Po šilumos siurbliu augo ledo kalnas, tačiau šią problemą išsprendžiau labai paprastai: dabar ledą pašalinu per kelias sekundes

Daug šilumos siurblių savininkų žiemą susiduria su ta pačia problema: išorinis blokas atitirpdamas išleidžia vandenį, kuris ant trinkelių, akmenukų ar žolės užšąla. Ledas kaupiasi sluoksniais, kol po įrenginiu užauga luitas, kurį tenka šalinti. Su tuo susidūriau ir aš, tačiau radau paprastą sprendimą be papildomo šildymo kabelio – po vandens lašėjimo vieta pakišau plastikinę vonelę. Dabar kas tris ar keturias dienas iškratau ledą ir pastatau ją atgal.

Pirmą žiemą į tą ledą žiūrėjau kaip į neišvengiamą šilumos siurblio naudojimo dalį. Įrenginys šildo namus, lauke šalta, vyksta atitirpimas – vadinasi, kažkur turi atsirasti vandens. Kol po bloku matydavosi tik nedidelis pašalęs plotas, didelės problemos nemačiau. Tačiau vanduo vis lašėjo ant tos pačios vietos, o ledas nebespėdavo ištirpti. Vieną sluoksnį uždengdavo kitas, ir nedidelis plotelis virsdavo tvirtu gūbriu.

Labiausiai erzino tai, kad prie šio darbo reikėdavo vis grįžti. Pašalini ledą, praeina kelios šaltesnės dienos, ir vėl tas pats. Nenorėjau kiekvieną kartą darbuotis visai šalia išorinio bloko ir rizikuoti trinkelėmis. Pradėjau ieškoti būdo, kaip surinkti vandenį dar prieš jam prišąlant prie pagrindo.

Vandens atsiradimas normalus, bet ledą po bloku tvarkyti vis tiek reikia

Mano šilumos siurblio išorinis blokas žiemą periodiškai atitirpsta. Tuo metu nuo šilumokaičio nutirpęs vanduo išteka žemyn. Kiek jo susidaro, skiriasi pagal oro sąlygas ir įrenginio darbą: vienomis dienomis jo mažiau, kitomis po bloku viskas pastebimai šlapia.

Kai lauke laikosi minusinė temperatūra, ištekėjęs vanduo gali užšalti. Ant trinkelių jį vėliau sunku pašalinti, tarp akmenukų susidaro sušalusi masė, o ant žolės – nelygus ledo plotas. Mano atveju problema buvo būtent po bloku besikaupiantis vanduo. Pats siurblys veikė, tačiau jo aplinkos priežiūra pradėjo reikalauti daugiau dėmesio, negu norėjau skirti.

Svarbu buvo neleisti ledui augti aukštyn iki įrenginio. Nenorėjau laukti, kol vanduo nebeturės kur laisvai ištekėti. Todėl sprendimą rinkausi ne tik pagal tai, ar kiemas atrodys tvarkingiau, bet ir pagal galimybę reguliariai pašalinti susikaupusį ledą.

Šildomą surinkimo vonelę svarsčiau, tačiau norėjau išbandyti paprastesnį variantą

Žinojau, kad naudojamos vandens surinkimo vonelės su šildymo kabeliu ir įrengiamas vandens nuvedimas. Tinkamai paruoštas toks sprendimas gali veikti be nuolatinio nešiojimo. Tačiau jam reikia įrengimo, o šildymo kabelis naudoja elektrą.

Nenorėjau išgalvoti, kiek tiksliai man tai kainuotų, nes nebuvau pasirinkęs konkrečios sistemos. Taip pat neketinau ardyti siurblio ar perdaryti jo konstrukcijos. Pirmiausia nusprendžiau patikrinti, ar mano situacijoje apskritai reikia aktyviai šildyti ištekėjusį vandenį. Gal galiu tiesiog leisti jam užšalti ten, iš kur ledą bus patogu išimti?

Taip atsirado mintis apie paprastą plastikinę vonelę. Iki tol kovojau su ledu, prišalusiu prie trinkelių. Pakeičiau tik jo susidarymo vietą.

Pakišau juodą plastikinę vonelę ir palaukiau pirmo ledo

Pasirinkau vonelę, kuri telpa po išoriniu bloku ir užima vandens lašėjimo vietą. Ji stovi ant pagrindo, o ne pritvirtinta prie siurblio. Galiu ją ištraukti nejudindamas paties įrenginio ir nesiekdamas rankomis prie jo vidinių dalių.

Juoda spalva čia nėra kokia nors gudri technologija. Tokia buvo mano pasirinkta vonelė. Nesitikiu, kad tamsus plastikas žiemą išspręs užšalimo problemą ar būtinai ištirpdys ledą. Mano sumanymas visai kitas: vanduo tegul užšąla, bet ledo luitas turi likti išimamas kartu su indu.

Padėjęs vonelę patikrinau, ar ji nieko neužstoja, nesiremia į bloką ir nepažeidžia jam reikalingų tarpų. Mano įrengimo vietoje tam pakanka erdvės. Tai svarbi detalė, nes po kiekvienu šilumos siurbliu toks indas tinkamai netilps, o bandyti jį įsprausti bet kokia kaina neverta.

Vonelė su ledo luituNuotrauka: Meta

Po trijų ar keturių dienų ledą iškratau, o ne daužau

Dabar mano tvarka paprasta. Įprastomis šaltesnėmis dienomis kas tris ar keturias dienas vonelę ištraukiu, nunešu į vietą, kur išimtas ledas netrukdys vaikščioti, ir iškratau luitą. Tuščią vonelę pastatau atgal po lašėjimo vieta.

Didžiausias skirtumas – nebereikia atskirti ledo nuo trinkelių. Kai jis susiformuoja inde, galiu viską patraukti nuo siurblio ir tvarkyti atokiau. Jei ledas iš karto neatsiskiria, nesistengiu jo išmušti taip, kad suskaldyčiau plastiką. Vonelė turi likti tinkama naudoti ir kitam kartui.

Trijų ar keturių dienų nelaikau visiems tinkamu grafiku. Tai mano pastebėtas intervalas esant toms sąlygoms, kuriomis naudoju įrenginį. Jei vandens susidaro daugiau, tikrinu dažniau. Nelaukiu, kol vonelė prisipildys iki kraštų, taps per sunki ar ledas pradės augti link bloko. Pirmomis dienomis po pakeitimo ją apžiūrėdavau kasdien, kol supratau, kokiu greičiu pildosi.

Papildomo šildymo nereikia, tačiau mano priežiūra niekur nedingo

Šiam vandens surinkimo būdui atskiros elektros nenaudoju. Nėra papildomo šildymo kabelio, kurį reikėtų maitinti, ir nėra mano įrengtos šildomos vandens nuvedimo trasos. Tačiau būtų netikslu sakyti, kad problemą išsprendžiau visiškai be darbo. Darbas liko – tiesiog tapo trumpesnis ir patogesnis.

Man reikia prisiminti patikrinti vonelę, ją ištuštinti ir padėti atgal. Jei išvažiuočiau ilgesniam laikui per šalčius, vien tokio sprendimo be priežiūros nepalikčiau. Reikėtų susitarti, kas ją patikrins, arba turėti kitą tinkamai paruoštą vandens nuvedimo būdą.

Tai nėra tas pats, kas automatiškai veikianti sistema. Man šis variantas tinka todėl, kad galiu reguliariai prieiti prie įrenginio ir lengvai ištraukti indą. Už patogumą čia moku keliomis savo minutėmis.

Svarbiausia – kad indas netaptų nauja kliūtimi vandeniui

Prieš dalydamasis šia idėja visada pabrėžčiau vieną dalyką: vonelė negali užkimšti vandens ištekėjimo ar priartinti ledo prie pat įrenginio. Jei vietos mažai, po bloku jau įrengtas kitoks nuvedimas arba ledas kaupiasi pačiame įrenginyje, mano sprendimas tos problemos nebūtinai išspręs.

Taip pat svarbu, kad plastikas būtų tinkamas naudoti šaltyje. Trapus indas gali skilti nuo užšalusio vandens ar bandant jį ištuštinti. Aš savo vonelę apžiūriu, ar neatsirado įtrūkimų, ir neleidžiu jai virsti sunkiu, iki viršaus sušalusiu bloku.

Jei kyla abejonių dėl įrenginio tarpų ar vandens ištekėjimo, verta pasitikslinti su montuotoju. Paprastas indas po bloku neturi tapti priežastimi ignoruoti gamintojo reikalavimus.

Po bloku ledo nebedaužau

Mano kieme šis pakeitimas išsprendė būtent tą rūpestį, kuris erzino labiausiai: ant trinkelių augantį ledo luitą. Vandens nesistengiu panaikinti – surenku jį į išimamą vonelę ir pašalinu kartu su joje susidariusiu ledu.

Dabar po šaltesnių dienų ištraukiu vonelę, iškratau ledą saugioje vietoje ir grąžinu ją atgal. Trinkelių nebedaužau, papildomo šildymo laido šiam sprendimui nenaudoju. Mano atveju tiek ir pakako.