Kietas ar skystas muilas: kurį rinktis rankoms plauti ir kada skirtumas iš tikrųjų svarbus?

Atrodo, smulkmena: vonioje padėtas kieto muilo gabalėlis arba prie kriauklės stovintis skysto muilo dozatorius. Abu putoja, abu nuplauna nešvarumus, abu naudojami tam pačiam tikslui. Tačiau vos tik tuo pačiu muilu ima naudotis keli žmonės, atsiranda klausimas: ar kietas muilas tikrai higieniškas?

Dalis žmonių jo vengia, nes ant muilo paviršiaus gali likti bakterijų. Kiti, priešingai, sako, kad kietas muilas yra paprastesnis, pigesnis, ilgiau tarnauja ir mažiau teršia aplinką. Tad kas teisus?

Trumpas atsakymas toks: kasdieniam rankų plovimui tinka ir kietas, ir skystas muilas. Didžiausią reikšmę turi ne forma, o tai, kaip muilas laikomas ir kaip plaunate rankas.

Ant kieto muilo bakterijų gali būti, bet tai dar ne viskas

Taip, ant naudoto kieto muilo gabalėlio paviršiaus gali būti mikroorganizmų. Tai nėra mitas. Muilas liečiamas rankomis, dažnai paliekamas drėgnoje muilinėje, kartais net guli vandenyje, todėl jo paviršius gali tapti vieta, kurioje bakterijoms patogu išlikti.

Tačiau čia svarbu suprasti vieną dalyką: bakterijų buvimas ant muilo dar nereiškia, kad jos būtinai persikels ant jūsų rankų ir sukels problemų. Plaunant rankas muilas kartu su vandeniu padeda pašalinti nešvarumus, riebalus ir mikrobus nuo odos paviršiaus. Kitaip tariant, muilas nėra skirtas būti steriliu daiktu – jis skirtas padėti nuplauti tai, kas neturi likti ant rankų.

Ekspertai pabrėžia, kad tiek kietas, tiek skystas muilas veiksmingai tinka kasdieniam rankų plovimui. Todėl namuose, kur tuo pačiu muilu naudojasi keli šeimos nariai, kieto muilo bijoti nereikia, jei jis laikomas normaliai.

Didžiausia klaida – palikti muilą mirkti vandenyje

Jeigu renkatės kietą muilą, svarbiausia taisyklė labai paprasta: jis turi išdžiūti tarp naudojimų. Jei muilo gabalėlis nuolat guli baloje, suminkštėja, pasidengia slidžiu sluoksniu ir atrodo nešvarus, higienos jausmo tikrai mažai.

Geriausia naudoti muilinę su skylutėmis, grotelėmis ar pakeltu dugnu, kad vanduo nubėgtų, o oras galėtų cirkuliuoti. Taip muilas ilgiau išlieka kietas, švaresnis ir malonesnis naudoti.

Taip pat verta muilą laikyti ne tiesiai po čiaupo srove ir ne tokioje vietoje, kur ant jo nuolat tykšta vanduo. Jei muilinėje kaupiasi vanduo, ją reikėtų reguliariai išpilti ir išplauti. Kartais užtenka mažo įpročio, kad muilas vonioje tarnautų ilgiau ir nekeltų nemalonių klausimų.

Jei muilo gabalėlis matomai nešvarus, jį galima tiesiog trumpai nuplauti vandeniu. Tai nėra sudėtinga, bet daugelis to nedaro.

Kur geriau skystas muilas?

Namuose pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo įpročio. Tačiau vietose, kur žmonių daug – kavinėse, mokyklose, biuruose, ligoninėse, prekybos centruose – praktiškesnis ir higieniškai patogesnis pasirinkimas dažniausiai yra skystas arba putų muilas.

Priežastis paprasta: dozatorius leidžia pasiimti muilo neliečiant bendro gabalėlio. Ypač jei naudojamas bekontaktis dozatorius, kontaktų dar mažiau. Tai patogiau vaikams, patogiau dažnai plaunant rankas ir paprasčiau prižiūrint viešą tualetą.

Tiesa, ir čia yra niuansų. Pats dozatorius taip pat turi būti švarus, o muilas neturėtų būti pildomas bet kaip. Jei talpa neplaunama, tik vis papildoma, higienos nauda gali sumažėti. Todėl viešose vietose svarbu ne tik tai, kad muilas skystas, bet ir kaip prižiūrima visa sistema.

O kas geriau aplinkai ir piniginei?

Kietas muilas dažnai laimi ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu. Jis paprastai būna labiau koncentruotas, ilgiau tarnauja, lengviau transportuojamas ir dažnai parduodamas popierinėje ar kartoninėje pakuotėje. Tai reiškia mažiau plastiko.

Skystas muilas dažnai parduodamas plastikiniuose buteliukuose, be to, jo žmonės linkę naudoti daugiau, nei reikia. Vienas paspaudimas, antras, trečias – ir muilo sunaudojama gerokai daugiau negu su kietu gabalėliu. Vis dėlto skystas muilas gali būti gana praktiškas pasirinkimas, jei perkate dideles papildymo pakuotes ir tą patį dozatorių naudojate ilgai.

Taigi čia nėra vieno atsakymo visiems. Jei norite mažiau pakuočių ir paprastesnio sprendimo – kietas muilas puikiai tinka. Jei jums svarbiau patogumas, ypač bendrose erdvėse – skystas muilas bus praktiškesnis.

Svarbiausia ne muilo rūšis, o kaip plaunate rankas

Didžiausia klaida – manyti, kad pasirinkus „teisingą“ muilą rankos automatiškai bus švarios. Jei rankas tik greitai pakišate po vandeniu, truputį patrinate pirštų galiukus ir iškart nuskalaujate, nei kietas, nei skystas muilas stebuklo nepadarys.

Rankas reikėtų sušlapinti švariu tekančiu vandeniu, gerai suputoti delnus, rankų nugarėles, tarpupirščius, nykščius ir vietas po nagais. Trinti reikėtų bent apie 20 sekundžių. Tada putas reikia gerai nuplauti, o rankas nusausinti švariu rankšluosčiu arba vienkartine servetėle.

Būtent šis procesas lemia daugiausia. Muilas padeda atkabinti nešvarumus ir mikrobus nuo odos, o vanduo juos nuplauna. Jei praleidžiate laiką tarp pirštų ir po nagais, rankos nebus švarios net ir naudojant brangiausią muilą.

Ką rinktis namuose?

Jei muilu naudojatės namuose, kietas muilas yra visiškai tinkamas pasirinkimas. Tik pasirūpinkite gera muiline ir neleiskite jam nuolat mirkti vandenyje. Jei šeimoje yra mažų vaikų, kuriems paprasčiau naudoti dozatorių, arba jei kažkas serga ir norite sumažinti bendrų paviršių lietimą, skystas muilas gali būti patogesnis.

Viešose vietose racionaliau rinktis skystą arba putų muilą, nes juo naudotis paprasčiau, o bendro kontakto mažiau.

Tačiau panikuoti dėl kieto muilo tikrai nereikia. Jis nėra „nešvarus“ vien todėl, kad yra kietas. Kaip ir skystas muilas nėra automatiškai geresnis vien todėl, kad išbėga iš buteliuko. Skirtumą dažniausiai lemia ne pakuotė, o paprasta higiena: sausas muilas, švari muilinė, prižiūrėtas dozatorius ir normaliai nuplautos rankos.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!