Ledas ant laiptų prie namo: druska ar smėlis – kas veikia geriau ir kodėl druska pamažu ardo betoną?

Ledas ant laiptų prie namo
Ledas ant laiptų prie namo

Ryte laiptai prie namo blizga nuo ledo, o išvažiuoti ar saugiai nueiti iki vartelių darosi sunku. Vieni tokiais atvejais beria druską, kiti renkasi smėlį. Abi priemonės gali padėti, tačiau veikia visiškai skirtingai: druska tirpdo ledą, o smėlis tik sumažina slydimą. Ilgą laiką druska barstomi betoniniai laiptai gali pradėti trupėti, skilinėti ir sluoksniuotis.

Žiemą kieme dažnai susidaro plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis. Jis atsiranda po lijundros, atodrėkio arba tada, kai dieną nutirpęs sniegas vakare vėl užšąla. Pavojingiausios būna vietos, kuriomis vaikštoma kasdien: laiptai, takas iki automobilio, nuolydis prie garažo ir zona prie lietvamzdžio.

Pirmoji mintis dažniausiai būna paimti druskos. Ji nebrangi, lengvai randama ir, tinkamomis sąlygomis, veikia gana greitai. Vis dėlto saugiai nutirpintas ledas gali turėti savo kainą – pavasarį ant betono kartais pasirodo nutrupėję kraštai, atšokęs viršutinis sluoksnis ir nauji įtrūkimai.

Druska ir smėlis atlieka skirtingą darbą

Smėlis ledo netirpdo. Jo grūdeliai įsikabina į apledėjusį paviršių ir padidina trintį, todėl avalynė mažiau slysta. Poveikis juntamas iš karto, net ir esant dideliam šalčiui. Tačiau ledas po smėliu lieka, o grūdelius gali užnešti sniegas, nupūsti vėjas ar išnešioti žmonių batai.

Druska veikia chemiškai. Patekusi ant ledo ji ištirpsta ploname paviršiuje esančiame vandens sluoksnyje ir sudaro sūrymą. Sūrus vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei grynas, todėl ledas ima minkštėti ir tirpti. Geriausiai tai vyksta tuomet, kai temperatūra laikosi netoli nulio.

Taigi pasirinkimas priklauso nuo norimo rezultato. Jei reikia, kad ledas pradėtų tirpti, tinkamesnė druska. Jei svarbiausia nedelsiant sumažinti slydimą, ypač per didelį šaltį, daugiau naudos duos smėlis arba smulki akmens skalda.

Kada druska veikia geriausiai?

Įprasta natrio chlorido druska geriausiai veikia esant nedideliam šalčiui. Kai lauke maždaug nuo 0 iki –7 ar –9 °C, ji gali pastebimai suminkštinti ir ištirpdyti ploną ledo sluoksnį. Kuo temperatūra žemesnė, tuo procesas lėtesnis.

Stipriau pašalus galima pastebėti, kad ryte užberta druska ant laiptų guli beveik nepakitusi. Jai reikia šiek tiek skysto vandens, kad susidarytų sūrymas. Sausame ir stipriame šaltyje šis procesas vyksta sunkiai, todėl rezultato galima tekti laukti labai ilgai.

Druskos nereikėtų berti ant storo suplūkto sniego. Pirmiausia sniegą būtina nukasti, o storesnį ledą atsargiai suskaldyti ir pašalinti. Druska naudingiausia likusiam plonam sluoksniui suminkštinti. Bandant ja ištirpdyti kelių centimetrų storio ledą, sunaudojama daug daugiau priemonės, o sūrus tirpsmo vanduo patenka į betoną, dirvožemį ir ant šalia augančių augalų.

Kodėl druska gali pažeisti betoninius laiptus?

Betonas atrodo kietas ir vientisas, tačiau jo viduje yra daugybė smulkių porų. Į jas patenka vandens. Kai temperatūra nukrinta žemiau nulio, vanduo užšąla ir plečiasi, sukurdamas spaudimą betono viduje. Procesui kartojantis daugybę kartų, paviršiuje gali atsirasti smulkių pažeidimų.

Druska padidina tokių užšalimo ir atšilimo ciklų skaičių. Pabarstytas ledas pradeda tirpti, vanduo įsigeria į betoną, o temperatūrai dar kartą nukritus jis vėl užšąla. Vienos paros metu tai gali pasikartoti kelis kartus, ypač kai dieną šviečia saulė, o naktį stipriai pašąla.

Betono paviršius ilgainiui gali pradėti pleiskanoti. Iš pradžių matyti tik šiurkštesnės vietos ir smulkios duobutės. Vėliau viršutinis sluoksnis ima trupėti, atsiveria stambesni užpildo grūdeliai, o laiptų kraštai praranda tvirtą formą.

Pažeidimai greičiau atsiranda ant seno, jau sutrūkinėjusio ar prastai įrengto betono. Rizika didesnė ir tada, kai laiptai buvo išlieti neseniai, betonas nespėjo pakankamai sukietėti arba jo paviršiuje nuolat laikosi vanduo.

Pavojus slypi ir armatūroje

Daugelyje betoninių laiptų yra plieninė armatūra. Kol betonas nepažeistas, ji būna apsaugota nuo drėgmės ir oro. Chloridai, esantys druskoje, kartu su vandeniu gali palaipsniui skverbtis gilyn per poras ir įtrūkimus.

Pasiekę metalą chloridai skatina koroziją. Rūdijanti armatūra didėja, todėl iš vidaus spaudžia ją supantį betoną. Tuomet gali atsirasti ilgesnių plyšių, pradėti skilti laiptų kraštai ar atšokti didesni betono gabalai. Šis procesas nevyksta per vieną žiemą, tačiau nuolat ir gausiai barstant druską jo tikimybė didėja.

Jeigu laiptų paviršiuje jau matyti plyšių, į kuriuos patenka vandens, druską reikėtų naudoti itin saikingai. Pavasarį tokius įtrūkimus verta sutvarkyti, kad kitą žiemą į betoną patektų mažiau drėgmės.

Ar smėlis betonui saugesnis?

Smėlis nekeičia vandens užšalimo temperatūros ir nesudaro chloridų turinčio tirpalo, todėl betoną veikia mažiau. Jį galima naudoti per visą žiemą, taip pat esant dideliam šalčiui, kai įprasta druska jau beveik neveikia.

Svarbu rinktis švarų, pakankamai rupų ir sausą smėlį. Labai smulkus arba šlapias smėlis gali sušalti į kietą gumulą, todėl jį bus sunku tolygiai išbarstyti. Dar geriau sukibimą gali pagerinti smulki granito ar kitų kietų uolienų skalda.

Smėlis turi ir trūkumų. Atšilus orams jis lieka ant laiptų, patenka į prieškambarį, užkemša batų kilimėlius ir gali kauptis lietaus nuvedimo sistemose. Jam patekus ant švarių grindų, vaikštant galima subraižyti jautresnius paviršius. Pavasarį likučius reikia sušluoti ir surinkti.

Geriausiai veikia ne viena priemonė, o keli žingsniai

Saugiausias būdas prižiūrėti laiptus prasideda dar prieš barstymą. Kuo daugiau sniego ir ledo pašalinama mechaniškai, tuo mažiau druskos ar smėlio prireikia.

Pirmiausia nukaskite šviežią sniegą, kol jis dar nesumintas. Jei susidarė storesnis ledas, jį atsargiai suskaldykite plastikiniu ar guminiu įrankiu. Metaliniu kastuvu ar laužtuvu galima pažeisti laiptų kraštus ir viršutinį betono sluoksnį.

Likusią ploną ledo plėvelę, kai šaltis nedidelis, galima labai saikingai pabarstyti druska. Nereikia viso paviršiaus padengti baltu sluoksniu. Tolygiai paskirstyti reti grūdeliai dažnai veikia geriau nei vienoje vietoje supilta sauja.

Kai ledas suminkštėja, jį reikėtų nugramdyti ir pašalinti kartu su susidariusiu sūrymu. Palikus tirpsmo vandenį ant laiptų, jis gali įsigerti į betoną ir vėliau vėl užšalti. Galiausiai slidžiausias vietas galima plonai pabarstyti smėliu arba smulkia skaldele.

Kada geriau rinktis tik smėlį?

Smėlis ar smulki skalda tinkamesni, kai lauke stipriai šąla, o ledo greitai ištirpdyti nepavyks. Juos verta rinktis ir tada, kai betoniniai laiptai jau seni, sutrūkinėję ar pradėję trupėti.

Smėlis taip pat patogus ant paviršių, nuo kurių tirpsmo vanduo teka tiesiai į gėlyną, veją ar prie gyvatvorės. Didelis druskos kiekis dirvožemyje gali apsunkinti augalų gebėjimą pasisavinti vandenį, pažeisti šaknis ir pavasarį nudeginti jaunus ūglius.

Jeigu prie namo vaikšto šuo, druskos reikėtų naudoti mažiau. Jos kristalai ir sūrus tirpalas gali dirginti letenų pagalvėles, ypač jei jos jau suskilinėjusios. Po pasivaikščiojimo letenas verta nuplauti drungnu vandeniu.

Ar verta maišyti druską su smėliu?

Druskos ir smėlio mišinys gali būti praktiškas kompromisas. Smėlis iš karto pagerina sukibimą, o nedidelis druskos kiekis palaipsniui minkština ledo paviršių. Tokiu būdu druskos sunaudojama mažiau, tačiau vaikščioti tampa saugiau nelaukiant, kol ledas visiškai ištirps.

Mišinio nereikėtų ruošti taip, kad didžiąją jo dalį sudarytų druska. Betoniniams laiptams geriau naudoti daugiau smėlio ir tik nedidelę dalį druskos. Priemonę laikykite uždarame kibire arba dėžėje, kad ji neprisigertų drėgmės ir nesukietėtų.

Kuo dar galima pakeisti įprastą druską?

Parduotuvėse galima rasti specialių ledo tirpiklių, kurių sudėtyje yra kalcio ar magnio chlorido. Jie gali veikti žemesnėje temperatūroje ir greičiau pradėti tirpdyti ledą. Vis dėlto tai taip pat chloridų turinčios medžiagos, todėl gausus ir nuolatinis jų naudojimas nėra visiškai nekenksmingas betonui, metalui, augalams ar gyvūnų letenoms.

Yra ir betono paviršiams švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, kalcio magnio acetato pagrindu pagamintų ledo tirpiklių. Jie paprastai kainuoja daugiau, todėl dažniausiai naudojami mažesniems plotams – laiptams, terasoms ar takeliui iki durų. Renkantis produktą svarbu perskaityti gamintojo nurodymus ir įsitikinti, kad jis tinkamas betonui.

Kaip sumažinti ledo susidarymą ateityje?

Jeigu laiptai apledėja po kiekvieno atodrėkio, verta ieškoti vandens šaltinio. Gal lietvamzdis išleidžia vandenį tiesiai prie tako, nuo stogelio varva ant pakopų arba laiptų nuolydis suformuotas taip, kad vanduo neturi kur nutekėti.

Kartais užtenka pailginti lietvamzdžio alkūnę, išvalyti lataką arba nukreipti tirpsmo vandenį toliau nuo laiptų. Jei vanduo kaupiasi dėl netinkamo nuolydžio ar įdubusio paviršiaus, šiltuoju metų laiku gali prireikti remonto.

Betono impregnavimas taip pat gali sumažinti vandens įgeriamumą. Impregnantą reikia rinktis pagal konkretaus betono būklę ir naudoti ant švaraus, sauso paviršiaus, laikantis gamintojo nurodymų. Jis nepadarys laiptų visiškai atsparių žiemai, tačiau gali sumažinti į betoną patenkančios drėgmės kiekį.

Taigi ką berti ant apledėjusių laiptų?

Jeigu reikia greitai nutirpdyti ploną ledą ir lauke nėra labai šalta, saikingai naudojama druska bus veiksmingesnė. Jei svarbiausia iš karto sumažinti slydimą, šaltis stiprus arba betonas jau pažeistas, geriau rinktis smėlį ar smulkią akmens skaldelę.

Praktiškiausias sprendimas – pirmiausia nuvalyti sniegą ir pašalinti kuo daugiau ledo, nedidelį likutį suminkštinti minimaliu druskos kiekiu, o saugiam sukibimui naudoti smėlį. Taip laiptai bus mažiau slidūs, o betonas gaus gerokai mažesnę chloridų ir tirpsmo vandens apkrovą.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius