Kaip išvalyti unitazą iki balto spindesio: prireiks 5 šaukštų paprastos priemonės
Kalkių apnašos, gelsvos rūdžių žymės ir patamsėjęs unitazo dugnas ne visada reiškia, kad santechnika neprižiūrima. Dažniausiai tai kieto vandens paliktos mineralinės nuosėdos, kurių vien šepečiu pašalinti nepavyks. Padėti gali penki šaukštai citrinų rūgšties, tačiau prieš valymą būtina atlikti vieną svarbų veiksmą.
Reguliariai valomas unitazas vis tiek gali prarasti baltumą. Po vandeniu atsiranda gelsvas ar rusvas žiedas, iš bakelio tekančio vandens vietose susiformuoja vertikalūs ruožai, o po kraštu kaupiasi kietos apnašos. Įprastas tualeto valiklis pašalina nešvarumus ir kvapus, tačiau storų mineralinių nuosėdų dažnai neįveikia, nes priemonė per trumpai liečiasi su paviršiumi arba būna per daug atskiesta vandeniu.
Vienas paprasčiausių būdų – naudoti citrinų rūgštį. Ji tirpdo kalkių nuosėdas ir paprastai tinka glazūruotam porcelianui, iš kurio gaminama dauguma unitazų. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad užteks suberti miltelius į pilną dubenį ir po kelių minučių viską nuplauti. Svarbiausia sumažinti unitazo dugne esančio vandens kiekį ir suteikti rūgščiai pakankamai laiko veikti.
Pirmiausia pašalinkite dalį vandens
Jeigu citrinų rūgštį ar kitą kalkių valiklį subersite tiesiai į pilną unitazo dugną, priemonė smarkiai atsiskies. Ant sienelių ir po vandeniu esančių nuosėdų pateks per silpnas tirpalas, todėl rezultatas gali nuvilti net sunaudojus didelį kiekį priemonės. Dėl šios priežasties prieš valymą iš unitazo vandens gaudyklės verta pašalinti kuo daugiau vandens.
Paprasčiausia kelis kartus energingai pastumdyti vandenį šepečiu iš dubens į nuotekų angą. Likusį vandenį galima išsemti nedideliu plastikiniu indu ar ištraukti tam skirta kempine. Visiškai išsausinti unitazo nebūtina – svarbu, kad vandens liktų mažiau, o paruoštas tirpalas tiesiogiai liestųsi su nuosėdomis. Atliekant šį darbą reikėtų mūvėti gumines pirštines, o naudoto indo vėliau nebedėti prie virtuvės reikmenų.
Penki šaukštai citrinų rūgšties
Į unitazo dugną įpilkite maždaug 200–300 mililitrų šilto vandens. Jis turi būti maloniai šiltas, bet ne verdantis. Labai karštas vanduo gali sukelti staigų temperatūros pokytį ir pažeisti porcelianą, ypač jei patalpoje bei pats unitazas yra šalti. Į vandenį suberkite penkis kupinus šaukštus citrinų rūgšties ir šepečiu paskirstykite tirpalą ant patamsėjusio dugno bei sienelių.
Jeigu nuosėdos susikaupusios aukščiau vandens linijos, sudrėkinkite tualetinį popierių paruoštu citrinų rūgšties tirpalu ir prilipinkite prie dėmių. Popierius neleis priemonei iš karto nubėgti ir kelias valandas išlaikys paviršių drėgną. Tokiu būdu galima pasiekti vietas po unitazo kraštu ir vertikalius rūdžių ruožus.
Priemonę palikite veikti bent vieną ar dvi valandas. Jeigu apnašos senos ir storos, valymą patogiau atlikti vakare ir tirpalą palikti per naktį. Ryte nuimkite popierių, visą paviršių gerai nušveiskite tualeto šepečiu ir nuleiskite vandenį. Jei liko kietų vietų, procedūrą geriau pakartoti, o ne bandyti jas gremžti peiliu ar kitu metaliniu daiktu.
Kodėl vien druska unitazo neišbalins
Kartais patariama unitazą užberti penkiais šaukštais rupios druskos ir palikti nakčiai. Druska gali sugerti dalį kvapų ir veikti kaip švelnus abrazyvas, tačiau ji nėra veiksminga kalkių tirpinimo priemonė. Kietosios vandens nuosėdos daugiausia sudarytos iš mineralinių junginių, kuriuos geriausiai veikia rūgštinė aplinka.
Trindami porcelianą stambiais druskos kristalais taip pat rizikuojate subraižyti jo paviršių. Įbrėžimai iš pradžių gali būti beveik nematomi, tačiau vėliau prie jų lengviau prikimba nešvarumai ir kalkės. Todėl druską geriau palikti virtuvei, o unitazo kalkėms rinktis citrinų rūgštį, actą arba specialų santechnikai skirtą rūgštinį valiklį.
Jeigu unitazo paviršius labai senas, matinis ar jau pažeistas, net ir švelnias priemones pirmiausia verta išbandyti mažiau matomoje vietoje. Valymo priemonės neturėtų būti trinamos šiurkščia metaline kempine – glazūrai saugesnis įprastas tualeto šepetys arba nebraižanti kempinė.
Soda ir actas putoja, bet ne visada valo geriau
Kitas populiarus būdas – unitazą apibarstyti soda ir užpilti actu. Mišinys iš karto pradeda smarkiai putoti, todėl susidaro įspūdis, kad vyksta itin galingas valymas. Iš tikrųjų soda yra šarminė, o actas – rūgštinis, todėl sumaišytos medžiagos pradeda viena kitą neutralizuoti. Putojimas gali padėti mechaniškai atlaisvinti dalį šviežių nešvarumų, tačiau pasibaigus reakcijai lieka gerokai silpnesnis tirpalas.
Jeigu pagrindinė problema yra kalkės ir rūdžių ruožai, actą geriau naudoti atskirai. Juo galima sudrėkinti tualetinį popierių ir uždėti ant apnašų, o po kelių valandų paviršių nušveisti. Soda labiau tinka kvapams sugerti ir riebiems nešvarumams valyti, tačiau stora mineralinė pluta nėra ta vieta, kurioje ji atsiskleidžia geriausiai.
Acto nereikia kaitinti puode ir pilti į unitazą labai karšto. Šiluma gali pagreitinti reakciją su kalkėmis, tačiau namų sąlygomis visiškai pakanka kambario temperatūros ar vos šilto tirpalo. Per karštas skystis kelia porceliano pažeidimo riziką ir sustiprina acto garavimą, todėl patalpoje gali būti sunku kvėpuoti.
Rūdžių ruožai gali rodyti bakelio problemą
Jeigu unitazo sienelėje nuolat atsiranda rusva vertikali juosta, vien dubens valymo gali nepakakti. Dažnai tokia žymė susiformuoja dėl nuolat iš bakelio tekančios plonos vandens srovelės. Vanduo visą laiką bėga ta pačia vieta, todėl mineralai ir rūdys ten kaupiasi greičiau. Tokiu atveju reikėtų patikrinti išleidimo tarpinę, plūdę ir vandens pripildymo mechanizmą.
Į bakelį nereikėtų aklai pilti koncentruotos citrinų rūgšties, acto ar kitų naminių mišinių. Bakelio viduje yra guminių tarpinių, plastikinių dalių ir kai kuriuose modeliuose metalinių elementų, kuriuos ilgai veikianti rūgštis gali pažeisti. Dėl suminkštėjusių tarpinių bakelis vėliau gali pradėti leisti vandenį, o nedidelis nuotėkis per mėnesį gali virsti pastebimai didesne vandens sąskaita.
Bakelį saugiausia valyti taip, kaip nurodyta konkretaus unitazo ar jo mechanizmo gamintojo instrukcijoje. Išjungus vandens tiekimą, galima nuleisti vandenį, matomas sieneles nuvalyti nebraižančia kempine ir pašalinti dugne susikaupusias nuosėdas. Judančių mechanizmo dalių nereikėtų stipriai lankstyti ar palikti ilgam mirkti rūgščiame tirpale.
Ko jokiu būdu negalima maišyti
Svarbiausia valymo taisyklė – niekada nemaišyti rūgštinių priemonių su chloro turinčiais balikliais. Citrinų rūgštis, actas ir rūgštiniai unitazų valikliai, patekę į chloro pagrindo produktą, gali paskatinti pavojingų dujų išsiskyrimą. Jos dirgina akis ir kvėpavimo takus, o didesnė koncentracija gali būti pavojinga sveikatai.
Jeigu prieš tai naudojote chloro turintį valiklį, kelis kartus gerai nuleiskite vandenį, išvėdinkite patalpą ir tik tuomet naudokite kitą priemonę. Dar saugiau tą pačią dieną skirtingų valiklių apskritai nekeisti. Taip pat nereikėtų tarpusavyje maišyti kelių skirtingų parduotuvėje pirktų priemonių, net jei ant jų abiejų parašyta, kad jos skirtos unitazui.
Valant būtina praverti langą arba įjungti ventiliaciją, mūvėti pirštines ir saugoti akis nuo purslų. Priemones reikia laikyti vaikams bei gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Natūralesnis ingredientas nereiškia, kad jis visiškai nepavojingas – koncentruota citrinų rūgštis ar actas taip pat gali dirginti odą ir akis.
Kaip išvengti storų apnašų sugrįžimo
Kai storas kalkių sluoksnis jau pašalintas, unitazą prižiūrėti tampa gerokai lengviau. Kartą per savaitę pakanka įprastai nuvalyti dubenį, ypač vandens liniją ir vietas po kraštu. Citrinų rūgšties tirpalą galima profilaktiškai naudoti rečiau – tuomet, kai pradeda matytis plonas gelsvas žiedas.
Kuo ilgiau kalkės paliekamos, tuo storesnis ir kietesnis tampa jų sluoksnis. Prie šiurkštaus mineralinio paviršiaus lengviau prikimba kiti nešvarumai, todėl unitazas atrodo nešvarus net iš karto po įprasto valymo. Reguliariai pašalinant pirmąsias apnašas nereikės stiprių valiklių, ilgo šveitimo ar kelių kartų iš eilės kartoti procedūros.
Jei vanduo iš bakelio nuolat teka, pirmiausia verta sutvarkyti mechanizmą. Priešingu atveju rūdžių ir kalkių ruožai grįš net po kruopščiausio valymo. Taip pat reikėtų reguliariai plauti patį šepetį ir jo laikiklį – neprižiūrimas šepetys gali skleisti kvapą, nors unitazo dubuo jau yra švarus.
Paprastas būdas be agresyvaus šveitimo
Norint atkurti unitazo baltumą, svarbiausia ne kuo stipriau šveisti, o suminkštinti nuosėdas. Pašalinkite dalį stovinčio vandens, įpilkite šilto vandens, suberkite penkis šaukštus citrinų rūgšties ir palikite priemonę veikti. Senoms apnašoms gali prireikti visos nakties ir pakartotinio valymo, tačiau taip porcelianas bus apsaugotas geriau nei gremžiant jį metaliniais įrankiais ar šiurkščiais milteliais.
Druska šiuo atveju nėra veiksmingiausia priemonė, o sodos ir acto putos atrodo įspūdingiau, nei iš tikrųjų valo kalkes. Patikimiausiai veikia tinkamos koncentracijos rūgštinis tirpalas, pakankamas veikimo laikas ir paprastas tualeto šepetys. Svarbu tik nemaišyti skirtingų priemonių ir rūgščių niekada nenaudoti kartu su chloro turinčiu balikliu.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


