Vandens boilerio nelaikau ties 70 laipsnių: norėjau nustatyti 55 °C ir sutaupyti, bet sužinojau vieną svarbų dalyką

Kai pradėjau atidžiau žiūrėti, kur namuose dingsta elektra, pirmiausia įtarinėjau šaldytuvą, skalbimo mašiną ir elektrinę orkaitę. Apie vandens boilerį beveik negalvojau. Kabo vonioje, tyliai dirba, karštas vanduo visada yra – ko daugiau reikia? Tik vėliau susimąsčiau, kad jis juk naudoja elektrą ne vien tada, kai prausiamės. Vanduo talpykloje pamažu vėsta, todėl boileris vis įsijungia ir jį pašildo.

Vieną vakarą pažiūrėjau į temperatūros nustatymą. Buvo beveik 70 laipsnių. Pagalvojau, kam man toks karštas vanduo, jeigu prausdamasis vis tiek atsuku ir šaltą čiaupą? Nusprendžiau pabandyti sumažinti temperatūrą. Iš pradžių nustačiau 55 laipsnius ir kasdienio naudojimo metu didelio skirtumo nepajutau. Vandens dušui pakako, indus išplauti taip pat nebuvo problemų.

Jau buvau apsidžiaugęs atradęs paprastą taupymo būdą, bet paskui pasidomėjau plačiau. Pasirodo, su boilerio temperatūra yra viena svarbi taisyklė, apie kurią anksčiau net nebuvau girdėjęs. Vandens karštumas svarbus ne tik sąskaitai už elektrą, bet ir sveikatai.

Kodėl nusprendžiau atsisakyti 70 laipsnių temperatūros?

Mano logika iš pradžių buvo paprasta. Kam laikyti beveik verdantį vandenį, jei niekada jo tokio nenaudoju? Juk duše norisi maloniai šilto, o ne tokio karšto vandens, kad vos prisilietęs turėtum atitraukti ranką.

Be to, kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp boilerio viduje esančio vandens ir aplinkos, tuo daugiau šilumos ilgainiui prarandama per talpyklos sieneles. Net ir gerai izoliuotas boileris nėra visiškai sandarus šilumos atžvilgiu.

Sumažinus temperatūrą, šie nuostoliai gali būti mažesni. Tačiau tai nereiškia, kad sumažinus nustatymą nuo 70 iki 55 laipsnių elektros sąskaita automatiškai sumažės penktadaliu. Juk prausdamiesi sunaudojame tam tikrą kiekį šilto vandens, o jam pašildyti vis tiek reikia energijos.

Didžiausias skirtumas atsiranda dėl mažesnių šilumos nuostolių, vandens naudojimo įpročių ir paties boilerio efektyvumo. Todėl tikslų sutaupymą galima pamatyti tik stebint elektros suvartojimą, o ne vien temperatūros rodmenis.

Dar vieną dalyką pastebėjau valydamas vonios įrangą. Kuo karštesnis vanduo, tuo palankesnės sąlygos tam tikroms kalkių nuosėdoms susidaryti. Jeigu vanduo kietas, ilgainiui jų gali prisikaupti ir boilerio viduje. Todėl be reikalo neperkaitinti vandens naudinga ir dėl prietaiso priežiūros.

55 laipsnių pakanka nusiprausti, bet tai dar nereiškia, kad toks nustatymas saugus

Čia mano planas ir pasikeitė. Pasirodo, svarbu atskirti du dalykus: kokios temperatūros vandens mums reikia duše ir kokios temperatūros jis laikomas boilerio talpykloje.

Vandens sistemose gali daugintis legionelės – bakterijos, sukeliančios pavojingą kvėpavimo takų infekciją. Joms palankus šiltas, užsistovėjęs vanduo. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja užtikrinti pakankamai aukštą karšto vandens temperatūrą, o ne vien vadovautis tuo, ar vandens pakanka patogiai nusiprausti.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja karštą vandenį talpyklose laikyti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pabrėžia, kad karštas vanduo čiaupuose turi būti ne žemesnės kaip 50 °C temperatūros. Rekomendacijos galioja ir tiems gyventojams, kurie vandenį ruošia individualiuose boileriuose.

Todėl supratau, kad nuolat laikyti paprastą vandens kaupimo boilerį ties 55 laipsniais vien dėl mažesnių sąskaitų nėra geriausia mintis. Nors tokios temperatūros vandens kasdieniams poreikiams pakanka, vien to neužtenka saugiai vandens sistemos priežiūrai užtikrinti.

Dabar vadovaujuosi boilerio gamintojo nurodymais ir saugios vandens temperatūros rekomendacijomis. Jeigu įrenginys turi automatinę apsaugos nuo legionelių programą, svarbu žinoti, kaip ji veikia ir ar tinkamai nustatyta. Vien retkarčiais savavališkai pakelti temperatūrą nebūtinai pakanka visai sistemai apsaugoti.

Tikrasis taupymas prasidėjo tada, kai pakeičiau kelis įpročius

Galiausiai supratau, kad vien sukiojant temperatūros reguliatorių didelių stebuklų nebus. Reikia pažiūrėti, kaip namuose apskritai naudojamas karštas vanduo.

Pirmiausia pradėjau trumpiau stovėti po dušu. Anksčiau kartais tiesiog leisdavau vandeniui bėgti, kol galvodavau apie dienos darbus. Dabar stengiuosi taip nedaryti. Jeigu prausiantis karštas vanduo teka trumpiau, jo mažiau reikia ir pašildyti.

Dar patikrinau dušo galvutę. Ekonomiškesnė galvutė gali sumažinti vandens srautą neprarandant komforto, todėl sunaudojama mažiau ir vandens, ir jam pašildyti reikalingos energijos.

Tada atkreipiau dėmesį į čiaupus. Vienas vonioje kartais lašėdavo, bet anksčiau numodavau ranka. Atrodė, ką ten tie keli lašai. Vis dėlto nesandarus karšto vandens čiaupas reiškia, kad šildytuvas turi nuolat papildyti prarastą šiltą vandenį.

Galiausiai pradėjau domėtis paties boilerio būkle. Jeigu vanduo kietas, svarbu pagal gamintojo rekomendacijas tikrinti kalkių nuosėdas, kaitinimo elementą ir apsauginį anodą, jeigu toks įrengtas. Priežiūros darbus, kuriems reikia ardyti elektrinį prietaisą, geriau patikėti specialistui.

Man tai pasirodė kur kas protingesnis taupymo būdas nei tiesiog sumažinti temperatūrą iki ribos, kuri gali kelti papildomą riziką.

Dabar į boilerį žiūriu kitaip – taupyti galima ir nerizikuojant

Anksčiau galvojau, kad vandens boileris turi tik du nustatymus: kuo karščiau – tuo patogiau, kuo vėsiau – tuo pigiau. Dabar suprantu, kad viskas šiek tiek sudėtingiau.

70 laipsnių temperatūra ne kiekvienam boileriui būtina nuolat, tačiau tai nereiškia, kad 55 laipsniai tinka visoms vandens šildymo sistemoms. Saugus nustatymas priklauso nuo įrenginio konstrukcijos, naudojimo sąlygų ir gamintojo numatytos apsaugos nuo bakterijų.

Be to, aukštesnės temperatūros vanduo gali nuplikyti, todėl jeigu namuose yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių, verta pasirūpinti tinkamu temperatūros reguliavimu vandens naudojimo vietose. Tam gali būti naudojami termostatiniai maišymo vožtuvai, kurie leidžia talpykloje palaikyti saugai reikalingą temperatūrą, o iš čiaupo tiekti ne tokį karštą vandenį.

Šiandien man svarbiausia, kad boileris veiktų saugiai, o elektra nebūtų naudojama be reikalo. Todėl nebevaikau kuo žemesnio temperatūros skaičiaus ekrane. Verčiau stebiu, kiek karšto vandens iš tikrųjų sunaudojame, prižiūriu įrenginį ir stengiuosi neprarasti šilumos ten, kur to galima išvengti.

Jeigu ir jūsų boileris nustatytas ties 70 laipsnių, verta pasidomėti, ar tokia temperatūra tikrai būtina. Tačiau prieš ją mažindami iki 55 °C patikrinkite gamintojo rekomendacijas ir legioneliozės prevencijos reikalavimus. Sutaupyti kelis eurus malonu, bet neverta to daryti rizikuojant savo ar šeimos sveikata.