„Wi-Fi“ maršrutizatorius dažnai tyliai dirba metų metus, kol vieną dieną internetas pradeda strigti, ryšys dinginėti, o korpusas įkaista labiau nei įprasta. Tada kaltinamas tiekėjas, nors problema kartais slypi pačiame įrenginyje. Maršrutizatorius yra mažas kompiuteris, todėl jam taip pat reikia poilsio, perkrovimo ir saugių veikimo sąlygų.
Tai nereiškia, kad jį reikia išjunginėti kas vakarą. Tačiau yra situacijų, kai atjungti maršrutizatorių nuo elektros ne tik galima, bet ir protinga. Tai padeda išvengti perkaitimo, apsisaugoti nuo įtampos šuolių, sumažinti gedimų riziką ir kartais tiesiog atkurti stabilesnį interneto ryšį.
Išvykstate ilgam arba ryšys pradėjo strigti? Maršrutizatorius neturi likti pamirštas
Pirmoji situacija – ilgesnis išvykimas iš namų. Jei išvažiuojate kelioms dienoms ar savaitei, maršrutizatorių verta išjungti iš elektros lizdo. Čia kalbama ne tiek apie elektros taupymą, kiek apie saugumą. Bet koks visą parą veikiantis elektros prietaisas teoriškai gali nukentėti nuo įtampos šuolio, perkaitimo ar kitų nenumatytų situacijų.
Vis dėlto yra svarbi išimtis. Jei namuose veikia išmanieji įrenginiai, kuriems būtinas internetas – IP kameros, dūmų, judesio ar vandens nuotėkio jutikliai – maršrutizatoriaus išjungimas gali palikti juos be ryšio. Tokiu atveju reikia įvertinti, kas svarbiau: išjungti prietaisą dėl rizikos mažinimo ar palikti internetą saugumo sistemoms.
Jeigu jokių išmaniųjų įrenginių nėra, ilgesnio išvykimo metu maršrutizatorių geriau atjungti. Ypač jei jis senas, linkęs kaisti arba stovi prastai vėdinamoje vietoje.
Antra situacija – profilaktinis perkrovimas. Maršrutizatorius nėra tik „dėžutė su internetu“. Jo viduje veikia programinė įranga, kaupiasi laikini duomenys, ryšio klaidos ir procesai, kurie ilgainiui gali sulėtinti darbą.
Todėl kartą per mėnesį verta jį perkrauti. Paprasčiausias būdas – ištraukti maitinimo laidą maždaug minutei ir vėl prijungti. Taip išvaloma operatyvioji atmintis, įrenginys iš naujo prisijungia prie tiekėjo tinklo, o ryšys dažnai tampa stabilesnis.
Tą patį verta padaryti ir tada, kai internetas staiga sulėtėja, dingsta „Wi-Fi“ ar kai kurie įrenginiai nebeprisijungia. Prieš skambinant tiekėjui, maršrutizatoriaus perkrovimas dažnai būna pirmas ir greičiausias žingsnis.
Jei korpusas ar maitinimo blokas karštas, tai jau ne smulkmena
Trečia situacija – perkaitimas. Maršrutizatorius ir jo maitinimo blokas neturi būti deginančiai karšti. Jie gali būti šilti, nes veikia nuolat, tačiau neįprastai stiprus kaitimas yra signalas, kad kažkas negerai.
Verta periodiškai ranka patikrinti ir patį maršrutizatorių, ir maitinimo adapterį. Jei jie tokie karšti, kad nemalonu laikyti ranką, įrenginį reikia išjungti. Tai gali reikšti, kad jis stovi prastai vėdinamoje vietoje, yra apdulkėjęs, uždengtas daiktais arba tiesiog jau fiziškai pasenęs.
Didelė klaida – laikyti maršrutizatorių po servetėlėmis, už spintelės, tarp audinių, ant radiatoriaus ar tokioje vietoje, kur aplink jį beveik nejuda oras. Visą parą veikiantis įrenginys turi kvėpuoti. Jam reikia laisvos vietos aplink korpusą ir stabilios temperatūros.
Jei maršrutizatoriui daugiau nei 10 metų, perkaitimas turėtų kelti dar daugiau įtarimų. Elektroniniai komponentai sensta, maitinimo blokai praranda stabilumą, o senas įrenginys ne tik prasčiau veikia, bet ir gali tapti rizikingesnis.
Ketvirta situacija – įtampos šuoliai ir perkūnija. Jei namuose mirksi šviesos, dinginėja elektra ar jaučiamas nestabilus elektros tiekimas, maršrutizatorių geriau atjungti. Ypač jei jis neprijungtas prie stabilizatoriaus ar nepertraukiamo maitinimo šaltinio.
Įtampos šuolis gali sugadinti ne tik maitinimo bloką, bet ir patį maršrutizatorių. Kartais lemputės dar mirksi, įrenginys atrodo „gyvas“, bet viduje jau būna pažeista programinė ar elektroninė dalis. Tokiu atveju taisyti dažnai nebeapsimoka.
Perkūnijos metu atsargumas dar svarbesnis, ypač privačiuose namuose, kur internetas atvestas laidu. Žaibo iškrova ar stiprus elektros impulsas per kabelį gali sugadinti maršrutizatorių. Todėl audros metu saugiausia jį atjungti ne tik nuo elektros, bet ir nuo interneto kabelio, jei yra reali rizika.
Valymas ir priežiūra: dulkės taip pat trumpina įrenginio gyvenimą
Penkta situacija – valymas. Maršrutizatorius dažnai stovi vienoje vietoje metų metus, todėl ant jo kaupiasi dulkės. Jos užkemša ventiliacijos angas, blogina aušinimą ir prisideda prie perkaitimo.
Prieš valant maršrutizatorių reikia išjungti iš elektros lizdo. Taip pat verta atjungti WAN laidą ir kitus Ethernet kabelius, kad valydami netyčia nepažeistumėte jungčių. Korpusą geriausia valyti sausa arba vos drėgna šluoste. Vanduo neturi patekti į angas ar jungtis.
Po valymo įrenginiui reikėtų leisti visiškai išdžiūti, jei naudota drėgna šluostė. Tik tada galima vėl prijungti laidus ir maitinimą.
Svarbu nevalyti maršrutizatoriaus agresyviomis cheminėmis priemonėmis ir nepurkšti skysčio tiesiai ant korpuso. Tai nėra baldų paviršius – viduje yra elektronika, kuriai net nedidelis vandens kiekis gali būti pavojingas.
Yra ir situacijų, kai maršrutizatoriaus geriau neišjungti. Pavyzdžiui, jei šiuo metu siunčiatės didelį failą, vyksta svarbus vaizdo skambutis, veikia stebėjimo kameros ar kiti įrenginiai, kuriems būtinas nuolatinis ryšys. Išjungus maršrutizatorių procesas gali nutrūkti.
Tačiau kasdienėje priežiūroje taisyklė paprasta: maršrutizatorius neturi būti pamirštas elektros prietaisas kampe. Jį verta išjungti ilgesnio išvykimo metu, perkrauti profilaktiškai, atjungti per perkaitimą ar įtampos šuolius, saugoti per perkūniją ir tvarkingai valyti nuo dulkių.
Toks dėmesys neužima daug laiko, bet gali padėti išvengti dviejų nemalonių dalykų: prasto interneto ryšio ir įrenginio gedimo tada, kai jo labiausiai reikia.
