Kaip sutaupyti pinigų naudojant boilerį: ekspertų patarimai

Elektrinio vandens šildytuvo, dažniausiai vadinamo boileriu, išlaidas labiausiai mažina taupesnis karšto vandens naudojimas, tinkamai parinktas įrenginys ir pagrįstas šildymo grafikas. Vien išjungti jį nakčiai ne visada apsimoka, tačiau teiginys, kad pakartotinis pašildymas būtinai sunaudos daugiau elektros nei nuolatinis temperatūros palaikymas, taip pat klaidina. Reikia atskirti elektros kiekį nuo jos kainos: vienu atveju sutaupoma kilovatvalandžių, kitu – už tą patį šildymą sumokama mažiau.

Pirmiausia paskaičiuokite, kiek kainuoja pašildyti vandenį

Boilerio sąnaudos nėra vienodos visoms šeimoms. Jos priklauso nuo sunaudojamo vandens kiekio, įtekančio šalto vandens temperatūros, pasirinkto nustatymo ir šilumos nuostolių. Todėl teiginys, kad trijų žmonių šeima būtinai sunaudoja tam tikrą kilovatvalandžių skaičių, nepadeda tiksliai įvertinti jūsų namų.

Paimkime konkretų pavyzdį: 100 litrų vandens pašildyti nuo 10 iki 60 °C teoriškai reikia apie 5,8 kWh šilumos energijos. Įprastam elektriniam boileriui papildomai tenka padengti ir šilumos nuostolius. Jei skaičiavimui pasirinktume 0,25 euro už kilovatvalandę kainą, vien teorinis pašildymas kainuotų apie 1,45 euro.

Tai nėra jūsų tiekėjo kainos pasiūlymas ar pažadas, kiek mokėsite kasdien. Svarbiausia pati priklausomybė: kuo daugiau šalto vandens į boilerį priteka vietoj sunaudoto karšto, tuo daugiau energijos reikia jam pašildyti. Rudenį ir žiemą šaltesnis įtekantis vanduo taip pat gali padidinti sąnaudas, nors šeimos įpročiai nepasikeitė.

Dėl to pirmiausia verta patikrinti ne jungiklį, o dušą ir čiaupus. Trumpesnis prausimasis, tinkamai pasirinkta mažesnio srauto dušo galvutė ir sutaisytas varvantis karšto vandens čiaupas mažina patį šildomo vandens poreikį. Tai tiesioginis taupymas, nepriklausantis nuo to, kuriuo paros metu boileris įjungtas.

Temperatūros nemažinkite aklai, o talpą rinkitės pagal įpročius

Patarimas visiems nustatyti 55 °C skamba paprastai, tačiau vien skaičiaus valdymo skydelyje neužtenka. Temperatūra boilerio viduje ir tolimiausiame čiaupe gali skirtis, o kai kurie įrenginiai turi atskiras higienos programas. Reikia vadovautis konkretaus gamintojo instrukcija ir įvertinti visą karšto vandens sistemą.

NVSC nurodo, kad karšto vandens temperatūra vartotojo čiaupe, nuleidus vandenį vieną minutę, turi būti ne žemesnė kaip 50 °C. Ši prevencija aktuali ir savarankiškai vandenį ruošiantiems gyventojams. Todėl nuolat laikyti vos šiltą vandenį vien dėl mažesnių sąskaitų nėra tinkamas sprendimas.

Talpos taip pat nereikėtų rinktis vien pagal žmonių skaičių. Dviem trumpai besiprausiantiems žmonėms ir trims šeimos nariams, kurie vienas po kito ilgai prausiasi duše, reikės skirtingų sprendimų. Svarbūs ir kaitinimo galia, pakartotinio pašildymo laikas bei gamintojo nurodomas paruošiamo mišraus vandens kiekis.

Per mažas boileris gali tiesiog nepadengti poreikio, o didesnio talpa savaime dar nepasako, kiek jis sunaudos elektros. Lygindami modelius žiūrėkite į energijos etiketę, deklaruojamas sąnaudas ir šilumos nuostolius. Vien pažado „ekonomiškas“ ar bendros rekomendacijos pirkti 50–60 litrų įrenginį nepakanka.

Boilerio pasirinkimas

Ar išjungtas boileris vėliau „suvalgo“ visas santaupas?

Išjungtame boileryje vanduo pamažu vėsta, nes šiluma perduodama aplinkai. Vėl įjungus prietaisą, prarastą šilumą reikia atkurti. Tačiau pakartotinis pašildymas savaime nesunaudoja daugiau energijos vien todėl, kad kurį laiką šildymas buvo išjungtas.

Kuo vanduo šiltesnis už aplinką, tuo didesni šilumos nuostoliai esant toms pačioms kitoms sąlygoms. Leisdamas vandeniui atvėsti, įrenginys dalį laiko patiria mažesnius nuostolius. Vis dėlto per vieną naktį gerai izoliuotame boileryje skirtumas gali būti nedidelis, todėl nereikėtų tikėtis didelio sutaupymo vien iš vakarinio jungiklio paspaudimo.

Kitas klausimas – kada vandens reikės. Jeigu ryte jo neužteks, teks laukti pašildymo arba keisti šeimos dienotvarkę. Naudingesnis gali būti gamintojo numatytas grafikas, kuris suderina pakankamą karšto vandens kiekį su saugiu temperatūros režimu.

Išvykstant ilgesniam laikui verta pasitikrinti atostogų režimą ir gamintojo nurodymus. Jei įrenginys bus išjungtas, svarbios apsaugos nuo užšalimo bei saugaus paleidimo po pertraukos sąlygos. Universalus patarimas kiekvieną savaitgalį ištraukti kištuką tinka ne visoms sistemoms.

Pigesnės valandos, priežiūra ir saugus valdymas

Šildymo perkėlimas į pigesnį laiką gali sumažinti sąskaitą net tada, kai energijos sunaudojama panašiai. Tačiau dviejų laiko zonų apskaita nereiškia, kad elektra naktį būtinai kainuoja perpus pigiau. Tikras skirtumas priklauso nuo jūsų sutarties ir galutinių tarifų, o laiko intervalus reikia tikrinti pagal turimą planą.

Pavyzdžiui, jei 100 kWh pašildymo perkeltumėte iš hipotetinės 0,28 euro kainos į 0,20 euro kainą, skirtumas būtų 8 eurai. Skaičiavimas paprastas: 100 × (0,28 − 0,20). Tačiau būtina įvertinti, ar iki pigesnio laikotarpio užteks karšto vandens ir ar nereikės papildomai šildyti brangesniu metu.

Laikmačiui pirmiausia rinkitės paties boilerio valdymo galimybes. Išmanusis lizdas nėra universalus sprendimas: jis turi tikti prietaiso apkrovai, o valdymas – neprieštarauti gamintojo reikalavimams. Stacionariai prijungto įrenginio elektrinės dalies savarankiškai nekeiskite.

Priežiūrą taip pat atlikite pagal instrukciją: apnašų šalinimas, kaitinimo elemento ir, jei įrengtas, anodo patikra svarbūs patikimam veikimui. Jei sąnaudos staiga išaugo, nors karšto vandens naudojate tiek pat, verta ieškoti nuotėkio, nustatymų pokyčio ar gedimo. Tokiu atveju meistro patikra gali būti naudingesnė už kasdienį boilerio įjunginėjimą ir išjunginėjimą.