Šilumos siurblio naktį neišjungiu: pastovi temperatūra jam kainuoja mažiau nei kasryt šildyti iš naujo

Kai prasideda šildymo sezonas, visada norisi surasti būdą, kaip namuose išlaikyti šilumą ir kartu nemokėti daugiau, nei būtina. Anksčiau man atrodė, kad paprasčiausia taupyti naktį išjungiant šildymą. Juk visi miega po antklodėmis, niekas nevaikšto po kambarius, tad kam šildyti namą iki ryto? Tačiau pradėjęs daugiau domėtis šilumos siurblio veikimu supratau, kad ši logika ne visada pasiteisina.

Ypač tai aktualu namuose, kuriuose įrengtas grindinis šildymas. Jeigu vakare visiškai išjungiu šildymą, per naktį atvėsta ne tik kambarių oras, bet ir grindys, sienos bei kitos konstrukcijos. Ryte, norėdamas greitai susigrąžinti komfortišką temperatūrą, priverčiu visą sistemą dirbti intensyviau.

Dabar šilumos siurblio nakčiai nebeišjungiu. Leidžiu jam palaikyti gana pastovią temperatūrą, o jeigu noriu vėsesnio miegamojo, nustatymą sumažinu tik šiek tiek. Taip namuose išvengiu didelių temperatūros svyravimų. Vis dėlto svarbu suprasti, kad toks būdas ne visais atvejais automatiškai sunaudoja mažiau elektros. Daug kas priklauso nuo namo, šildymo sistemos ir jos nustatymų.

Kodėl šilumos siurbliui dažnai naudingiau dirbti tolygiai?

Šilumos siurblys veikia kitaip nei tradicinis elektrinis šildytuvas. Jis ne vien paverčia elektrą šiluma, bet ir perkelia šiluminę energiją iš lauko oro, grunto arba vandens į namų šildymo sistemą. Dėl to tinkamomis sąlygomis gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros.

Tačiau jo efektyvumas priklauso nuo darbo sąlygų. Pavyzdžiui, oras–vanduo šilumos siurbliui paprastai lengviau palaikyti žemesnę šildymo sistemos vandens temperatūrą, negu staiga pašildyti ją iki gerokai aukštesnės.

Jeigu namuose temperatūra palaikoma gana pastovi, siurblys gali dirbti tolygiau. Ypač tai būdinga įrenginiams su inverteriniu kompresoriumi, galintiems reguliuoti savo galią pagal šilumos poreikį.

Visai kita situacija susidaro tada, kai vakare šildymą išjungiu, namai per naktį atvėsta, o ryte termostate nustatau keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą. Sistemai gali prireikti didesnės galios arba aukštesnės šildymo vandens temperatūros. Kai kuriuose įrenginiuose tokiomis aplinkybėmis gali įsijungti ir papildomas elektrinis kaitinimo elementas, kuris sunaudoja daugiau elektros.

Todėl namuose su šilumos siurbliu dažnai verta vengti staigių temperatūros pokyčių. Tačiau ir čia nereikėtų manyti, kad nuolatinis šildymas visada ekonomiškiausias. Sumažinus kambario temperatūrą sumažėja šilumos nuostoliai, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar šis sutaupymas atsveria papildomas energijos sąnaudas vėl šildant namus.

Su grindiniu šildymu vieną klaidą padaryti ypač lengva

Didžiausią skirtumą pastebiu tada, kai galvoju apie grindinio šildymo veikimą. Tokia sistema turi nemažą šiluminę inerciją. Kitaip tariant, ji neįšyla ir neatvėsta taip greitai, kaip kambario oras.

Jeigu šildymas įrengtas betoninėse grindyse, šiluma pirmiausia turi sušildyti nemažą grindų konstrukcijos masę. Tik tada ji palaipsniui perduodama patalpai. Dėl šios priežasties vienu termostato paspaudimu ryte kambario greitai nesušildysiu.

Būtent todėl nustojau kas vakarą smarkiai mažinti temperatūrą. Jeigu dieną namuose palaikau 21 °C, naktį dažniausiai palieku panašų nustatymą arba sumažinu jį maždaug vienu laipsniu. Taip grindys nespėja stipriai atvėsti, o ryte nereikia ilgai laukti, kol kambariuose vėl bus malonu.

Žinoma, vieno laipsnio sumažinimas nėra universali taisyklė. Viename name grindinis šildymas reaguos gana greitai, kitame temperatūrai pasikeisti gali prireikti kelių valandų. Todėl svarbu stebėti savo sistemos veikimą, o ne aklai kopijuoti kaimyno nustatymus.

Su radiatoriais situacija gali būti kitokia. Jie paprastai greičiau reaguoja į temperatūros pakeitimus, todėl kai kuriuose namuose nedidelis naktinis temperatūros sumažinimas gali duoti daugiau naudos.

Temperatūrą palaikau pastovią, bet vieno nustatymo visai žiemai nepalieku

Kai pirmą kartą pradėjau reguliuoti šildymą, daugiausia dėmesio skyriau kambario termostatui. Atrodė, kad užtenka pasirinkti 21 °C ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau šilumos siurblyje yra ir kitų nustatymų, kurie gali stipriai paveikti elektros sąnaudas.

Vienas svarbiausių – šildymo kreivė. Ji nustato, kokios temperatūros vanduo tiekiamas į šildymo sistemą, priklausomai nuo lauko temperatūros. Kai lauke atšąla, sistemai paprastai reikia šiltesnio vandens. Kai oras švelnesnis, vandens temperatūra gali būti sumažinta.

Jeigu kreivė nustatyta per aukštai, siurblys gali be reikalo ruošti karštesnį vandenį, nei reikia namui sušildyti. O tai dažnai mažina jo efektyvumą.

Todėl stengiuosi, kad sistema dirbtų su kuo žemesne vandens temperatūra, kurios pakanka palaikyti komfortišką šilumą kambariuose. Tačiau nustatymų nekeičiu atsitiktinai. Jei reikia, pasikonsultuoju su šilumos siurblį įrengusiais specialistais.

Svarbu ir tai, kad šildymo vandens temperatūros nereikėtų painioti su buitiniu karštu vandeniu. Vandens šildytuvo nustatymams taikomi atskiri higienos bei apsaugos nuo legionelių reikalavimai.

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį, – elektros tarifas. Jeigu elektra naktį pigesnė, kartais gali apsimokėti daugiau šilumos sukaupti pastato konstrukcijose pigesnėmis valandomis. Tačiau jei naktimis lauke gerokai šalčiau, oras–vanduo siurblio efektyvumas gali sumažėti. Todėl vien elektros kainos nepakanka sprendžiant, kada geriausia šildyti.

Kaip patikrinu, ar mano pasirinktas režimas tikrai taupesnis?

Vien iš to, kaip dažnai girdžiu veikiant kompresorių, spręsti apie elektros sąnaudas negaliu. Šilumos siurblys gali veikti ilgiau, bet mažesne galia, arba trumpiau, tačiau gerokai intensyviau. Todėl pradėjau stebėti ne veikimo laiką, o sunaudotas kilovatvalandes.

Jeigu šilumos siurblys turi elektros suvartojimo apskaitą, galima pasižiūrėti, kiek energijos jis sunaudojo per parą. Dar tiksliau – naudoti atskirą elektros skaitiklį, jeigu jis įrengtas.

Palyginimui stengiuosi pasirinkti panašaus šaltumo dienas. Vieną laikotarpį palaikau beveik pastovią temperatūrą, kitą – išbandau nedidelį naktinį sumažinimą. Tada vertinu ne tik elektros sąnaudas, bet ir tai, ar ryte kambariuose pakankamai šilta.

Vienos dienos rezultatu nepasitikiu, nes sąnaudas veikia lauko temperatūra, vėjas, saulės šiluma, karšto vandens naudojimas ir daugybė kitų aplinkybių. Geriau stebėti ilgesnį laikotarpį ir lyginti panašias sąlygas.

Taip pat nepamirštu kelių paprastų dalykų. Neužstatau šildymo prietaisų baldais, pasirūpinu, kad būtų tinkama oro cirkuliacija, o šilumos siurblio priežiūrą atlieku pagal gamintojo rekomendacijas. Jei tai oras–oras sistema, reguliariai valau filtrus. Jei oras–vanduo – pasirūpinu, kad lauko blokui netrukdytų sniegas, lapai ar kitos kliūtys.

Dabar nebesistengiu kiekvieną naktį išjungti šildymo vien tam, kad sutaupyčiau kelias valandas jo veikimo. Mano namuose daug patogiau, kai sistema palaiko gana pastovią temperatūrą ir nereikia kasryt laukti, kol atšils grindys.

Tačiau svarbiausia taisyklė ne ta, kad šilumos siurblys būtinai turi veikti be pertraukos. Svarbu vengti nereikalingų temperatūros svyravimų ir pasirinkti tokį režimą, kuriuo įrenginys dirba efektyviausiai.

Vienuose namuose geriausias pasirinkimas bus beveik nekintanti temperatūra, kituose gali pasiteisinti nedidelis naktinis sumažinimas. Todėl prieš kas vakarą spaudžiant išjungimo mygtuką verta bent kelias dienas atidžiau pažiūrėti į savo šilumos siurblio nustatymus. Kartais didžiausią naudą duoda ne griežtas taupymas, o protingai sureguliuota šildymo sistema.