Lipnūs riebalai tiesiog išnyks: šią buitinę priemonę viryklės rankenoms naudojau ne pagal paskirtį

Viryklės rankenos yra viena tų virtuvės vietų, kurios kažkokiu stebuklingu būdu susitepa greičiau, nei spėjame jas nuvalyti. Atrodo, vakar dar buvo švarios, o šiandien jau limpa prie pirštų, blizga nuo riebalų ir renka kiekvieną ore skraidančią dulkelę.

Ilgą laiką jas valydavau bet kuo, kas tuo metu pakliūdavo po ranka. Papurkšdavau universaliu valikliu, patrindavau popieriniu rankšluosčiu ir apsimesdavau, kad rezultatas mane tenkina. Deja, po kelių dienų lipnumas sugrįždavo. Kartais atrodydavo, kad riebalus tiesiog tolygiau ištepliojau.

Galiausiai išbandžiau paprasčiausią priemonę, kurią beveik visi laikome prie virtuvės kriauklės. Jokios egzotikos, jokio brangaus specializuoto purškalo. Man geriausiai suveikė įprastas koncentruotas indų ploviklis.

Kodėl indų ploviklis čia veikia geriau, nei galima tikėtis

Indų ploviklis sukurtas tam, kad atskirtų riebalus nuo paviršiaus. Būtent todėl jis lengvai susidoroja su aliejumi ant keptuvės, sviestu ant lėkštės ar riebiu padažu puode. Ant viryklės rankenų susikaupia labai panašus nešvarumų mišinys: kepimo riebalai, pirštų žymės, dulkės ir nuo karščio šiek tiek sukietėję maisto likučiai.

Didžiausia klaida, kurią anksčiau darydavau, buvo skubėjimas. Užlašindavau valiklio ir iš karto pradėdavau šveisti. Tačiau net geriausia priemonė neveiks stebuklingai, jeigu jai neduosime laiko. Dabar indų ploviklį palieku kelioms minutėms. Per tą laiką lipni riebalų plėvelė suminkštėja, todėl jos nebereikia grandyti nagais ar kankinti šiurkščia kempine.

Dar vienas privalumas – indų ploviklis paprastai nėra toks agresyvus kaip orkaitėms skirti valikliai. Tai ypač aktualu, kai ant rankenų yra nupieštos temperatūros žymos, skaičiai ar liepsnos simboliai. Stiprus chemikalas ar abrazyviniai milteliai juos gali išblukinti greičiau, nei tikitės.

Kaip aš nuvalau rankenas per kelias minutes

Pirmiausia išjungiu viryklę ir palaukiu, kol ji visiškai atvės. Jeigu viryklė elektrinė, saugiausia ją atjungti nuo elektros. Valyti karštą paviršių nėra gera mintis: ploviklis gali greitai pridžiūti, o netyčia pasukta rankena pridaryti daugiau rūpesčių nei keli riebalų lašai.

Jeigu rankenos lengvai nusiima, atsargiai jas nutraukiu. Tačiau jėgos nenaudoju. Kai kurių modelių rankenos pritvirtintos kitaip, todėl prieš tampant verta užmesti akį į viryklės instrukciją. Jei jos nejuda, puikiai galima išvalyti ir vietoje.

Į nedidelį dubenėlį įpilu šilto, bet ne verdančio vandens ir įlašinu truputį koncentruoto indų ploviklio. Nuimtas rankenas pamerkiu maždaug penkioms minutėms. Labai nešvarioms gali prireikti dešimties, tačiau dažniausiai ilgiau laukti neverta.

Tada paviršių perbraukiu minkšta kempinėle arba mikropluošto šluoste. Siaurus griovelius ir vietas aplink žymėjimus išvalau senu minkštu dantų šepetėliu. Čia svarbus žodis – minkštu. Kieti šereliai gali subraižyti blizgų plastiką arba nutrinti užrašus.

Jei rankenų nuimti negalima, ant drėgnos kempinėlės užlašinu kelis lašus indų ploviklio ir paskirstau jį ant nešvaraus paviršiaus. Palieku maždaug trims minutėms, tada švelniai nuvalau. Valiklio tiesiai į plyšius aplink rankenas nepilu, nes skystis gali patekti į vidines viryklės dalis.

Baigęs viską kruopščiai pervalau švaria drėgna šluoste. Tai būtina. Paliktas indų ploviklis pats gali sukurti lipnią plėvelę, prie kurios vėl greitai prikibs dulkės. Galiausiai rankenas sausai nušluostau ir tik tada uždedu atgal.

Kai vien indų ploviklio neužtenka

Kartais riebalai ant viryklės kaupiasi ne savaitę, o kelis mėnesius. Jie spėja sukietėti, susimaišo su dulkėmis ir tampa panašūs į ploną laką. Tokiu atveju pirmo valymo gali nepakakti.

Aš neskubu griebtis peilio ar metalinio šveistuko. Geriau procedūrą pakartoju dar kartą. Užtepu ploviklio, palieku kelioms minutėms ir vėl valau minkšta šluoste. Du švelnūs valymai beveik visada saugesni už vieną įnirtingą šveitimą.

Jeigu lieka nedidelė įsisenėjusi dėmė, ant drėgnos šluostės užberiu vos žiupsnelį geriamosios sodos ir pirmiausia išbandau nepastebimoje vietoje. Soda gali veikti kaip švelnus abrazyvas, todėl blizgiems, dažytiems ar lengvai braižomiems paviršiams jos naudoju labai atsargiai. Ant pažymėtų vietų jos geriau visai netrinti.

Viryklės rankenų valymas

Ko ant viryklės rankenų geriau nenaudoti

Didžiausia pagunda – paimti stipriausią namuose esantį valiklį ir tikėtis, kad jis viską ištirpdys vienu brūkštelėjimu. Tačiau orkaitės valikliai, chloro turinčios priemonės, tirpikliai ar neskiestas spiritas gali pakeisti plastiko spalvą, pažeisti paviršių ir nutrinti žymėjimus.

Taip pat vengiu metalinių kempinėlių, peilių ir šiurkščiosios indų kempinės pusės. Įbrėžimai iš pradžių gali atrodyti menki, bet vėliau juose riebalai kaupiasi dar greičiau. Gaunasi keistas užburtas ratas: kuo agresyviau valome, tuo sunkiau paviršių išlaikyti švarų.

Nepatariu maišyti skirtingų valiklių. Virtuvė nėra chemijos laboratorija, o kai kurių buitinių priemonių mišiniai gali išskirti pavojingus garus. Indų plovikliui šiuo atveju papildomos „pastiprinimo komandos“ dažniausiai nė nereikia.

Mažas įprotis, kuris sutaupo daug šveitimo

Pastebėjau paprastą dalyką: daug lengviau kartą per savaitę perbraukti rankenas drėgna šluoste su lašeliu indų ploviklio, nei kartą per sezoną kovoti su sukietėjusia riebalų pluta.

Po intensyvesnio gaminimo, ypač kepant blynus, kotletus ar bulves, rankenas nuvalau tą pačią dieną. Kol riebalai švieži, viskas užtrunka mažiau nei minutę. Kai paliekame juos savaitei, prie jų prilimpa dulkės, smulkūs maisto trupiniai ir net pūkeliai nuo virtuvinių rankšluosčių. Tuomet nekalta dėmelė virsta tikru virtuvės „cementu“.

Taigi mano spintelėje stebuklingo buteliuko nėra. Yra tik paprastas indų ploviklis, šiltas vanduo, minkšta šluostė ir kelios minutės kantrybės. Kartais būtent nuobodžiausios buitinės priemonės padaro darbą geriausiai – tereikia jų nenuvertinti ir leisti joms suveikti.