Lietuviai butus saugo šarvuotomis durimis, o vokiečiai renkasi kitokias: priežastis nustebins ne vieną

Užėjus į senesnį Lietuvos daugiabutį, kartais atrodo, kad kiekvienas butas – atskira tvirtovė. Vienos durys metalinės, kitos storos, su dviem ar net trimis spynomis, trečios turi papildomą apsauginę varčią. Kaimynai duris keitė pagal savo skonį ir galimybes, todėl vienoje laiptinėje galima išvysti penkis skirtingus variantus. Tačiau apsilankius Vokietijos daugiabutyje dažnai pasitinka visai kitoks vaizdas: tvarkingos, vienodos, iš pirmo žvilgsnio paprastos medinės durys, kurios dažniausiai atsidaro į buto vidų. Kodėl vienoje šalyje įprastos masyvios šarvuotos durys, o kitoje jų dažnai net nesimato?

Pasirodo, skirtumas slypi ne vien požiūryje į vagystes. Vokietijoje didelę reikšmę turi pastato priešgaisrinė sauga, bendra daugiabučio nuosavybė ir gana griežta durų keitimo tvarka. Be to, iš pirmo žvilgsnio paprastos medinės durys gali būti gerokai saugesnės, nei atrodo.

Tai nereiškia, kad Vokietijoje metalinės durys draudžiamos. Jos taip pat naudojamos, tačiau daugelio daugiabučių gyventojai negali tiesiog nusipirkti patinkančių durų ir savavališkai pakeisti jų taip, kaip neretai daroma Lietuvoje.

Vokietijoje buto durys nėra vien tik buto savininko reikalas

Vienas įdomiausių skirtumų susijęs su nuosavybės teise. Vokietijoje įėjimo į butą durys daugiabučiuose, kuriuose butai priklauso atskiriems savininkams, laikomos bendrosios nuosavybės dalimi.

Tai 2013 metais patvirtino ir Vokietijos Federalinis Aukščiausiasis Teismas. Byloje, kurios numeris V ZR 212/12, buvo išaiškinta, kad buto įėjimo durys priklauso bendrajai daugiabučio savininkų nuosavybei, net jeigu atskiruose dokumentuose numatyta kitaip.

Kodėl taip yra? Nes durys skiria privačią buto erdvę nuo bendro naudojimo laiptinės ar koridoriaus. Jos yra ne vien buto vidaus elementas, bet ir viso pastato dalis.

Todėl durų išvaizdai bei keitimui gali būti taikomi bendrijos nustatyti reikalavimai. Savininkas negali ignoruoti bendros nuosavybės taisyklių vien todėl, kad už durų prasideda jo butas.

Būtent dėl to Vokietijos daugiabučių laiptinėse dažnai matomos vienodo dizaino ir spalvos durys. Net ir keičiant senas naujomis siekiama išlaikyti bendrą pastato vaizdą.

Lietuvoje susiformavo kitokia praktika. Ypač praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai gyventojai daugiau dėmesio pradėjo skirti būsto apsaugai, daugelis senų medinių butų durų buvo pakeistos metalinėmis ar vadinamosiomis šarvuotomis.

Ilgainiui tai tapo įprastu pasirinkimu, o stiprios durys su keliomis spynomis daugeliui iki šiol asocijuojasi su saugumu.

Medinės durys gali būti saugesnės už metalines – viską lemia viena detalė

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad plieninės durys visada bus tvirtesnės už medines. Tačiau taip nėra.

Durų atsparumą įsilaužimui lemia ne vien medžiaga, iš kurios pagaminta varčia. Ne mažiau svarbūs stakta, vyriai, spynos, cilindras, apsauginiai apkaustai ir tai, kaip visa konstrukcija sumontuota.

Europoje naudojamos durų atsparumo įsilaužimui klasės pagal EN 1627 standartą. Pavyzdžiui, RC2 klasės durys per bandymus turi atlaikyti nustatyto pobūdžio bandymus jas įveikti, įskaitant trijų minučių aktyvų poveikį numatytais rankiniais įrankiais. RC3 klasei taikomas sudėtingesnis, penkių minučių aktyvaus poveikio bandymas.

Tai nėra pažadas, kad vagis tikrai nepateks į vidų per tris ar penkias minutes. Tačiau klasė parodo, kad išbandyta visa durų konstrukcija, o ne tik gražiai reklamuojama spyna.

Vokietijos policija gyvenamųjų būstų apsaugai rekomenduoja rinktis sertifikuotas duris, kurių atsparumo klasė būtų ne žemesnė kaip RC2.

Tokios durys gali būti ir medinės. Tinkamai pagaminta, sustiprinta medinė konstrukcija su kokybiška stakta ir apsauginiais apkaustais gali būti saugesnė už pigias metalines duris su plona skarda ir silpna spyna.

Todėl vien užrašas „šarvuotos durys“ dar nieko negarantuoja. Jeigu gamintojas negali pateikti atsparumą patvirtinančių dokumentų, vertėtų suabejoti, ar durys iš tiesų suteiks žadėtą apsaugą.

Šarvuotos durys

Kodėl vokiečiams taip svarbu, kad durys nepraleistų dūmų?

Yra dar viena priežastis, apie kurią renkantis buto duris Lietuvoje susimąstoma gerokai rečiau – gaisras.

Daugiabučio laiptinė yra vienas svarbiausių žmonių evakuacijos kelių. Jei viename bute kyla gaisras, pavojų kaimynams gali kelti ne tik liepsna, bet ir greitai laiptinėje plintantys dūmai.

Todėl Vokietijos statybos taisyklėse daug dėmesio skiriama butų durų sandarumui. Konkretūs reikalavimai skiriasi priklausomai nuo federalinės žemės, pastato tipo ir jo aukščio.

Pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės statybos reglamentas numato, kad durys iš butų į būtinąsias evakuacines laiptines turi būti bent sandariai užsidarančios. Kai kurioms kitoms patalpoms taikomi griežtesni reikalavimai, įskaitant atsparumą ugniai ir savaiminį užsidarymą.

Taigi klaidinga būtų teigti, kad visos Vokietijos butų durys privalo atlaikyti ugnį 30 minučių arba visur turėti automatinį pritraukiklį. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pastato.

Svarbiausia suprasti, kad priešgaisrinės savybės nėra tiesiogiai susijusios su tuo, ar durys metalinės. Specialiai pagamintos ir sertifikuotos medinės durys taip pat gali turėti reikiamą atsparumą ugniai bei dūmų sandarumą.

Beje, Lietuvoje priešgaisrinės saugos reikalavimai taip pat galioja. Todėl renkantis duris, ypač naujos statybos daugiabutyje, verta pasidomėti ne tik jų atsparumu įsilaužimui, bet ir tuo, kokios durų savybės numatytos pastato projekte.

Kodėl Lietuvoje durys dažnai atsidaro į laiptinę, o Vokietijoje – į buto vidų?

Dar vienas pastebimas skirtumas – durų atidarymo kryptis.

Lietuvos daugiabučiuose metalinės durys neretai atsidaro į laiptinę. Gyventojams tai patogu, nes atidaryta varčia neužima vietos nedideliame buto prieškambaryje.

Tačiau toks sprendimas turi ir kitą pusę. Jeigu durys atsidaro į siaurą bendrą koridorių, jos gali trukdyti kaimynams praeiti, užstoti gretimas duris arba apsunkinti evakuaciją.

Vokietijos daugiabučiuose tradiciškai dažnai pasirenkamos į buto vidų atsidarančios durys. Taip atidarant duris neužimama bendro koridoriaus erdvė ir sumažinama rizika kliudyti pro šalį einančiam žmogui.

Lietuvoje galiojantys gaisrinės saugos reikalavimai taip pat numato, kad durų varčios neturi neleistinai susiaurinti evakuacijos kelių. Reglamentuojama ir tai, kaip vertinamas koridoriaus plotis, kai į jį atsidaro durys.

Todėl nusprendus keisti senas buto duris naujomis, kurios atsidarys į laiptinę, nereikėtų vadovautis vien meistro patarimu ar kaimyno pavyzdžiu. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad toks sprendimas netrukdys evakuacijai ir nepažeis kitų gyventojų teisių.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis senuose daugiabučiuose su mažomis laiptų aikštelėmis, kur dviejų gretimų butų durys gali atsiverti viena į kitą.

Ką verta žinoti lietuviams, planuojantiems keisti buto duris?

Perkant naujas duris dažnai pirmiausia žiūrima į jų storį, spynų skaičių ir kainą. Tačiau kur kas svarbiau pasirinkti tokią konstrukciją, kuri iš tikrųjų atitiktų konkretaus būsto poreikius.

Jeigu svarbiausias tikslas – apsauga nuo įsilaužimo, verta pasidomėti sertifikuotomis RC2 arba, esant didesniam saugumo poreikiui, RC3 klasės durimis. Jeigu butas yra prie triukšmingos laiptinės, svarbios ir garso izoliacijos savybės. O jei iš laiptinės sklinda šaltis ar kvapai, būtina atkreipti dėmesį į sandariklius ir durų montavimo kokybę.

Taip pat verta iš anksto pasitikrinti, ar durų konstrukcija atitinka pastato priešgaisrinius reikalavimus, ar jas galima atidaryti pasirinkta kryptimi ir ar jų pakeitimas nepalies bendrojo naudojimo konstrukcijų.

Svarbu suprasti ir tai, kad dvi spynos nebūtinai geriau už vieną. Viena kokybiška spyna su tinkamai apsaugotu cilindru ir patikima durų konstrukcija gali suteikti daugiau saugumo nei kelios pigios spynos prastai sumontuotose duryse.

Vokietijos pavyzdys atskleidžia paprastą dalyką: saugios buto durys neprivalo atrodyti kaip seifo vartai. Kartais tvarkingai atrodančios medinės durys slepia gerokai rimtesnę apsaugą nei masyvi metalinė konstrukcija.

Todėl renkantis duris verta klausti ne kiek kilogramų jos sveria ir kiek spynų turi, o kokius saugumo bandymus yra išlaikiusios, kaip apsaugo nuo dūmų ir ar jų montavimas nepakenks kaimynų saugumui.

Juk geros durys turi ne tik apsaugoti nuo nekviesto svečio, bet ir netapti kliūtimi tada, kai iš namų reikia kuo greičiau išeiti.