Iš kartono ir kelių paprastų priemonių pasigaminkite Užgavėnių kaukę, kuri nustebins visus per šventę

Brangiausia parduotuvinė kaukė kartais pralaimi tai, kuri gimė ant virtuvės stalo iš dribsnių dėžės, dažų likučių ir vienos kreivai priklijuotos antakio juostos. Užgavėnėse tobula simetrija visai nebūtina – kuo veidas keistesnis, nosis didesnė, o šypsena įtartinesnė, tuo geriau.

Dažniausiai mintis apie kaukę ateina ne prieš savaitę, o tada, kai vaikas jau primena apie rytdienos šventę, o namuose, atrodo, nėra nieko tinkamo. Vis dėlto kartonas, žirklės, klijai ir keli daiktai iš stalčiaus gali virsti tokiu personažu, kurį prisimins ne tik klasė ar darželio grupė, bet ir kaimynai prie blynais nukrauto stalo.

Tokios kaukės paslaptis ne sudėtingose priemonėse. Svarbiausia pasirinkti aiškų charakterį ir leisti jam būti truputį per daug: per didelė nosis, pernelyg tankūs antakiai, ryškūs skruostai ar ragai, kurių neįmanoma nepastebėti.

Pirmiausia gimsta ne veidas, o charakteris

Prieš kerpant kartoną verta nuspręsti, kas slėpsis po kauke. Tai gali būti linksma raganaitė, susiraukęs velniukas, gudri lapė, juokingas senolis ar visai išgalvotas Užgavėnių svečias. Nebūtina kopijuoti paveikslėlio iš interneto – namuose pagaminta kaukė ir žavi tuo, kad jos antrų tokių nėra.

Paprastai užtenka ant kartono pieštuku nusibrėžti veido kontūrą: jis gali būti apvalus, pailgas arba kampuotas. Akims palikite dvi angas, tačiau prieš iškerpant geriau pridėti ruošinį prie veido ir patikrinti jų vietą. Kaukė, pro kurią nieko nesimato, iš pradžių atrodo paslaptingai, bet per šventę greitai tampa nepatogi.

Jei kartonas plonas, dvi iškirptas formas galima suklijuoti vieną su kita. Tuomet kaukė mažiau links ir geriau laikys priklijuotą nosį ar ragus. Storesnis kartonas iš siuntinio dėžės tinka puikiai, tik jį kirpti turėtų suaugusysis, ypač kai reikia tvarkingai išpjauti akių angas.

Didelė nosis čia yra ne trūkumas, o planas

Įspūdingiausia dalis dažniausiai būna ne pats kartoninis veidas, o tai, kas nuo jo kyšo. Ilgą raganos nosį lengva susukti iš papildomo kartono gabalo į kūgį ir priklijuoti prie pagrindo. Velniukui galima pridėti du susuktus ragus, o senolio kaukei – išlankstyti iškilų smakrą ar priklijuoti dideles ausis.

Šioje vietoje nereikia bijoti perdėti. Užgavėnių kaukė nėra portretas, todėl maža nosytė ar vos matomi antakiai dažnai tiesiog pradingsta tarp kepurių, šalikų ir judančios minios. Ryškūs, nelygūs, šiek tiek juokingi bruožai veikia kur kas geriau.

Ūsams ir barzdai tiks siūlų atraižos, vatos gabalėliai, popierinės juostelės ar net iškarpytos seno rudo popierinio maišelio skiautės. Antakius galima padaryti iš susuktų popieriaus juostų, vilnonių siūlų arba iškirpto kartono. Jei klijai džiūsta lėtai, pirmiausia pritvirtinkite sunkesnes detales ir leiskite joms gerai sukibti, o tik tada imkitės dažymo.

Iš kartono ir kelių paprastų priemonių pasigaminkite Užgavėnių kaukę, kuri nustebins visus per šventęNuotrauka: Pixabay / 5598375

Spalvos turi matytis ir iš kito kiemo galo

Dažyti galima guašu, akriliniais dažais, flomasteriais ar net spalvotu popieriumi. Raganai tiks žalsvas, pilkšvas ar violetinis veidas, velniukui – raudona, ruda ir juoda, o juokdariui galima drąsiai rinktis pačias netikėčiausias spalvas. Jei dažų namuose mažai, pakanka nudažyti pagrindą viena spalva, o akis, burną ir skruostus paryškinti flomasteriu.

Kad veidas neatrodytų plokščias, verta pridėti kelias tamsesnes linijas aplink akis, po nosimi ir prie burnos. Vienas kreivas dantis, keli taškeliai ant nosies ar ryškūs skruostai suteikia daugiau gyvybės nei ilgai ir kruopščiai pieštos smulkios detalės. Užgavėnių personažai gali būti truputį baisūs, bet jų baisumas paprastai turi kelti šypseną.

Vaikai dažnai nori viską užklijuoti iškart – blizgučius, sagas, plunksnas, kaspinus ir pusę rankdarbių dėžutės. Verta leisti pasirinkti kelis akcentus, bet palikti ir šiek tiek tuščios vietos. Kitaip veidas gali virsti ne kauke, o labai šventišku stalčiumi, kuris netyčia prilipo prie kartono.

Kad šventė nesibaigtų laikant kaukę rankoje

Patogiausia kaukę pritvirtinti per dvi mažas skylutes šonuose pervėrus gumelę, virvelę ar juostelę. Prieš rišant mazgą būtina pamatuoti: per laisva kaukė slankios, o per stipriai suveržta greitai sugadins nuotaiką. Jei nėra gumelės, prie vieno šono galima priklijuoti tvirtą pagaliuką ir kaukę laikyti prie veido tarsi karnavalinę kaukę.

Čia svarbu prisiminti ne tik grožį, bet ir saugumą. Akims skirtos angos turi būti pakankamai didelės, kad žmogus matytų kelią, laiptus ir aplinkinius, o aštrūs kartono kampai – apkirpti. Jei kaukė skirta mažam vaikui, geriau rinktis lengvas detales ir neklijuoti tokių smulkių papuošimų, kurie galėtų lengvai nukristi.

Namų kaukių gamyba dažnai tampa maža Užgavėnių šventės dalimi dar iki blynų. Vienas kerpa, kitas ieško siūlų, trečias siūlo pridėti dar vieną dantį, nors jų ir taip jau devyni. Tėvams tai proga ne tik greitai išspręsti rytdienos kostiumo klausimą, o vaikams – pamatyti, kad šventinį daiktą galima susikurti patiems, ne vien nusipirkti.

Galiausiai labiausiai nustebina ne idealiai nudažyta kaukė. Žmonės prisimena tą, kuri turi charakterį: per ilgą nosį, juokingai piktą žvilgsnį ir šeimininko išdidumą, kai jis pasako: „Šitą pasidariau pats.“ Užgavėnėse būtent tokios kaukės ir atrodo pačios tikriausios.