Prieš kurdami židinį patikrinkite vieną dalyką: uždelsta priežiūra gali baigtis kamino gaisru

Pelenus išnešėte, stiklą nuvalėte, prie židinio jau laukia malkos. Atrodo, galima užkurti ir mėgautis šiluma. Tačiau švarus židinio stiklas dar nieko nepasako apie tai, kas vyksta kamino viduje. Ten besikaupiantys suodžiai ir dervingos nuosėdos ilgainiui gali tapti gaisro priežastimi, o kasdienis įprotis „dar šį vakarą pakūrensiu, paskui išvalysiu“ – brangiai kainuojančiu sprendimu.

Rudenį, kai krosnys ir židiniai vėl naudojami dažniau, verta prisiminti paskutinio kamino valymo datą. Jeigu jos neprisimenate, priežiūros atidėlioti nereikėtų. Lietuvoje prieš kūrenimo sezoną iš dūmtraukių ir krosnių būtina išvalyti suodžius, o sezono metu, kūrenant kietuoju kuru, tai daryti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Atsižvelgiant į naudojamą kurą, kūrenimo intensyvumą ir sistemos būklę, valymo gali prireikti ir dažniau.

Suodžiai neturi išdegti savaime

Kūrenant ant dūmų šalinimo kanalų sienelių kaupiasi degimo produktai. Jų kiekis priklauso nuo kuro, degimo sąlygų ir visos sistemos veikimo. Susikaupusios nuosėdos gali siaurinti dūmų kelią, bloginti trauką ir sudaryti sąlygas pavojingam suodžių gaisrui. Jeigu dūmtraukis pažeistas ar netinkamai įrengtas, ugnis gali pasiekti šalia esančias degias namo konstrukcijas.

Todėl mintis stipriau pakūrenti ir taip „pradeginti“ kaminą yra pavojinga. Užsidegę suodžiai nėra įprastas valymosi procesas, kurį galima ramiai stebėti. Net jeigu ankstesniais metais toks bandymas nesibaigė nelaime, tai neparodo, kad kaminas liko nepažeistas ar kitą kartą viskas pasikartos taip pat.

Dėmesio reikia ir tada, kai įrenginys pradeda veikti kitaip nei anksčiau: sunkiau įsidega malkos, suprastėja trauka, o atidarius dureles dūmai veržiasi į kambarį. Priežastis gali būti užterštas dūmtraukis, oro tiekimo trūkumas ar kitas gedimas. Tokios problemos nereikėtų spręsti papildoma malkų porcija – pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl dūmai nepašalinami tinkamai.

Pelenų kibiras gali tapti nepastebėtu pavojaus šaltiniu

Židinį ar krosnelę valykite tik visiškai atvėsusius. Iš pažiūros pilki pelenai dar gali slėpti rusenančias žarijas, todėl jų negalima pilti į plastikinį kibirą, kartoninę dėžę ar šiukšlių maišą. Tam skirta metalinė talpa su metaliniu dangčiu turėtų stovėti ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo degių daiktų. Jos nereikėtų palikti prie malkų krūvos ar medinės sienos vien todėl, kad pelenai atrodo šalti.

Įprastas buitinis dulkių siurblys pelenams netinka. Jei naudojate specialų pelenų siurblį, perskaitykite jo instrukciją: toks pavadinimas dar nereiškia, kad įrenginiu galima siurbti karštas žarijas. Laikykitės gamintojo nurodytų naudojimo sąlygų ir nerizikuokite vien norėdami greičiau susitvarkyti.

Stiklą taip pat valykite jam atvėsus, naudodami konkrečiam paviršiui tinkamą priemonę. Saugokite durelių sandarinimo virves, venkite šiurkščių įrankių, kurie gali subraižyti paviršių. Vanduo su plovikliu nėra universalus būdas visai krosnelei: vienus išorinius paviršius taip nuvalyti galima, kitus drėgmė ar netinkama chemija gali pažeisti. Čia patikimiausias orientyras – įrenginio priežiūros instrukcija.

Nauja krosnelė neatleidžia nuo kamino priežiūros

Modernus įrenginys gali efektyviau deginti kurą ir palikti mažiau pelenų, tačiau jis vis tiek prijungtas prie dūmtraukio, kurio būklę reikia stebėti. Retesnis peleninės tuštinimas nereiškia, kad kamine nesikaupia nuosėdos, o gražiai deganti liepsna nepatvirtina, kad visos jungtys sandarios ir konstrukcijose nėra įtrūkimų.

Kaminą prižiūrinčiam specialistui verta papasakoti apie pastebėtus pokyčius: neįprastą dūmijimą, suprastėjusią trauką ar matomus pažeidimus. Vien išvalyti nuosėdas nepakanka, jeigu pati sistema turi trūkumų. Ypač atidžiai reikėtų vertinti ilgai nenaudotą židinį ar krosnį – tai, kad prieš kelerius metus viskas veikė gerai, neparodo dabartinės būklės.

Kasdien svarbi ir erdvė aplink pakurą. Malkų, baldų bei kitų degių daiktų nelaikykite arčiau, nei leidžia konkretaus įrenginio reikalavimai. Ant karštų paviršių nedžiovinkite drabužių, o ugniai įkurti nenaudokite benzino ar kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių. Net išvalytas kaminas neapsaugos nuo gaisro, jeigu žarijos iškris ant degių grindų ar nuo karščio užsiliepsnos šalia paliktas daiktas.

Išgirdę neįprastą ūžimą nelaukite, kol nurims

Stiprus neįprastas ūžimas dūmtraukyje, iš kamino lekiančios žiežirbos ar matoma liepsna gali rodyti suodžių gaisrą. Tokiu atveju skambinkite numeriu 112, perspėkite namiškius ir pasitraukite į saugią vietą. Nebandykite lipti ant stogo ar patys ardyti įkaitusios sistemos.

Į degantį dūmtraukį nepilkite vandens. Staigus temperatūros pokytis ir susidarantys garai gali smarkiai pažeisti jo konstrukciją. Net jeigu ūžimas nutilo ir iš išorės viskas atrodo įprastai, krosnies ar židinio iš naujo nekurkite, kol sistemos neįvertino specialistas.

Prieš kitą kūrenimą užtenka pradėti nuo konkretaus veiksmo – patikrinti, kada paskutinį kartą valytas kaminas. Jeigu terminas jau praėjęs arba datos nežinote, susitarkite dėl priežiūros. Švarus stiklas leis geriau matyti liepsną, tačiau saugiam vakarui reikia tvarkingo viso jos kelio – nuo pakuros iki kamino viršaus.