Orkaitę naudoju dažnai, todėl puikiai žinau tą vaizdą po kepimo: riebalų taškai ant sienelių, pridegę likučiai ant skardos, apsinešusios grotelės ir stiklas, pro kurį jau sunku ką nors įžiūrėti. Anksčiau vis atidėliodavau valymą, nes atrodė, kad tam reikės pusės vakaro. Kol kaimynas neparodė paprasto būdo, kuris geriausiai veikia tada, kai orkaitė dar šilta.
Svarbiausia čia ne stebuklinga chemija, o laikas. Jei riebalus paliekame kelioms dienoms ar savaitėms, jie sukietėja ir virsta tikru galvos skausmu. Bet jei orkaitę „pagauti“ iš karto po gaminimo, kai ji dar karšta, nešvarumai suminkštėja daug greičiau.
Ko man prireikia šiam valymui
Šiam būdui nereikia brangių priemonių. Aš naudoju tai, ką beveik visada turiu virtuvėje:
- 1 puodelį šilto vandens;
- 1 valgomąjį šaukštą indų ploviklio;
- dar 2 puodelius šilto vandens;
- kempinę;
- šluostę;
- šiek tiek sodos, jei yra stipresnių pridegimų.
Pirmiausia puodelyje šilto vandens išmaišau šaukštą indų ploviklio. Tada šį mišinį supilu į kepimo skardą ir papildomai įpilu dar maždaug du puodelius šilto vandens.
Čia svarbiausia detalė: orkaitė turi būti dar karšta po kepimo. Išimu maistą, orkaitę išjungiu, įdedu skardą su paruoštu tirpalu, uždarau dureles ir palieku bent valandai. Kartais palaikau ilgiau, jei matau, kad riebalų ir pridegimų tikrai daug.
Per tą laiką garai ir šiltas muiluotas vanduo padaro savo darbą – riebalai atsileidžia, o pridegę likučiai tampa daug lengviau nuvalomi.
Kaip nuvalau kepimo skardą ir groteles
Kai orkaitė atvėsta, pirmiausia atsargiai išpilu nešvarų vandenį iš skardos į dubenį arba kriauklę. Tada pasiimu kempinę ir kietesne jos puse nuvalau suminkštėjusius riebalus.
Didžiausias skirtumas tas, kad nebereikia grandyti iš visų jėgų. Pridegę riebalai jau būna atšokę, todėl pakanka indų ploviklio, kempinės ir karšto vandens. Jei reikia skardą dar kartą sudrėkinti, naudoju tik karštą vandenį – jis geriau padeda pašalinti likusius riebalus.
Tą patį darau ir su grotelėmis. Po tokio „garų poilsio“ jos valosi daug lengviau. Užtenka indų ploviklio ir kietesnės kempinės pusės. Jei ant grotelių likę stipriau pridegusių vietų, patrinu ilgiau, bet dažniausiai jos nusivalo be didelio vargo.
Kaip išvalau orkaitės vidų ir durelių stiklą
Kol skarda su vandeniu stovėjo karštoje orkaitėje, suminkštėjo ir nešvarumai ant sienelių. Todėl orkaitės vidui dažniausiai užtenka karštu vandeniu sudrėkintos šluostės.
Tiesiog nuvalau riebalų taškus nuo sienelių, dugno ir durelių kraštų. Jei randu vietą, kur riebalai labiau pridegę, ant drėgnos kempinės užberiu šiek tiek sodos ir atsargiai patrinu. Soda padeda nuimti sunkesnes dėmes, bet nereikia persistengti, ypač jei orkaitės paviršius jautresnis.
Nepamirštu ir durelių stiklo. Ant jo riebalų dėmės dažnai matosi labiausiai. Po tokio šilto garinimo jos būna suminkštėjusios, todėl stiklą nuvalau drėgna šluoste arba minkšta kempine. Jei dėmės stipresnės, įpilu lašelį indų ploviklio.
Galiausiai viską pervalau švaria drėgna šluoste, kad neliktų ploviklio likučių, ir nusausinu.
Kodėl šis būdas man patiko labiausiai
Man šis triukas patinka dėl vienos paprastos priežasties: nereikia laukti, kol orkaitė taps katastrofa. Po kepimo vis tiek ji būna karšta, todėl tą šilumą galima panaudoti valymui.
Anksčiau orkaitės valymą vis nukeldavau, nes žinojau, kad reikės ilgai šveisti. Dabar darau paprasčiau: iškepu maistą, išimu skardą, įpilu vandens su plovikliu, uždarau orkaitę ir leidžiu šilumai atlikti dalį darbo už mane.
Žinoma, jei orkaitė nevalyta labai ilgai, vieno karto gali neužtekti. Bet jei šį būdą naudoju reguliariai, riebalai ir pridegimai nebesikaupia sluoksniais. Skarda, grotelės ir stiklas atrodo daug tvarkingiau, o pats valymas nebeatrodo kaip atskiras savaitgalio projektas.
Kartais geriausi buities patarimai būna ne tie, kuriems reikia brangių priemonių, o tie, kurie primena: valyti lengviausia tada, kai nešvarumai dar nespėjo tapti problema.
