Asta ilgai manė, kad jos plaukai tiesiog tokie — ploni, greitai priglundantys ir be jokios gyvybės jau kitą rytą po plovimo. Ji pirkdavo purumą žadančius šampūnus, bandė sausą šampūną, keitė šukas, net svarstė trumpesnį kirpimą. Tačiau kirpykloje išgirdo paprastą klausimą, kuris viską paaiškino:
— O kondicionierių kur tepate?
Asta atsakė taip, kaip buvo įpratusi:
— Na… ant visų plaukų. Kaip priklauso.
Kirpėja tik nusišypsojo ir pasakė:
— Štai čia ir problema.
Dažniausia klaida – kondicionierius prie plaukų šaknų
Po plovimo daugelis žmonių nori, kad plaukai būtų minkšti, glotnūs ir lengvai šukuojami. Todėl kondicionierių arba kaukę paskirsto per visą ilgį — nuo šaknų iki galiukų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška, bet būtent taip plaukai dažnai greičiau praranda purumą.
Kondicionierius nėra skirtas galvos odai ir plaukų šaknims, nebent ant priemonės aiškiai nurodyta kitaip. Jo paskirtis — suminkštinti ir išlyginti plaukų ilgį, ypač sausesnius galiukus. Kai tokia priemonė patenka prie šaknų, ji gali apsunkinti plaukus, palikti slidų sluoksnį ir padaryti taip, kad šukuosena jau po kelių valandų atrodo prigludusi.
Asta suprato, kad pati kas kartą „prispausdavo“ savo plaukus prie galvos. Ji kruopščiai tepdavo kondicionierių nuo viršaus, nes norėjo, kad plaukai būtų švelnūs visur. Bet rezultatas buvo priešingas: viršugalvis greitai subliūkšdavo, o plaukai atrodydavo ne švarūs ir purūs, o sunkūs.
Kirpėja jai paaiškino paprastai: šampūnas skirtas galvos odai, kondicionierius – plaukų ilgiui ir galiukams.
Kaip teisingai naudoti kondicionierių, kad plaukai liktų lengvi
Po plovimo plaukus reikėtų švelniai nuspausti rankomis, kad nuo jų nevarvėtų vanduo. Jei plaukai labai šlapi, kondicionierius prasčiau pasiskirsto ir lengviau nuslysta ten, kur jo nereikia.
Tada nedidelį kiekį priemonės tepkite nuo plaukų vidurio iki galiukų. Jei plaukai trumpi, užtenka tik galiukų. Jei ilgesni — galima paskirstyti per ilgį, bet vengti šaknų zonos.
Asta iš pradžių net nustebo, kiek mažai priemonės iš tikrųjų reikia. Anksčiau ji spausdavo pilną saują, nes manė, kad daugiau reiškia geriau. Tačiau plaukams tai dažnai reiškia tik papildomą svorį.
Per didelis kondicionieriaus kiekis yra dar viena priežastis, kodėl plaukai po plovimo greitai sukrenta. Ypač jei jie ploni, tiesūs ar linkę riebaluotis.
Po kelių minučių priemonę reikia labai gerai išskalauti. Ne greitai perbėgti vandeniu, o tikrai išplauti likučius. Jei plaukai po skalavimo jaučiasi slidūs ir sunkūs, gali būti, kad priemonės liko per daug.
Purumą atima ir per karštas vanduo bei neteisingas džiovinimas
Kirpėja Astai pasakė dar vieną dalyką: plaukų purumas prasideda ne nuo putų ar lako, o nuo plovimo įpročių.
Per karštas vanduo gali dirginti galvos odą ir skatinti greitesnį riebalavimąsi. Todėl plaukus geriau plauti šiltu, bet ne karštu vandeniu. Pabaigoje galima trumpai perskalauti vėsesniu vandeniu — tai padeda plaukams atrodyti glotnesniems.
Svarbus ir džiovinimas. Jei plaukai paliekami džiūti prispausti prie galvos, ypač po rankšluosčiu, šaknys natūraliai išdžiūsta prigludusios. Tada purumą vėliau išgauti sunkiau.
Asta pradėjo daryti paprastai: po plovimo švelniai nusausina plaukus rankšluosčiu, ne trina, o spaudžia. Tada pakelia šaknis pirštais ir džiovina galvą šiek tiek palenkusi žemyn arba nukreipdama oro srovę nuo šaknų. Be didelių pastangų, bet rezultatas tapo matomas.
Po kelių savaičių ji pastebėjo, kad plaukai ne tik ilgiau išlieka puresni, bet ir atrodo švaresni kitą dieną. Ne todėl, kad atsirado stebuklinga priemonė. O todėl, kad ji nustojo daryti klaidą, kuri kasdien apsunkindavo plaukus.
Dabar Asta kondicionierių laiko toliau nuo šaknų, naudoja mažiau priemonės ir ilgiau skalauja. Ir kai draugė paklausė, kokį naują šampūną ji nusipirko, Asta nusijuokė:
— Jokio. Tiesiog pagaliau išmokau jo nesugadinti kondicionieriumi.
Kartais plaukams nereikia dar vienos brangios priemonės. Kartais jiems užtenka, kad neapkrautume ten, kur jie labiausiai turi likti lengvi.
