarinių savybių.

Todėl tikslas nėra surasti būdą, kaip sudygusią bulvę dar kelis mėnesius išlaikyti. Daug paprasčiau nuo pat pradžių neleisti jai taip greitai pradėti dygti.

Geriausia vieta dažnai būna ne virtuvėje

Jeigu bulvių perkate tik kilogramą ar du ir sunaudojate per kelias dienas, didelio skirtumo greičiausiai nepajusite. Problema atsiranda tada, kai rudenį namo parsivežamas visas maišas ir tikimasi, kad jis be didelių pokyčių išstovės kelias savaites ar net mėnesius.

Tokiu atveju verta paieškoti vėsiausios tamsios ir sausos vietos namuose, kur temperatūra smarkiai nesvyruoja ir yra bent šiokia tokia oro cirkuliacija. Tai gali būti sandėliukas, rūsys, vėsesnė pagalbinė patalpa ar kita nuo šilumos šaltinių nutolusi vieta. Svarbu tik neleisti bulvėms sušalti.

O jeigu vienintelė galimybė yra virtuvė, rinkitės spintelę, esančią kuo toliau nuo orkaitės, indaplovės, radiatoriaus ir šaldytuvo šilumą atiduodančių dalių. Bulves išimkite iš plastikinės pakuotės ir nelaikykite taip, kad jas nuolat pasiektų dienos šviesa.

Kartais bulvės pradeda dygti ne todėl, kad buvo blogai užaugintos ar per ilgai gulėjo parduotuvėje. Jos tiesiog kelias savaites praleido šiltoje virtuvės spintelėje – vietoje, kurią šeimoje bulvėms naudojome nuo vaikystės ir niekada nesusimąstėme, ar ji iš tiesų tinkama.