Kambaryje jaučiasi pelėsio kvapas, nors sienos sausos: problema gali slėptis visai ne ten

Ar esate įėję į kambarį, kuriame sienos atrodo tvarkingos, kampuose nematyti nė taškelio, tačiau nosį vis tiek pasiekia tas pažįstamas rūgštokas, užsistovėjęs kvapas? Išvėdini, išplauni grindis, gal net perstumi spintą, o po kelių valandų jis vėl grįžta. Tada ima atrodyti, kad namai tiesiog „kvepia senumu“, nors dažniausiai toks kvapas turi labai konkrečią priežastį.

Nemaloniausia, kad akys čia ne visuomet padeda. Pelėsiui ir drėgmei nebūtina iškart išduoti savęs juodais taškais ant tapetų. Kvapo šaltinis gali tūnoti ten, kur retai žiūrime: už sunkios spintos, po kilimu, vėdinimo angoje ar net spintelėje laikomuose daiktuose. Todėl sienų sausumas dar nereiškia, kad paiešką jau galima baigti.

Toks kvapas ypač erzina todėl, kad jis namuose sukuria nuolatinio nešvarumo jausmą. Gali būti ką tik pakeista patalynė, išplautos užuolaidos ir pravertos durys į balkoną, bet kambarys vis tiek tarsi neatsigauna. Pirmas žingsnis šioje situacijoje – ne pirkti stipresnį oro gaiviklį, o suprasti, kur kvapas užsilaiko.

Kvapas dažnai slepiasi už baldų, o ne sienos viduryje

Dažna scena daugiabutyje: didelė spinta metų metus stovi prie išorinės sienos, už jos prikrauta dėžių, senų pledų ar žieminių striukių. Iš priekio viskas atrodo normaliai, tačiau už baldo oras beveik nejuda. Jei siena ten kiek vėsesnė, ypač šaltuoju sezonu, drėgmė gali kauptis ne taip akivaizdžiai, kad ją pastebėtumėte plika akimi.

Nuėmus spintą kartais randama ne didelė pelėsio dėmė, o vos drėgnas dulkių sluoksnis, pakitusi kartono dėžė ar nemaloniai kvepianti baldo nugarėlė. Presuotos plokštės, senas medis, popierius ir tekstilė kvapus sugeria labai noriai. Užtenka, kad ten kurį laiką būtų buvę drėgniau, ir kvapas išlieka net tada, kai pati siena jau atrodo sausa.

Verta apžiūrėti ne vien kampus prie langų. Patikrinkite lovos galvūgalį, sofą, komodą, kilimo apačią, vietą po palange ir užuolaidų kraštus. Jei kvapas sustiprėja priėjus prie konkretaus baldo arba jį atitraukus, jau turite kur kas aiškesnę kryptį nei purkšdami kvapiklius po visą kambarį.

Vėdinimo anga ir langai gali sugrąžinti tai, ko namuose lyg ir nėra

Kartais žmogus ieško problemos savo kambaryje, nors kvapas ateina kartu su oru. Vėdinimo anga, ypač jei ji uždengta baldu, užklijuota „kad nepūstų“ arba ilgai nevalyta, gali sukaupti dulkes ir drėgmę. Kvapas nebūtinai reiškia, kad pačioje angoje auga pelėsis, bet užsistovėjęs oras gali atnešti nemalonų aromatą iš šachtos ar kitų patalpų.

Langai taip pat kartais apgauna. Ryte nuo stiklo nuvalytas kondensatas atrodo menka buities smulkmena, tačiau vanduo gali nubėgti į rėmo kampus, įsigerti į palangės sandūras ar šalia esančias užuolaidas. Vėliau dieną viskas išdžiūsta, todėl šeimininkas mato sausą vaizdą ir nebesieja jo su vakariniu pelėsio kvapu.

Šią problemą dažniau pajunta šeimos, kurios namuose džiovina skalbinius, daug gamina, augina mažus vaikus ar tiesiog nori taupyti šilumą ir retai plačiai vėdina. Kita vertus, darbuotojams, grįžtantiems vakare, kvapas gali pasirodyti stipresnis vien todėl, kad kambarys visą dieną buvo uždarytas. Oras nejuda, drėgmė neturi kur pasišalinti, o namai ima priminti ne jaukų prieglobstį, bet sandėliuką.

Kambaryje jaučiasi pelėsio kvapas, nors sienos sausos: problema gali slėptis visai ne tenNuotrauka: Unsplash / Handy Wicaksono

Tekstilė, drabužiai ir pamiršti daiktai išduoda daugiau, nei atrodo

Pelėsio kvapą labai dažnai saugo ne pats kambarys, o jo turinys. Spintoje kabantis paltas, kuris į ją buvo padėtas dar kiek drėgnas, dėžėje laikomi seni žaislai, retai naudojama patalynė ar skalbinių krepšys gali tapti tikru kvapo rezervuaru. Atidarius dureles aromatas iškart smogia į nosį, o uždarius po truputį persikelia į visą patalpą.

Kilimai ir minkšti baldai taip pat nėra nekalti. Ant kilimo galėjo išsilieti vanduo, augintinis galėjo jį sušlapinti, o po intensyvesnio valymo jis galėjo neišdžiūti iki galo. Iš viršaus medžiaga atrodo švari, tačiau apačioje, prie grindų, kvapas laikosi daug ilgiau. Panašiai nutinka su storomis užuolaidomis, dekoratyvinėmis pagalvėlėmis ir čiužiniais, kurių niekas nepakelia vien tam, kad pauostytų kitą pusę.

Senjorų namuose tokių daiktų neretai susikaupia daugiau, nes gaila išmesti gerus, nors ir retai naudojamus audinius. Jaunos šeimos susiduria su kita puse: vežimėlių apklotai, sportiniai drabužiai, vaikų batai ir skalbiniai namuose keičiasi taip greitai, kad ne viskas spėja gerai išdžiūti. Tai nėra nei netvarkingumo, nei blogos šeimininkystės ženklas – tiesiog drėgmei pakanka mažos, uždaros vietos ir truputį laiko.

Neužmaskuokite kvapo – pirmiausia suraskite jo kelią

Oro gaiviklis, kvapni žvakė ar intensyvus skalbiklis trumpam gali padėti, bet jie dažniausiai tik sumaišo kvapus. Pelėsio kvapas nuo to netampa mažiau svarbus, tik sunkiau suprantamas. Kur kas naudingiau vieną dieną ramiai pereiti per kambarį: atitraukti baldus, atidaryti spintas, pakelti kilimo kampą, apžiūrėti langų rėmus ir vėdinimo vietą.

Radus įtartiną tekstilę ar daiktus, juos reikia gerai išdžiovinti, išskalbti pagal priežiūros rekomendacijas arba, jei kvapas įsisenėjęs, atsisveikinti. Baldą, prie kurio užsilaikė drėgmė, verta atitraukti nuo sienos taip, kad už jo galėtų cirkuliuoti oras. Reguliarus trumpas, intensyvus vėdinimas, ypač po maudynių, maisto gaminimo ir skalbinių džiovinimo, dažnai duoda daugiau naudos nei langas, visą dieną paliktas vos pravertas.

Jeigu kvapas nepraeina, grįžta po lietaus, stiprėja šildymo sezonu ar atsiranda kartu su drėgnomis dėmėmis, lupamais dažais ir nuolat rasojančiais langais, problemą verta vertinti rimčiau. Gali būti, kad drėgmė patenka iš konstrukcijų, stogo, vamzdžių ar vėdinimo sistemos, ir vien namų valymo čia nebepakaks. Tokiu atveju svarbu ne spėlioti, o ieškoti gedimo šaltinio – ypač gyvenant daugiabutyje, kur jis gali būti ne vien jūsų buto ribose.

Pelėsio kvapas namuose retai būna vien kvapas. Dažniausiai tai tylus signalas, kad kažkur už uždarų durelių, po baldu ar ore, kuriuo kasdien kvėpuojame, užsilaikė tai, kam ten ne vieta. Kai nustojame jį maskuoti ir pradedame ieškoti, namai dažnai vėl ima kvepėti ne citrininiu purškikliu, o tiesiog švara.