Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, namai greitai gali virsti šiltnamiu. Ypač sunku tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, palėpėse ar kambariuose, kurių langai nukreipti į pietus. Oro kondicionierius tokiais atvejais atrodo kaip vienintelis išsigelbėjimas, tačiau jį turi ne visi, o kai kurie sąmoningai jo vengia dėl elektros sąnaudų, triukšmo ar sausinančio poveikio.
Italai, kurie su karštomis vasaromis susiduria kasmet, turi nemažai paprastų įpročių, padedančių išlaikyti namus vėsesnius. Dalis jų atrodo labai paprasti, tačiau būtent kasdienė disciplina per karščius duoda didžiausią rezultatą.
Svarbiausia taisyklė: neleisti karščiui patekti į namus dieną ir kuo geriau išvėdinti juos tada, kai lauke atvėsta.
Uždarykite langus tada, kai lauke karščiau nei viduje
Viena dažniausių klaidų per karščius – visą dieną laikyti atidarytus langus. Atrodo, kad taip įleidžiame oro, tačiau jei lauke karščiau nei kambaryje, į namus tiesiog patenka įkaitęs oras.
Italijoje karštomis dienomis langai dažnai uždaromi jau ryte, vos tik lauke pradeda kilti temperatūra. Kartu užtraukiamos užuolaidos, nuleidžiamos žaliuzės ar uždaromos langinės.
Tai padeda sukurti barjerą tarp įkaitusios gatvės ir vidaus erdvės. Namai nebūtinai tampa šalti, tačiau jie įkaista lėčiau.
Geriausia vėdinti anksti ryte, vėlai vakare arba naktį, kai lauko temperatūra nukrenta. Tuomet galima atidaryti langus plačiau ir sudaryti skersvėjį.
Naudokite langines, žaliuzes arba storas užuolaidas
Itališkuose namuose langinės nėra vien dekoracija. Jos padeda apsaugoti kambarius nuo tiesioginės saulės. Kai saulė kepina langus kelias valandas iš eilės, stiklas ir patalpa labai greitai įkaista.
Jeigu neturite langinių, panašų efektą gali duoti:
- išorinės žaliuzės;
- vidinės žaliuzės;
- storesnės šviesios užuolaidos;
- šviesą atspindinčios langų plėvelės;
- laikini audiniai ar roletai saulės pusėje.
Svarbu saulę stabdyti kuo anksčiau. Jeigu užuolaidas užtrauksite tik tada, kai kambarys jau įkaitęs, efektas bus mažesnis.
Ypač verta saugoti pietinius ir vakarinius langus, nes jie gauna daugiausia kaitrios popietės saulės.
Vėdinkite namus naktį ir anksti ryte
Karštomis dienomis tikras vėdinimas prasideda tada, kai lauke pagaliau atvėsta. Italai dažnai plačiai atveria langus vėlai vakare, naktį arba anksti ryte. Taip į patalpas įleidžiamas vėsesnis oras.
Jeigu įmanoma, verta sudaryti skersvėjį – atidaryti langus priešingose namų pusėse. Tada oras juda greičiau, o šiluma lengviau pasišalina iš kambarių.
Ryte, kai tik lauke ima šilti, langus reikėtų vėl uždaryti. Tai gali atrodyti neįprasta, bet būtent toks ritmas padeda išlaikyti bent keliais laipsniais vėsesnę temperatūrą viduje.
Ventiliatorių naudokite gudriai
Ventiliatorius pats oro neatvėsina – jis tik judina orą. Tačiau naudojamas tinkamai gali labai pagerinti savijautą.
Vakare ar naktį ventiliatorių galima pastatyti prie lango taip, kad jis padėtų įtraukti vėsesnį orą iš lauko arba išstumti įkaitusį orą iš kambario. Dieną geriau nukreipti jį į žmogų, o ne į sieną ar baldus.
Kai kurie žmonės prieš ventiliatorių pastato dubenį su ledu arba labai šaltu vandeniu. Tai gali trumpam suteikti gaivesnio oro pojūtį, ypač mažesniame kambaryje. Vis dėlto nereikėtų tikėtis kondicionieriaus efekto – tai labiau laikina pagalba.
Svarbu nelaikyti ventiliatoriaus tiesiai į veidą visą naktį, nes kai kuriems žmonėms tai gali išsausinti akis, gerklę ar sukelti raumenų sustingimą.
Atsisakykite orkaitės ir sunkių patiekalų
Karščio metu namus šildo ne tik saulė, bet ir buitiniai prietaisai. Orkaitė, ilgai veikianti viryklė, džiovyklė ar net keli įjungti elektronikos prietaisai gali pastebimai pakelti kambario temperatūrą.
Ne veltui pietų šalyse vasarą dažniau renkamasi lengvesnis maistas: salotos, šaltos sriubos, vaisiai, daržovės, mocarela, alyvuogių aliejus, duona, žuvis ar greitai paruošiami patiekalai.
Karštą dieną geriau gaminti anksti ryte arba vakare, kai namuose vėsiau. Dieną verta rinktis patiekalus, kuriems nereikia ilgo kepimo ar virimo.
Lengvesnis maistas taip pat mažiau apkrauna organizmą. Kai kūnas ir taip stengiasi reguliuoti temperatūrą, sunkus, riebus maistas gali dar labiau apsunkinti savijautą.
Gerkite vandenį mažais gurkšniais visą dieną
Per karščius labai svarbu nelaukti, kol pajusite stiprų troškulį. Tuo metu organizmas jau gali būti netekęs nemažai skysčių.
Italai dažnai gurkšnoja vandenį visą dieną, o ne išgeria daug vienu kartu. Tai paprastas, bet veiksmingas įprotis. Prie vandens galima pridėti citrinos griežinėlį, mėtos lapelių ar kelis agurko gabalėlius.
Geriau vengti per didelio alkoholio kiekio, labai saldžių gėrimų ir daugybės stiprios kavos puodelių. Tokie gėrimai gali skatinti skysčių netekimą arba apsunkinti savijautą.
Jeigu daug prakaituojate, dirbate lauke ar sportuojate, vien vandens kartais gali neužtekti – svarbu gauti ir mineralų. Tokiu atveju padeda mineralinis vanduo arba lengvas maistas, turintis druskų ir skysčių.
Rinkitės liną, medvilnę ir laisvus drabužius
Karštą dieną apranga turi didelę reikšmę. Aptempti sintetiniai drabužiai sulaiko šilumą ir prakaitą, todėl kūnas greičiau perkaista.
Pietų Europoje vasarą dažnai renkamasi lininiai ar medvilniniai drabužiai. Jie leidžia odai kvėpuoti ir padeda geriau išgaruoti prakaitui. Geriausia rinktis šviesesnes spalvas, nes jos mažiau sugeria saulės šilumą.
Namuose taip pat verta pagalvoti apie patalynę. Plonesnė medvilninė ar lininė patalynė, lengvas užklotas ir gerai išvėdintas miegamasis gali labai pagerinti miego kokybę.
Pasinaudokite „siestos“ principu
Italijoje ir kitose pietų šalyse karščiausios dienos valandos tradiciškai nėra skirtos didžiausiam aktyvumui. Vidurdienį ir ankstyvą popietę saulė būna stipriausia, todėl tuo metu geriau sulėtinti tempą.
Jeigu galite, sunkiausius darbus planuokite ryte arba vakare. Karščiausiu metu verta vengti intensyvaus fizinio krūvio, ilgo buvimo saulėje ir nereikalingų kelionių po miestą.
Net trumpas poilsis pavėsyje ar vėsesniame kambaryje gali padėti kūnui atsigauti. Tai nėra tinginystė – per karščius tai protingas energijos taupymas.
Atvėsinkite kūną, o ne visą kambarį
Kai nėra oro kondicionieriaus, kartais lengviau atvėsinti ne patalpą, o save. Tam tinka labai paprasti būdai.
Galima sudrėkinti riešus, sprandą ar alkūnių linkius vėsiu vandeniu. Šiose vietose kraujagyslės yra arčiau odos paviršiaus, todėl vėsos pojūtis ateina greičiau.
Taip pat padeda vėsus, bet ne ledinis dušas. Per šaltas dušas gali trumpam sukelti priešingą reakciją – kūnas bandys vėl sušilti. Todėl geriau rinktis maloniai vėsų vandenį.
Nakčiai galima naudoti lengvai sudrėkintą rankšluostį arba atvėsintą pagalvės užvalkalą, tačiau svarbu nepersistengti, kad miegant nebūtų per drėgna.
Nepamirškite augalų ir šešėlio
Augalai gali padėti kurti vėsesnę aplinką aplink namus. Jie suteikia pavėsį, mažina įkaitusių paviršių kiekį ir vizualiai suteikia gaivos pojūtį.
Balkone ar terasoje naudingi didesni vazoniniai augalai, vijokliai, markizės ar laikini šešėlio audiniai. Net paprastas skėtis nuo saulės gali sumažinti tiesioginį kaitinimą į langus ar poilsio zoną.
Jeigu gyvenate name, verta pagalvoti apie ilgesnį sprendimą – medžius ar krūmus, kurie ateityje mestų šešėlį ant labiausiai kaistančios namo pusės.
Kada karštis tampa pavojingas?
Nors daug triukų padeda lengviau ištverti karštį, svarbu atpažinti pavojingus perkaitimo požymius.
Sunerimti reikėtų, jei atsiranda:
- stiprus silpnumas;
- galvos svaigimas;
- pykinimas;
- sumišimas;
- labai stiprus troškulys;
- padažnėjęs pulsas;
- karšta, sausa oda;
- alpimas.
Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, maži vaikai, nėščiosios, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis bei tie, kurie vartoja tam tikrus vaistus.
Jeigu žmogui įtariamas perkaitimas, jį reikia perkelti į vėsesnę vietą, duoti vandens mažais gurkšniais, vėsinti kūną ir prireikus kreiptis į medikus.
Paprasti įpročiai veikia geriausiai
Norint išgyventi karštį be oro kondicionieriaus, svarbiausia ne vienas stebuklingas triukas, o kelių įpročių derinys. Dieną saugokite namus nuo saulės, langus atidarykite tada, kai lauke vėsiau, venkite orkaitės, gerkite pakankamai vandens ir karščiausiomis valandomis sumažinkite tempą.
Būtent taip elgiasi daugelis pietų šalių gyventojų. Jie ne kovoja su karščiu iš visų jėgų, o prisitaiko prie jo ritmo.
Ir tai turbūt svarbiausia pamoka: per karščius reikia ne tik vėsinti namus, bet ir leisti sau gyventi lėčiau.
