Granulės, dujos, anglis ar šilumos siurblys: koks pigiausias būdas šildyti namus?

Kai rudenį vakarai tampa šaltesni, daugeliui lietuvių klausimas apie šildymą vėl tampa labai konkretus. Ne teorinis, ne „kada nors“, o toks, kuris greitai pasimato sąskaitose, kuro sandėlyje, granulių maišuose ar elektros suvartojimo eilutėje.

Vieni vis dar pasitiki malkomis ar anglimi, kiti renkasi granules, treti turi dujinį katilą, o vis daugiau žmonių svarsto apie šilumos siurblį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pigiausias variantas turėtų būti tas, kurio kuras šiandien kainuoja mažiausiai. Tačiau realybėje viskas sudėtingiau: svarbu ne tik kuro kaina, bet ir namo būklė, šildymo sistema, patogumas bei tai, kiek energijos paprasčiausiai išleidžiama per sienas, langus ir stogą.

Lenkijoje atliktas palyginimas parodė gana aiškią kryptį: kai kurie vis dar populiarūs šildymo būdai gali būti gerokai brangesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Granulės nebūtinai yra pigus pasirinkimas

Medienos granulės Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomos patogiu kompromisu. Tai švaresnis ir patogesnis sprendimas nei malkos, nereikia nuolat kūrenti, katilai gali veikti automatiškai, o pats kuras atrodo tvarkingas ir modernus.

Tačiau tyrimo rezultatai primena nemalonią detalę: patogumas kainuoja.

Lenkijos organizacijos atliktame skaičiavime 150 kvadratinių metrų namo šildymas granulėmis per metus kainuotų apie 12 852 zlotus. Perskaičiavus į eurus, tai būtų maždaug apie 3 tūkst. eurų per metus. Tai nėra maža suma šeimai, ypač jei namas nėra naujas ir šiluma iš jo išeina greičiau, nei norėtųsi.

Lietuviams ši išvada taip pat aktuali. Granulės gali būti patogios, bet jos nebūtinai reiškia pigiausią šildymą. Jei katilas senesnis, namas prastai apšiltintas, o granulės perkamos sezono įkarštyje, šildymo sąskaita gali nemaloniai nustebinti.

Čia ir slypi pagrindinė klaida: daugelis vertina tik kuro toną ar maišo kainą, bet ne visą sezoną.

Dujos pigesnės už granules, bet ne visada ramina

Dujinis šildymas dažnai vertinamas dėl patogumo. Nereikia nešioti kuro, valyti pelenų, galvoti apie sandėliavimą. Paspaudei nustatymus — ir namai šyla.

Lenkų skaičiavime šildymas dujomis kainavo apie 8 676 zlotus per metus, arba apytiksliai apie 2 tūkst. eurų. Tai gerokai mažiau nei granulės, bet vis tiek nėra pigu.

Lietuvoje dujų klausimas turi dar vieną niuansą: ne visi namai turi prieigą prie dujų tinklo. Ten, kur dujos jau įvestos, tai gali būti patogus sprendimas. Tačiau jei reikia naujo įvado, sistemos įrengimo ar katilo keitimo, vien kuro kainos palyginimo nebeužtenka.

Be to, dujos daugeliui žmonių kelia psichologinį neapibrėžtumą. Kaina gali keistis, priklausomybė nuo tiekimo išlieka, o ilgalaikėje perspektyvoje vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesnėms ir mažiau taršioms sistemoms.

Todėl dujos gali būti patogios, bet nebūtinai yra sprendimas, kuris ilgam užrakina mažiausią kainą.

Geriau nei malkos ir dujos

Anglis atrodo pigi tik tol, kol neskaičiuoji visko

Anglis kai kuriuose namuose vis dar naudojama, ypač ten, kur svarbiausias argumentas yra kuro kaina ir galimybė šildytis savarankiškai. Tačiau šis pasirinkimas turi vis daugiau minusų.

Pirmiausia — patogumas. Anglį reikia sandėliuoti, kūrenti, valyti, prižiūrėti katilą. Antra — tarša. Lietuvos miestuose ir miesteliuose kietojo kuro dūmai žiemą vis dar yra labai reali problema. Trečia — ateities perspektyva. Senų, taršių katilų naudojimas vis labiau spaudžiamas keisti į švaresnes sistemas.

Todėl anglis gali atrodyti patraukli tik žiūrint į vieną eilutę — kuro kainą. Bet jei įskaičiuojamas laikas, darbas, tarša, katilo priežiūra ir galimi apribojimai ateityje, vaizdas tampa daug mažiau patrauklus.

Lietuviams tai ypač svarbu mažesniuose miestuose ir priemiesčiuose, kur vienoje gatvėje gali stovėti keli skirtingai šildomi namai, o skirtumas žiemą jaučiamas tiesiog ore.

Šilumos siurblys tyrime tapo aiškiu laimėtoju

Didžiausią skirtumą palyginime parodė šilumos siurbliai. Priklausomai nuo tipo ir sistemos, metinės šildymo išlaidos buvo įvertintos maždaug nuo 4 700 iki 7 189 zlotų. Tai būtų apie 1,1–1,7 tūkst. eurų per metus.

Mažiausia kaina buvo siejama su geoterminiu šilumos siurbliu, veikiančiu kartu su grindiniu šildymu. Tai logiška: tokia sistema dirba efektyviausiai, kai jai nereikia labai aukštos temperatūros. Grindinis šildymas tam ypač tinkamas, nes patalpos šildomos tolygiai ir žemesne temperatūra.

Lietuvoje šilumos siurbliai taip pat tampa vis dažnesnis pasirinkimas. Ypač naujos statybos ar gerai renovuotuose namuose. Tačiau čia yra svarbi sąlyga: šilumos siurblys geriausiai atsiskleidžia tada, kai pats namas yra pasiruošęs tokiai sistemai.

Jeigu namas kiauras, radiatoriai seni, o šiluma dingsta per neapšiltintą stogą, net ir modernus šilumos siurblys nepadarys stebuklo. Jis tiesiog dirbs sunkiau, naudos daugiau elektros ir praras dalį savo pranašumo.

Pigiausias šildymas prasideda ne katilinėje

Didžiausia klaida — galvoti, kad šildymo kaina priklauso tik nuo kuro rūšies. Iš tiesų pirmas klausimas turėtų būti ne „kuo šildyti?“, o „kiek šilumos mano namas praranda?“

Tas pats šilumos siurblys viename name gali būti labai ekonomiškas, o kitame — nuviliantis. Tas pats granulinis katilas vienai šeimai gali atrodyti priimtinas, kitai — per brangus. Dujos vienur gali būti patogus sprendimas, kitur — per didelė priklausomybė nuo kainų svyravimo.

Lietuviškose realijose labai daug lemia namo amžius. Senas neapšiltintas namas, naujas A++ klasės namas ir dalinai renovuotas individualus būstas yra trys visiškai skirtingos istorijos. Todėl vienas universalus atsakymas čia neveikia.

Tačiau bendra kryptis aiškėja: kuo namas efektyvesnis, tuo labiau apsimoka modernesnės sistemos. Ir kuo daugiau šilumos prarandama, tuo labiau bet kuris kuras tampa brangus.

Šilumos siurblys

Ką rinktis?

Jei namas naujas arba gerai apšiltintas, šilumos siurblys dažniausiai atrodo kaip vienas stipriausių pasirinkimų. Ypač jei yra grindinis šildymas arba žematemperatūriai radiatoriai.

Jei namas senesnis, bet jau turi gerą granulinį katilą, nebūtina skubėti visko keisti. Tačiau pasiruošimas žiemai reikalauja labai atidžiai skaičiuoti viso sezono kainą, o ne tik vienos tonos granulių kainą.

Jei namas prijungtas prie dujų, tai vis dar gali būti patogus ir palyginti konkurencingas variantas, bet ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų įvertinti kainų svyravimus ir galimus sistemos atnaujinimus.

Anglis ir kiti taršesni sprendimai atrodo vis mažiau patrauklūs — ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl patogumo bei ateities neapibrėžtumo.

Svarbiausia išvada paprasta: pigiausias šildymas nėra tas, kurio kuras šiandien pigiausias. Pigiausias šildymas yra tas, kuris konkrečiame name leidžia sunaudoti mažiausiai energijos, neprarandant komforto.

Todėl prieš renkantis katilą, granules, dujas ar šilumos siurblį verta pradėti nuo paprasto klausimo: ar šildote namus, ar lauką už jų sienų?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!