Po dušo atveriate vonios duris? Drėgmė gali persikelti ten, kur jos pastebėsite gerokai vėliau

Aprasojęs veidrodis, šlapios plytelės ir tvankus oras dažnai paskatina plačiai atidaryti vonios kambario duris. Atrodo, kad taip patalpa greičiau išdžius. Tačiau drėgnas oras gali tiesiog pasklisti po butą ir pasiekti vėsesnius kambarius. Duris geriau laikyti uždarytas, jeigu vonioje veikia tinkamas vėdinimas ir yra užtikrintas oro pritekėjimas. Vien uždaryti duris ir palikti viską džiūti savaime nepakanka.

Nyderlandų visuomenės sveikatos specialistai GGD rekomenduoja dušo metu ir po jo vonios duris į koridorių laikyti uždarytas, o drėgmę šalinti per langą arba ištraukimo sistemą. Taip pat patariama nubraukti vandenį nuo dušo sienelių ir grindų, kad mažiau jo turėtų išgaruoti.

Šis principas aktualus ir Lietuvos būstams, tačiau jo pritaikymas priklauso nuo konkretaus vonios kambario. Patalpoje su langu, daugiabučio vonioje su natūralios traukos šachta ir name su rekuperacija oro judėjimas organizuojamas skirtingai. Vertinti reikia visą oro kelią: iš kur jis patenka, pro kur juda ir kur pašalinamas.

Kodėl atidarytos durys nebūtinai išsprendžia drėgmės problemą?

Atvėrus duris vonios kambaryje gali greitai pasidaryti gaiviau. Tačiau vien geresnis pojūtis dar nereiškia, kad vandens garai pasišalino iš būsto. Dalis jų gali patekti į koridorių ir gretimus kambarius. GGD specialistai būtent dėl drėgmės pasklidimo nerekomenduoja vonios vėdinti per kitas gyvenamąsias patalpas.

Tai ypač aktualu vėsesnėse vietose – prie langų, išorinių sienų ar menkiau šildomuose kambariuose. Drėgnam orui susidūrus su pakankamai šaltu paviršiumi, gali susidaryti kondensatas. Todėl vandens lašeliai kartais pasirodo visai ne ten, kur drėgmė atsirado.

Trumpam po dušo padidėjusi drėgmė nėra tas pats, kas nuolat drėkstančios sienos. Dėmesio reikia tada, kai paviršiai ilgai neišdžiūsta, reguliariai rasoja langai, jaučiamas pelėsių kvapas ar atsiranda tamsių dėmelių. JAV aplinkos apsaugos agentūra EPA pabrėžia, kad pelėsio prevencijai būtina kontroliuoti drėgmę ir šalinti jos kaupimosi priežastis.

Vonioje yra langas: drėgmę šalinkite tiesiai į lauką

Jeigu vonios kambaryje yra atidaromas langas, jis suteikia galimybę drėgną orą išleisti tiesiai į lauką. Kai įrengtas ištraukimo ventiliatorius, jį verta įjungti dar prausiantis ir palikti veikti po dušo. Nereikėtų jo išjungti vien todėl, kad jau išeinate ir užgesinate šviesą.

Visiems būstams vienodo minučių skaičiaus nėra. „Energy Saving Trust“ kaip orientyrą nurodo maždaug 15 minučių vėdinimą po maudynių, o Kanados sveikatos tarnyba rekomenduoja ventiliatorių palikti veikti bent 30 minučių. Tikrasis poreikis priklauso nuo sistemos našumo, dušo trukmės ir patalpos sąlygų, todėl laikmatis nėra garantija, kad viskas jau išdžiūvo.

Šaltuoju metu taip pat svarbu pernelyg neatvėsinti vonios. GGD atkreipia dėmesį, kad ilgai laikant atvertą langą patalpa gali atšalti, o ant atvėsusių sienų drėgmė lengviau kondensuojasi. Kai mechaninis ištraukimas veikia tinkamai, vadovaukitės jo naudojimo rekomendacijomis. Jeigu jo nėra arba jis nepakankamas, langas išlieka svarbus drėgmės pašalinimo kelias.

Vonioje nėra lango: uždarytoms durims reikia oro pritekėjimo

Daugiabučio viduryje esančiame vonios kambaryje drėgmę dažniausiai turi pašalinti vėdinimo kanalas arba ištraukimo sistema. Tačiau ištraukiamą orą turi pakeisti naujas. Tam gali būti skirtas tarpas po durimis, oro perėjimo grotelės ar kitas projekte numatytas sprendimas.

Uždarytos durys neturi reikšti hermetiškai užsandarintos patalpos. Jei pakeitus grindis ar įrengus slenkstį neliko oro perėjimo, sistemos veikimą verta patikrinti. „Energy Saving Trust“ taip pat pabrėžia tarpų po vidaus durimis svarbą oro cirkuliacijai. Konkretaus tarpo ar grotelių dydį reikėtų parinkti pagal jūsų vėdinimo sistemą.

Preliminariai trauką galima patikrinti prie grotelių priglaudus lengvą popieriaus lapelį: veikiant ištraukimui jis turėtų būti traukiamas prie grotelių. Tačiau toks bandymas neparodo, ar pašalinamo oro kiekis pakankamas. Jei drėgmė laikosi ilgai, reikalinga sistemos patikra, o daugiabutyje dėl bendrų kanalų verta kreiptis į administratorių.

Jeigu patalpoje yra senas dujinis vandens šildytuvas su atvira degimo kamera, savavališkai nekeiskite oro tiekimo ir nemontuokite galingesnio ventiliatoriaus. Ištraukimas gali paveikti degimo produktų šalinimą, todėl tokius pakeitimus turi įvertinti specialistas.

Vienas paprastas veiksmas sumažina vandens kiekį, kurį reikės išvėdinti

Po dušo nubraukite vandenį nuo stiklo ir plytelių link nubėgimo angos. Tai neužtrunka ilgai, tačiau dalis vandens iš karto patenka į kanalizaciją. Paliktas ant paviršių jis vėliau garuotų ir papildytų patalpos drėgmę. Šį įprotį rekomenduoja ir GGD, ir Kanados sveikatos tarnyba.

Patalpos būklę padeda stebėti drėgmės matuoklis. EPA rekomenduoja namuose, jei įmanoma, palaikyti mažesnę nei 60 proc. santykinę drėgmę, idealiu atveju – 30–50 proc. Vertinkite ne vien rodmenį iškart po dušo, bet ir tai, ar drėgmė vėliau sumažėja.

Jeigu vonia išdžiūsta tik išleidus visus garus į butą, verta tikrinti vėdinimą. Drėgmė turi būti pašalinta iš būsto, o ne vien perkelta iš vieno kambario į kitą.