Kava gali gadinti miegą net tada, kai po jos lengvai užmiegate

Vakare virtuvėje dar garuoja puodelis kavos. Atrodo, nieko blogo: po vakarienės norisi susikaupti, pabaigti darbus ar tiesiog atsikvėpti, o užmigti juk pavyksta be vargo. Galva vos paliečia pagalvę, akys užsimerkia, todėl ryto puodelio kaltinti lyg ir nėra už ką.

Tačiau rytas gali pasakyti visai ką kita. Žmogus atsikelia po septynių ar aštuonių valandų, bet jaučiasi taip, tarsi naktis būtų buvusi per trumpa: sunku išlipti iš lovos, galva lėta, o pirmoji mintis – vėl apie kavą. Būtent čia ir slypi keblumas: lengvas užmigimas dar nereiškia, kad miegas buvo toks gilus ir atkuriantis, kokio kūnui reikia.

Kava ne visus veikia vienodai, todėl vienas žmogus po espreso vakare vartosi iki vidurnakčio, o kitas nuoširdžiai sako galintis išgerti puodelį ir tuoj pat užmigti. Vis dėlto organizmas gali į kofeiną reaguoti tyliau, nei tai jaučiame vakare. Jis ne visada atima miegą akivaizdžiai – kartais tiesiog pakeičia jo kokybę.

Suprasti šį skirtumą verta ne tam, kad būtų uždrausta kiekviena kava po pietų. Greičiau tam, kad ryto nuovargis nebebūtų automatiškai nurašomas amžiui, darbų krūviui ar „blogai nakčiai“, kai dalis atsakymo galėjo prasidėti viename visai nekaltame puodelyje.

Užmigti greitai ir gerai išsimiegoti – ne tas pats

Kofeinas siejamas su budrumu, nes jis slopina organizmo signalus, kurie didina mieguistumo jausmą. Tačiau žmogus, visą dieną dirbęs, vairavęs, rūpinęsis vaikais ar tiesiog neišsimiegojęs ankstesnę naktį, gali būti taip pavargęs, kad užmigs nepaisydamas kavos. Nuovargis tuo momentu tiesiog būna stipresnis už juntamą stimuliuojantį poveikį.

Problema ta, kad užmigus kofeino poveikis nebūtinai dingsta. Miegas gali tapti lengvesnis, naktį gali būti daugiau trumpų prabudimų, kurių ryte žmogus nė neprisimena. Kartais pakanka menko garso, šiltesnio kambario ar nepatogaus pasisukimo, kad miegas trumpam suskiltų į mažus fragmentus.

Ryte tai dažnai pasimato ne kaip aiški nemiga, o kaip keistas jausmas: miegojau pakankamai ilgai, bet nepailsėjau. Tada norisi dar vieno stipresnio puodelio, ypač prieš darbą ar ilgą kelionę. Taip susidaro uždaras ratas, kuriame kava tampa ir greitu pagalbininku, ir viena iš priežasčių, kodėl jos vis labiau reikia.

Vakarine kava vieni rizikuoja labiau nei kiti

Ypač lengva nepastebėti ryšio tiems, kurie įpratę prie kavos ir nebepajunta aiškaus širdies plakimo ar energijos antplūdžio. Organizmas gali būti pripratęs prie dalies pojūčių, bet tai nereiškia, kad kofeinas jau neturi jokios įtakos nakties poilsiui. Vakarinis puodelis po sočios vakarienės ar saldaus deserto kartais atrodo veikiau ritualas nei stimuliantas.

Dirbantys pamainomis, jauni tėvai ir žmonės, kurių diena baigiasi vėlai, kavą dažnai renkasi ne dėl malonumo. Ji padeda ištempti vakarą, kai dar reikia atsakyti į laiškus, pamokyti vaiką, paruošti rytdienos daiktus ar grįžti namo po ilgos kelionės. Tokiu atveju žmogus renkasi tarp dviejų blogybių: būti apsnūdusiam dabar arba galbūt prasčiau pailsėti vėliau.

Senjorai taip pat gali ne visuomet susieti kavą su prastesniu miegu, nes naktiniai prabudimai dažnai atrodo natūrali amžiaus dalis. Kita vertus, jautrumas kofeinui yra labai individualus. Vienam pakanka kavos ryte, kitam net popietės puodelis nieko nepakeičia, o trečiam vakare išgertas gėrimas nakties ritmą gali išbalansuoti, nors užmigti jis ir geba greitai.

Kava gali gadinti miegą net tada, kai po jos lengvai užmiegateNuotrauka: Pexels / Vitaly Gariev

Ne tik kava: kofeinas dažnai slepiasi ten, kur jo nesitikime

Vakarinio budrumo kaltininkas nebūtinai yra didelis juodos kavos puodelis. Kofeino gali būti arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose, šokolade ir net kai kuriuose produktuose ar preparatuose, kuriuos žmogus vartoja visai kitu tikslu. Todėl kartais atrodo, kad „kavos negeriu“, nors per vakarą susidaro visai nemaža stimuliuojančių produktų suma.

Dar daugiau painiavos įneša skirtingas porcijų dydis. Vienam kava – mažas puodelis prie pusryčių, kitam – didelis gėrimas, kurį jis gurkšnoja kelias valandas. Jei paskutinis gurkšnis išgeriamas jau temstant, kūnas jį vertina ne kaip rytinį ritualą, o kaip gana vėlyvą signalą likti budriam.

Verslui ir kavinių darbuotojams čia nėra dėl ko būti kaltinamiems – žmonės renkasi tai, kas jiems padeda ištverti dieną. Tačiau aiškesnis požiūris į savo įprotį gali padėti išvengti bereikalingo nusivylimo. Ne kiekvienas rytinis nuovargis reiškia, kad reikia dar daugiau kavos; kartais jis reiškia, kad vakarykštė kava buvo išgerta per vėlai.

Kaip pasitikrinti, ar vakarinis puodelis vagia poilsį

Paprastiausias būdas – ne spėlioti, o kelioms savaitėms pakeisti vieną įprotį. Pabandykite paskutinį kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo puodelį perkelti į ankstesnę dienos dalį ir stebėti ne tik užmigimo laiką. Svarbiau atkreipti dėmesį, ar rečiau prabundate, ar lengviau keliatės, ar pirmoje dienos pusėje mažiau ieškote papildomos energijos.

Nereikia staiga atsisakyti visko, ypač jei kava geriama kasdien ir jos sumažinimas sukelia nemalonių pojūčių. Galima pradėti nuo mažesnės porcijos, silpnesnio gėrimo arba vakare rinktis gėrimą be kofeino. Jei vakarinis puodelis svarbus kaip ramybės ritualas, jį dažnai pakeičia pats šiltas puodelis rankose, o ne būtent kofeinas.

Jei miegas ilgai išlieka prastas, vargina ryškus dienos mieguistumas ar naktiniai prabudimai, vien kavos laiko pakeitimo gali neužtekti. Tuomet verta aptarti situaciją su sveikatos specialistu, ypač jei kartu yra kitų savijautos pokyčių. Kava gali būti tik viena dėlionės dalis, bet tai dalis, kurią žmogus dažnai gali pakeisti pats ir gana greitai.

Vakarinė kava nėra blogas įprotis vien todėl, kad ji geriama vakare. Tačiau lengvas užmigimas neturėtų būti vienintelis ženklas, pagal kurį sprendžiame apie poilsį. Kartais kūnas užmiega iš nuovargio, o kokybiško miego taip ir nesulaukia – ir ryto puodelis tik trumpam uždengia tai, ką vakarykštis paliko neišspręsta.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!