Kilimas laikui bėgant sugeria daugiau, nei matome plika akimi: dulkes, maisto trupinius, drėgmę, augintinių kvapus ir kasdienį namų orą. Todėl net reguliariai siurbiamas jis gali atrodyti pavargęs. Greičiausias būdas jį atgaivinti namuose – kepimo soda, kuri sugeria kvapus ir padeda ištraukti smulkias nešvarumų daleles iš pluošto.
Profesionalus cheminis valymas kartais būtinas, ypač jei kilimas labai brangus, senas, šilkinis ar stipriai suteptas. Tačiau daugeliu kasdienių atvejų pirmiausia galima išbandyti švelnesnes priemones, kurias turime virtuvėje. Svarbiausia – ne užpilti kilimą kuo stipresniu tirpalu, o suprasti, kokią problemą sprendžiate: kvapą, šviežią dėmę ar bendrą pilkumą.
Soda geriausiai veikia tada, kai kilimas praradęs gaivumą
Jei kilimas nėra dėmėtas, bet atrodo praradęs šviežumą, soda gali būti labai paprasta pagalba. Ji neveikia kaip stebuklingas ploviklis, tačiau puikiai sugeria kvapus ir padeda atlaisvinti dalį smulkių nešvarumų.
Pirmiausia kilimą gerai išsiurbkite. Tada tolygiai pabarstykite kepimo soda per visą paviršių. Jei norite tik neutralizuoti kvapą, pakanka plono sluoksnio. Jei kilimas ilgai nevalytas, galima berti šiek tiek gausiau.
Palikite sodą maždaug 30 minučių. Jeigu kvapas stipresnis, galima laikyti ir ilgiau – valandą ar net kelias, jei kilimas sausas ir niekas ant jo nevaikščios. Po to kruopščiai išsiurbkite, judėdami kilimo plauko kryptimi.
Po tokio valymo kilimas dažnai atrodo puresnis, lengvesnis, o kambaryje sumažėja užsistovėjęs kvapas. Tačiau labai svarbu sodą išsiurbti iki galo. Jei jos liks pluošte, vėliau ji gali kaupti drėgmę arba palikti balkšvų pėdsakų.
Eteriniai aliejai – tik atsargiai ir ne ant kiekvieno kilimo
Kartais į sodą siūloma įlašinti levandų, arbatmedžio ar citrusinių eterinių aliejų. Toks mišinys tikrai gali palikti malonesnį kvapą, bet su juo reikia elgtis atsargiai.
Į indą įberkite sodą ir įlašinkite 5–7 lašus eterinio aliejaus. Tada labai gerai išmaišykite, kad aliejus nesusikauptų vienoje vietoje. Jei lašeliai liks gumulais, ant kilimo gali atsirasti riebios dėmės, ypač ant šviesių ar jautrių audinių.
Tokį mišinį geriau pirmiausia išbandyti mažame, mažiau matomame kilimo kampe. Palaukite, pažiūrėkite, ar neliko dėmės, ar spalva nepakito. Tik tada barstykite didesnį plotą.
Jei namuose yra alergiškų žmonių, mažų vaikų ar augintinių, eterinių aliejų geriau nenaudoti arba naudoti labai saikingai. Natūralus kvapas nereiškia, kad jis visiems saugus ir tinkamas.
Šviežios dėmės taisyklė: netrinkite, o sugerkite
Didžiausia klaida išpylus vyną, kavą, sultis ar riebesnį maistą – pradėti trinti. Taip dėmė tik giliau įstumiama į pluoštą ir paskleidžiama į šonus. Pirmas veiksmas turi būti ne šveitimas, o sugėrimas.
Jei dėmė šviežia, užberkite ant jos valgomosios druskos. Druska padeda sugerti skystį ir neleidžia jam taip greitai skverbtis giliau. Svarbu jos netrinti į kilimą – tiesiog užberkite, palikite ir leiskite atlikti darbą.
Po kelių valandų, kai druska sugers drėgmę, ją išsiurbkite. Jei dėmė liko, tuomet galima imtis papildomo valymo, bet pirmas greitas sugėrimas dažnai labai sumažina žalą.
Kavos, vyno ar vaisių sulčių dėmėms galima naudoti acto ir vandens tirpalą. Sumaišykite actą su vandeniu santykiu 1:1, sudrėkinkite švarią šluostę ir švelniai tapšnokite dėmę. Ne pilkite tirpalą tiesiai kibiru ir nešveiskite ratu – dirbkite nuo dėmės kraštų centro link, kad ji neišplistų.
Po valymo vietą perbraukite švaria drėgna šluoste ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ar sausu audiniu.
Žiemą kilimą gali atgaivinti sniegas, bet tik sausas ir švarus
Senas, bet vis dar veiksmingas būdas – kilimo valymas sniegu. Jis ypač tinka tada, kai lauke tikras šaltis, sniegas purus, švarus ir sausas. Šlapias, purvinas ar prie kelio esantis sniegas kilimą tik sugadins.
Kilimą išneškite į lauką, patieskite ant švaraus sniego, pabarstykite sniegu viršų ir lengvai išplakite. Sniegas padeda surinkti dulkes ir atgaivina pluoštą. Po to kilimą reikia gerai nupurtyti ir palikti visiškai išdžiūti.
Šis būdas netinka visiems kilimams. Brangius, rankų darbo, šilkinius ar labai jautrius kilimus geriau patikėti specialistams. Taip pat nereikėtų kilimo permirkyti – sniegas turi gaivinti, o ne paversti kilimą šlapiu skuduru.
Po bet kokio drėgno valymo svarbiausia – išdžiovinimas
Dėmę išvalyti yra tik pusė darbo. Kita pusė – neleisti kilime likti drėgmei. Jei pluoštas ar kilimo pagrindas ilgai drėgnas, gali atsirasti pelėsio kvapas, o blogiausiu atveju – ir pats pelėsis.
Po valymo atidarykite langus, įjunkite ventiliatorių arba bent jau užtikrinkite oro judėjimą. Ant drėgnos vietos nevaikščiokite, kol ji visiškai neišdžius. Jei valyta didesnė zona, kilimą galima šiek tiek pakelti, kad oras patektų ir iš apačios.
Ypač atsargiai elkitės su kilimais ant laminato, parketo ar kitų drėgmei jautrių grindų. Jei drėgmė pereis per kilimą, gali nukentėti ne tik audinys, bet ir grindys.
Kada namų priemonės nepadės
Soda, druska, actas ir sniegas gali padėti kasdieniam atgaivinimui, bet jie neišspręs visų problemų. Jei dėmė sena, kilimas labai brangus, medžiaga jautri, yra pelėsio kvapas, šlapimo dėmės, riebalų įsigėrimas ar dažų pėdsakai, geriau nerizikuoti.
Tokiais atvejais netinkamas naminis valymas gali dėmę užfiksuoti dar stipriau arba pažeisti spalvą. Profesionalus valymas kainuoja, bet kartais jis pigesnis nei sugadintas kilimas.
Pagrindinė taisyklė paprasta: bendram gaivumui – soda, šviežiam skysčiui – druska, nedidelei dėmei – atsargus acto tirpalas, o po visko – kruopštus džiovinimas. Kilimas ne visada taps „kaip naujas“ per penkias minutes, bet tinkamai prižiūrimas jis tikrai ilgiau išliks švarus, gaivus ir malonus namuose.
