Folija po lyginimo lentos užvalkalu gali sutaupyti laiko: paprastas triukas, kurį verta žinoti kiekvienuose namuose

Lyginimas retai būna tas darbas, kurio kas nors laukia su džiaugsmu. Vieni marškiniai dar nieko, bet kai susikaupia patalynė, lininė staltiesė, vaikų drabužiai ir keli perdžiūvę rankšluosčiai, prie lyginimo lentos galima praleisti gerą valandą. Ypač tada, kai audinys užsispyręs: lygini vieną pusę, apverti, o raukšlės vis tiek laikosi lyg įaugusios. Vienas paprastas būdas gali šiek tiek palengvinti darbą – po lyginimo lentos užvalkalu patiesti aliuminio foliją.

Šis triukas veikia paprastai: folija padeda grąžinti dalį šilumos atgal į audinį. Drabužis gauna šilumos ne tik iš lygintuvo viršaus, bet ir iš apačios, todėl kai kuriuos audinius galima išlyginti greičiau, mažiau kartų braukiant per tą pačią vietą.

Tai nereiškia, kad lyginimo laikas visada sutrumpės perpus. Viskas priklauso nuo lygintuvo, audinio, drėgmės, lentos būklės ir to, ar daiktas nėra visiškai perdžiūvęs. Tačiau su medvilne, linu, rankšluosčiais, pagalvių užvalkalais ar storesniais marškiniais skirtumas gali būti juntamas.

Kaip tinkamai patiesti foliją

Pirmiausia reikia nuimti lyginimo lentos užvalkalą ir apžiūrėti pagrindą. Jis turi būti sausas, švarus, be rūdžių, aštrių vietų, pridegimų ar išsikišimų. Jei senas paminkštinimas susiraukšlėjęs, išplonėjęs ar jau praradęs formą, geriau jį pakeisti. Nelygus pagrindas gali palikti žymes ant plonesnių audinių.

Tada iš ritinėlio reikia išvynioti ilgesnį folijos gabalą ir juo uždengti lyginimo lentos darbinę dalį. Geriausia naudoti vieną vientisą lakštą. Jei folija per siaura, galima dėti kelias juostas, bet jos turi persidengti labai nedaug ir gulėti visiškai lygiai. Iškilusi siūlė po plonu audiniu gali matytis.

Foliją reikia ištiesti be raukšlių ir stiprių sulankstymų. Kraštus galima užlenkti po lenta, kad metalinis sluoksnis nejudėtų. Tada užvalkalas grąžinamas į vietą ir gerai įtempiamas. Prieš pradedant lyginti verta delnu perbraukti per šaltą paviršių: jei jaučiate iškilimų, raukšlių ar aštrių vietų, geriau viską pataisyti iš karto.

Daug kas klausia, kuria puse dėti foliją – blizgia ar matine. Kasdienėmis sąlygomis didelio skirtumo nėra. Skirtingos pusės atsiranda gamybos metu, o ne dėl to, kad viena jų stebuklingai „šildo“ geriau. Svarbiau ne pusė, o tai, kad folija būtų lygi, sausa ir saugiai paslėpta po užvalkalu.

Kodėl šis būdas padeda

Įprastas lyginimo lentos paminkštinimas sugeria dalį šilumos. Kitaip tariant, lygintuvas kaitina audinį, bet dalis energijos nueina į pačią lentą. Folija sumažina šį praradimą, nes metalas greitai įkaista ir dalį šilumos grąžina atgal į drabužį.

Dėl to kai kurie daiktai šyla tolygiau. Pavyzdžiui, plonesnius marškinėlius, pagalvių užvalkalus ar rankšluosčius kartais pavyksta išlyginti greičiau, net jų neapverčiant tiek kartų kaip įprastai.

Tačiau folija nėra garų pakaitalas. Raukšlės lengviau išsilygina tada, kai audinys gauna ne tik šilumos, bet ir drėgmės. Todėl visiškai sausus, perdžiūvusius medvilninius ar lininius daiktus vis tiek verta šiek tiek sudrėkinti. Lengvai drėgnas audinys pasiduoda daug geriau nei tas, kuris kelias dienas gulėjo krepšyje ir tapo kietas kaip popierius.

Kokiems audiniams tai tinka labiausiai

Geriausiai šis metodas tinka audiniams, kurie nebijo vidutinės ar aukštesnės temperatūros. Pirmiausia – medvilnei. Medvilniniai marškiniai, patalynė, virtuviniai rankšluosčiai ar servetėlės dažnai raukšlėjasi stipriai, ypač jei išdžiūsta iki galo. Folija po užvalkalu gali padėti greičiau įkaitinti audinį ir sumažinti braukimų skaičių.

Linas taip pat gerai toleruoja karštį, bet jis labai mėgsta drėgmę. Lininius marškinius, staltieses ar servetėles geriausia lyginti dar šiek tiek drėgnus arba lengvai sudrėkintus. Folija gali pagreitinti įkaitimą, bet be garų ar drėgmės linas vis tiek gali priešintis.

Su viskoze reikia daugiau atsargumo. Ji gaminama iš perdirbtos celiuliozės, bet elgiasi jautriau nei medvilnė. Viskozinius drabužius geriau lyginti iš išvirkščiosios pusės, vidutine temperatūra, jų netempiant.

Vilnai reikia visai kito požiūrio. Jos nereikėtų stipriai spausti ar agresyviai braukyti pirmyn ir atgal. Geriau naudoti garus, apsauginį medvilninį audinį ir švelnų prispaudimą. Per didelė temperatūra vilną gali sutraukti, suplokštinti ar palikti blizgesį.

Sintetika – poliesteris, poliamidas, elastanas – reikalauja dar didesnės priežiūros. Kadangi folija po užvalkalu padeda išlaikyti daugiau šilumos, sintetinius audinius galima lengviau perkaitinti. Todėl tokiems drabužiams reikia rinktis žemą arba vidutinę temperatūrą ir visada žiūrėti į etiketę.

Šilką saugiausia lyginti iš išvirkščiosios pusės, per sausą ploną audinį. Vandens lašai gali palikti dėmes, o per didelis karštis pažeisti pluoštą. Jei drabužis brangus ar turi sudėtingų detalių, geriau pirmiausia pabandyti nepastebimoje vietoje.

Kaip lyginti, kad triukas tikrai padėtų

Uždėjus foliją po užvalkalu nereikėtų iš karto jungti aukščiausios temperatūros. Pradėkite nuo to režimo, kuris nurodytas drabužio etiketėje. Jei raukšlės nyksta lengvai, temperatūros didinti nereikia.

Drabužius verta susirūšiuoti pagal audinius: pirmiausia lyginti tuos, kuriems reikia žemesnės temperatūros, o vėliau pereiti prie medvilnės ir lino. Taip nereikės laukti, kol lygintuvas atvės, ir sumažės rizika sugadinti jautresnį drabužį.

Kiekvieną daiktą prieš braukiant verta ištiesinti rankomis. Jei ant lentos jau yra atsitiktinė klostė, lygintuvas ją tik dar labiau įspaus. Lyginti reikėtų be per didelio spaudimo, leidžiant šilumai ir garams atlikti darbą.

Marškinius patogu lyginti nuosekliai: apykaklė, rankogaliai, rankovės, pečių dalis, priekis ir nugara. Išlygintus marškinius geriausia iš karto pakabinti ant pakabos, o ne mesti ant kėdės. Kitaip naujos raukšlės atsiras greičiau, nei spėsite pasidžiaugti darbu.

Patalynės nereikėtų per daug sulankstyti, jei audinys storas. Išorinis sluoksnis gali perkaisti, o vidus vis tiek liks neišlygintas. Plonesnius pagalvių ar antklodžių užvalkalus kartais galima lyginti sulenkus, bet svarbu įsitikinti, kad abu sluoksniai ištiesti lygiai.