Pirmas bendras būstas dažnai atrodo kaip naujas santykių etapas, kurio abu ilgai laukė. Pagaliau nebereikės derinti, pas ką nakvoti, vežiotis drabužių kuprinėje, atsisveikinti vėlai vakare ar planuoti susitikimų pagal grafiką. Atrodo, kad nuo šiol viskas bus paprasčiau: daugiau artumo, daugiau bendro laiko, daugiau jaukumo.
Tačiau būtent čia daugelis porų ir suklysta.
Gyvenimas kartu nėra tik romantiški pusryčiai, bendri filmai ir vakarai po antklode. Tai ir sąskaitos, neplauti indai, skirtingi švaros standartai, nuovargis po darbo, asmeninės erdvės trūkumas ir klausimas, kuris vieną dieną gali nuskambėti labai aštriai: „Kodėl vėl aš turiu tai daryti?“
Pirmas bendras būstas santykių nesugadina savaime. Tačiau jis labai greitai parodo tai, ko iki tol buvo galima nematyti.
Klaida Nr. 1: apsigyventi kartu, nes „taip pigiau“
Viena dažniausių priežasčių, kodėl poros skuba gyventi kartu, yra pinigai. Nuoma brangi, komunaliniai mokesčiai kyla, o dviem išlaikyti vieną būstą atrodo logiškiau nei kiekvienam mokėti atskirai.
Finansiškai tai gali būti protinga. Tačiau jei pagrindinė priežastis kraustytis kartu yra tik taupymas, pora rizikuoja peršokti svarbų santykių etapą.
Gyvenimas kartu reikalauja daugiau nei bendro biudžeto. Reikia mokėti tartis, dalintis erdve, spręsti konfliktus, gerbti kito įpročius ir aiškiai kalbėti apie lūkesčius. Jei santykiai tam dar nepasiruošę, pigesnė nuoma gali labai greitai virsti brangia emocine pamoka.
Prieš pasirašant nuomos sutartį verta savęs paklausti: ar mes norime gyventi kartu todėl, kad kuriame bendrą gyvenimą, ar todėl, kad taip patogiau piniginei?
Klaida Nr. 2: nepasikalbėti apie pinigus iš anksto
Kol pora negyvena kartu, pinigų tema dažnai atrodo ne tokia svarbi. Vienas sumoka už vakarienę, kitas nupirks bilietus į kiną, kažkas užsako maistą. Viskas gana lankstu.
Tačiau bendrame būste pinigai tampa kasdienybe. Nuoma, komunaliniai mokesčiai, internetas, maistas, buitinė chemija, baldai, remontas, nenumatytos išlaidos — visa tai turi būti aiškiai aptarta.
Problemos prasideda tada, kai vienas žmogus mano, kad viskas turi būti dalijama per pusę, o kitas tikisi, kad daugiau uždirbantis prisidės didesne dalimi. Arba kai vienas taupo, o kitas perka naujus daiktus namams nepasitaręs.
Svarbiausi klausimai, kuriuos verta aptarti dar prieš kraustantis:
- kaip dalinsitės nuomos ir komunaliniais mokesčiais;
- kas mokės už maistą;
- ar turėsite bendrą sąskaitą buities išlaidoms;
- kaip spręsite didesnius pirkinius;
- ką darysite, jei vienas neteks darbo;
- ar vienas kitam skolinsite pinigus;
- kiek kiekvienas nori sutaupyti asmeniškai.
Pinigų pokalbis gali būti nejaukus, bet jis daug mažiau skausmingas nei ginčai po kelių mėnesių.
Klaida Nr. 3: tikėtis, kad buitis „savaime susidėlios“
Daugelis porų galvoja, kad buities darbai pasiskirstys natūraliai. Vienas išplaus indus, kitas išneš šiukšles, kažkas nusiurbs grindis, kažkas nupirks pieno.
Kartais taip ir būna. Bet dažniausiai „savaime“ reiškia, kad daugiau darbo atitenka tam, kuris greičiau pastebi netvarką arba sunkiau ją toleruoja.
Po kurio laiko vienas žmogus pradeda jaustis ne partneriu, o namų administratoriumi. Jis primena, planuoja, tvarko, pastebi, ko trūksta, ir dar turi prašyti pagalbos. Tai labai greitai augina nuoskaudą.
Todėl buities darbus verta aptarti aiškiai. Ne romantiška, bet būtina.
Galima susitarti, kas už ką atsakingas: vienas rūpinasi skalbiniais, kitas maistu, vienas tvarko vonią, kitas siurbia grindis. Svarbu, kad abu matytų bendrą atsakomybę, o ne vienas „padėtų“ kitam.
Namuose nėra vieno pagrindinio darbuotojo ir vieno pagalbininko. Yra du suaugę žmonės, gyvenantys toje pačioje erdvėje.
Klaida Nr. 4: manyti, kad meilė išspręs skirtingus įpročius
Kol susitikinėjate, kito žmogaus įpročiai gali atrodyti mieli. Jis palieka puodelį ant stalo? Smulkmena. Ji ilgai renkasi, ką žiūrėti vakare? Žavu. Jis mėgsta užmigti su įjungtu televizoriumi? Na, galima prisitaikyti.
Gyvenant kartu tos pačios smulkmenos kartais tampa kasdieniais dirgikliais.
Vienas keliasi anksti, kitas eina miegoti po vidurnakčio. Vienam reikia tylos, kitam nuolat groja muzika. Vienas mėgsta idealią tvarką, kitam „šiek tiek netvarkos“ netrukdo. Vienas planuoja savaitės meniu, kitas valgo tai, ką randa šaldytuve.
Meilė padeda būti kantriems, bet ji nepanaikina skirtumų. Juos reikia aptarti ir ieškoti kompromisų.
Svarbu ne bandyti perauklėti partnerį, o susitarti, kokia tvarka abiem būtų pakenčiama. Ne tobula, ne ideali, o tokia, kurioje nė vienas nesijaučia nuolat aukojantis savo patogumą.
Klaida Nr. 5: pamiršti asmeninę erdvę
Kai pora pradeda gyventi kartu, gali atrodyti, kad dabar viską reikia daryti kartu. Kartu vakarieniauti, kartu žiūrėti filmus, kartu eiti apsipirkti, kartu leisti savaitgalius.
Iš pradžių tai malonu. Bet ilgainiui net labai artimiems žmonėms reikia laiko sau.
Asmeninė erdvė nėra atstūmimas. Tai būdas neišsekti santykiuose. Vienam reikia pabūti vienam po darbo. Kitam reikia susitikti su draugais be partnerio. Trečiam reikia kelių valandų tylos su knyga, žaidimu ar pasivaikščiojimu.
Problemos prasideda tada, kai vieno žmogaus poreikis pabūti vienam suprantamas kaip meilės trūkumas.
Sveikuose santykiuose turi būti vietos ne tik „mes“, bet ir „aš“. Paradoksalu, bet poros, kurios leidžia vienas kitam turėti asmeninį laiką, dažnai jaučiasi artimesnės.
Klaida Nr. 6: ignoruoti skirtingus švaros standartus
Vienam „tvarkinga“ reiškia tuščią kriauklę, nuvalytą stalą ir sulankstytus drabužius. Kitam „tvarkinga“ reiškia, kad ant grindų nėra maisto likučių ir niekas dar nekvepia blogai.
Skirtingi švaros standartai yra viena dažniausių įtampų bendrame būste. Ir ši tema retai būna tik apie dulkes. Dažniau ji tampa apie pagarbą, atsakomybę ir jausmą, ar kitas žmogus mato tavo pastangas.
Jeigu vienas nuolat tvarko, o kitas sako „man netrukdo“, konfliktas neišvengiamas. Nes klausimas nėra tik tai, kam trukdo netvarka. Klausimas — ar abu prisideda prie bendros erdvės priežiūros.
Geriausia susitarti dėl minimalaus bendro standarto. Pavyzdžiui: indai nepaliekami per naktį, šiukšlės išnešamos, kai pilnos, vonia valoma kartą per savaitę, drabužiai nelaikomi bendroje erdvėje.
Tai gali skambėti kaip bendrabučio taisyklės, bet būtent tokie susitarimai išgelbsti daug nervų.
