Kaminas jau traukia prasčiau: ką būtina patikrinti ir kaip saugiai pašalinti suodžius prieš žiemą
Prastėjanti kamino trauka dažniausiai reiškia, kad dūmų kelyje susikaupė suodžių, atsirado kliūtis arba į patalpą nebeateina pakankamai oro degimui. To nereikėtų nurašyti „rudeniškam orui“: prieš intensyvų kūrenimo sezoną kaminą verta apžiūrėti ir išvalyti, nes dūmai patalpoje bei kamino gaisras prasideda būtent nuo tokių, iš pirmo žvilgsnio nedidelių, požymių.
Situacija pažįstama daugeliui: įkuriate krosnelę ar katilą, o liepsna vangsta, pro dureles veržiasi dūmas, namuose ima justis degėsių kvapas. Tuomet norisi plačiau atidaryti sklendę ar primesti daugiau malkų, nors problema dažnai slypi ne ugnyje, o užsiteršusiame dūmtraukyje.
Pirmiausia įsitikinkite, kad problema tikrai kamine
Trauka gali susilpnėti ir tada, kai namas sandarus, o į katilinę ar kambarį nepatenka oro. Pravėrus langą ir pastebėjus, kad ugnis iškart atgyja, verta tikrinti oro pritekėjimą: ventiliacijos angas, orlaides, neužstatytas groteles. Ypač tai aktualu po langų keitimo ar namo apšiltinimo.
Tačiau jei dūmas grįžta į vidų, liepsna sunkiai įsidega net atvėrus langą, o kūrenant girdisi neįprastas ūžesys arba jaučiamas aitrus kvapas, kamino valymo neatidėkite. Problemą gali kelti ne tik suodžiai, bet ir įkritę lapai, paukščių lizdas, pažeista kamino viršūnė ar užstrigusi sklendė.
Suodžiai kaupiasi greičiau, nei atrodo
Didžiausią sluoksnį palieka drėgnos malkos ir lėtas, dusinamas kūrenimas. Kai ugniai trūksta oro, kuras ne sudega švariai, o smilksta, todėl ant kamino sienelių nusėda juodos apnašos. Jos siaurina dūmų kelią, traukia drėgmę ir gali užsidegti.
Pavojingiausi yra ne vien purūs, lengvai iškrentantys suodžiai, bet ir kietos, blizgios, prie sienelių prikibusios nuosėdos. Jų paprastas šepetys gali neįveikti. Tokiu atveju saugiausia kviesti kvalifikuotą kaminkrėtį, o ne bandyti kietą sluoksnį daužyti iš apačios ar pilti į kaminą abejotinas priemones.

Kaip valyti saugiai, o ne tik „dėl vaizdo“
Valymo darbai pradedami tik visiškai atvėsus krosnelei, židiniui ar katilui. Išneškite pelenus, uždenkite aplink esančius paviršius ir pasirūpinkite, kad valant nepasklistų suodžių dulkės. Jei prie kamino reikia lipti ant stogo, nerizikuokite per lietų, vėją ar esant slidžiai dangai.
- Apžiūrėkite pakurą, dūmų kanalą ir sklendę: jie turi laisvai atsidaryti, neturi būti užkimšti pelenais ar nuolaužomis.
- Patikrinkite kamino viršų, jei tai galima padaryti saugiai: ieškokite lapų, šakų, lizdų, pažeisto gaubto ar atsilaisvinusių dalių.
- Suodžius šalinkite tam dūmtraukio tipui skirtu šepečiu ir kotais, valydami visą prieinamą kanalo ilgį, ne vien angą prie krosnelės.
- Po valymo surinkite į apačią nukritusias apnašas per valymo angą ir tik tada atlikite bandomąjį kūrenimą nedideliu kiekiu sausų malkų.
- Jei dūmas vis tiek veržiasi į patalpą, matyti įtrūkimai, byra kamino dalys ar jaučiamas stiprus degėsių kvapas, kūrenimą nutraukite ir kreipkitės į specialistą.
Cheminės priemonės nepakeičia tikro valymo
Priemonės, kurias įmeta į pakurą tikėdamiesi „išdeginti“ suodžius, gali padėti suminkštinti dalį apnašų, bet jos neišima iš kamino lapų, lizdų, pelenų ar storų sankaupų. Jos taip pat nepasako, ar dūmtraukyje nėra įtrūkio ir ar visos jungtys sandarios.
Jeigu namuose kūrenama retai, tai dar nereiškia, kad kamino būklės galima netikrinti. Per vasarą į viršų gali pribyrėti šiukšlių, o nenaudojamame kanale gali atsirasti gyvūnų lizdų. Reguliari apžiūra prieš pirmą rimtesnį kūrenimą leidžia problemą rasti tada, kai dar nereikia gesinti dūmų pilno kambario.
Prieš žiemą kamino trauką geriausia vertinti ne pagal tai, ar pavyksta įkurti ugnį, o pagal tai, ar dūmai nuo pirmųjų minučių laisvai pasišalina į lauką. Švarus dūmtraukis, sausos malkos ir pakankamas oro pritekėjimas yra paprastesnis bei saugesnis sprendimas nei bandymas „prastumti“ dūmus stipresne ugnimi.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


