Rankšluosčiai po skalbimo kieti kaip kartonas: viena klaida su skalbimo priemone

„Juk ką tik išskalbtas, kodėl jis braižo odą?“ – toks klausimas dažnai nuskamba ištraukus rankšluosčius iš džiovyklės ar nuo radiatoriaus. Atrodo, skalbimo mašina savo darbą atliko: audinys švarus, maloniai kvepia, dėmių neliko. Tačiau vietoj minkšto rankšluosčio rankose atsiduria šiurkštus, sustingęs audeklas, kurį nesinori glausti prie veido.

Dažniausiai pirmas įtarimas krinta ant vandens – gal jis per kietas, gal sena skalbimo mašina nebeišskalauja kaip anksčiau. Kartais kaltinamas ir džiovinimas ant gyvatuko. Vis dėlto labai dažnai problema prasideda dar prieš paspaudžiant mygtuką „Start“: į skalbiklio stalčių įpilama ar įberiama per daug priemonės.

Norisi manyti, kad didesnis kiekis geriau išplaus virtuvinius rankšluosčius, vaikų išteptą vonios rankšluostį ar po sporto panaudotą audinį. Bet rankšluosčiams ši logika atsisuka prieš pačius namus. Perteklinis skalbiklis nepadaro jų švaresnių – jis gali likti pluoštuose ir pamažu paversti minkštą kilpinį audinį kietu.

Skalbiklio daugiau nereiškia švariau

Rankšluostis nėra paprasti marškinėliai. Jo kilpelės sukurtos tam, kad sugertų vandenį ir tarp jų liktų oro – būtent dėl to naujas rankšluostis atrodo purus. Kai skalbiklio pilama „iš akies“, ypač skalbiant nedidelį kiekį, mašinai gali neužtekti vandens jo likučiams visiškai pašalinti.

Tada ant pluoštų lieka plona, ne visuomet akimi matoma priemonės plėvelė. Iš pradžių rankšluostis gali tik kiek prasčiau sugerti drėgmę, bet po kelių skalbimų jis ima standėti. Ypač greitai tai pastebima ant tamsių ar ryškių rankšluosčių: jie praranda purumą, atrodo apsunkę, o kartais net ima skleisti ne visai šviežią kvapą, nors buvo ką tik skalbti.

Ši klaida suprantama. Ant pakuotės nurodyti kiekiai dažnai priklauso nuo vandens kietumo, skalbinių nešvarumo ir pilnos mašinos būgno, o namuose retas kas kiekvieną kartą vertina visas sąlygas. Dar prisideda įprotis dozatorių pripildyti iki kraštų – tiesiog dėl ramybės, kad tikrai pakaktų.

Tačiau rankšluosčiams dažniausiai nereikia „dėl visa ko“ pridėto šlakelio. Jei jie naudojami įprastai, nėra sutepti riebalais ar purvu, per didelė dozė tampa ne pagalba, o priežastimi, dėl kurios po skalbimo norisi juos skalbti dar kartą.

Kodėl problema ypač juntama vonios kambaryje

Vienam žmogui kietas rankšluostis tėra menkas nepatogumas, o šeimai tai greitai virsta nuolatiniu susierzinimu. Ryte skubama į darbą ar mokyklą, vaikas nenori šluostytis veido šiurkščiu audiniu, o po vakarinio dušo atrodo, kad rankšluostis ne sugeria vandenį, bet jį stumdo per odą. Tada perkami nauji, nors senieji dar visai nesuplyšę.

Senjorams šiurkštus audinys gali būti ypač nemalonus dėl jautresnės, sausesnės odos. Tėvai dažniau ieško minkštumo dėl mažų vaikų, o aktyviai sportuojantys žmonės nori, kad rankšluostis greitai sugertų prakaitą ir neliktų drėgnas bei sunkus. Visi šie lūkesčiai paprasti, tačiau juos sugadina tas pats nematomas priemonės sluoksnis.

Kietas vanduo šią bėdą gali sustiprinti, nes mineralai taip pat nusėda audinyje. Vis dėlto dėl to neverta iškart nurašyti visko vandentiekio vandeniui. Jeigu rankšluosčiai pradėjo kietėti netikėtai, nors anksčiau buvo minkšti, verta pirmiausia prisiminti, ar nepasikeitė skalbiklis, jo dozė arba įprotis pilti priemonę pilnu dangteliu.

Ir dar vienas paradoksas: kuo kietesnis rankšluostis, tuo lengviau pasiduoti pagundai kitą kartą įpilti dar daugiau skalbiklio. Atrodo, kad audinys tiesiog neišsiskalbė. Taip namuose užsisuka ratas, kuriame problema gydoma tuo pačiu dalyku, kuris ją ir palaiko.

Rankšluosčiai po skalbimo kieti kaip kartonas: viena klaida su skalbimo priemoneNuotrauka: Pexels / Towfiqu barbhuiya

Kaip grąžinti rankšluosčiams minkštumą

Pirmas žingsnis paprastas – kitą skalbimą skalbiklio naudoti tiek, kiek iš tiesų reikia pagal skalbinių kiekį ir nešvarumą, o ne kiek telpa dozatoriuje. Jei rankšluosčiai nėra labai sutepti, mažesnė dozė dažnai pasiteisina geriau. Taip pat verta neperkrauti būgno: audiniams reikia vietos judėti, o vandeniui – išskalauti priemonės likučius.

Jau sukietėjusius rankšluosčius naudinga perskalbti be papildomo skalbiklio, pasirinkus papildomą skalavimą, jeigu mašina tokią funkciją turi. Tai nėra stebuklingas vieno karto sprendimas, ypač jei priemonės likučiai kaupėsi ilgai, tačiau keli tokie skalbimai gali pastebimai pakeisti audinio pojūtį. Svarbiausia po to nebegrįžti prie ankstesnio įpročio pilti daugiau, nei reikia.

Skalbinių minkštiklis gali atrodyti natūralus atsakymas, bet jis ne visuomet išsprendžia būtent rankšluosčių problemą. Jo paskirtis – suteikti slydumą ir kvapą, o ne pašalinti jau susikaupusį skalbiklį. Be to, dažnai naudojamas minkštiklis taip pat gali padengti pluoštą ir mažinti sugeriamumą, todėl rankšluosčiams jis neturėtų tapti bandymu užmaskuoti blogai išskalautą audinį.

Džiovinant verta rankšluosčius gerai pakratyti prieš pakabinant ar dedant į džiovyklę. Tai padeda pluoštui atsiskirti ir neleidžia audiniui išdžiūti kaip suspaustam lakštui. Tačiau net geriausias džiovinimo būdas mažai pagelbės, jei kiekvieną kartą kilpelės bus apkraunamos perteklinėmis skalbimo priemonėmis.

Ne darbuotojų kaltė ir ne visada bloga mašina

Kai skalbiniai ima erzinti, lengva kaltinti skalbiklio gamintoją, pardavėją ar pačią skalbimo mašiną. Kartais techninis gedimas iš tiesų gali turėti įtakos, ypač jei mašina prastai paima vandenį ar nebeišleidžia jo tinkamai. Tačiau daugeliu atvejų buitinė technika tiesiog negali kompensuoti pasirinkimo, kai mažai skalbinių bandoma išplauti didele priemonės porcija.

Skalbimo priemonių gamintojams taip pat tenka atsakomybė aiškiai pateikti dozavimo informaciją, bet namų kasdienybėje dažniausiai laimi skubėjimas. Žmogus grįžta pavargęs, įmeta skalbinius, paima butelį ir nė nesusimąstęs pripila tiek, kiek pripratęs. Tai ne aplaidumas – tiesiog vienas iš tų mažų automatinių veiksmų, kurie vėliau kainuoja papildomą skalbimą, laiką ir naujus rankšluosčius.

Geriausias ženklas, kad pasirinktas kiekis tinkamas, nėra itin stiprus kvapas. Rankšluostis po skalbimo turėtų būti švarus, gerai sugerti vandenį ir neturėti slidžios ar lipnios tekstūros. Kartais švaresni namai prasideda ne nuo daugiau priemonių, o nuo jų mažiau.

Rankšluostis neturi būti prabangos daiktas, kurį tenka nuolat keisti vien todėl, kad jis prarado minkštumą. Dažnai užtenka sustoti prie skalbimo mašinos, nebepripildyti dangtelio iki viršaus ir leisti vandeniui atlikti savo darbą. Nes kartoniniu rankšluostį paverčia ne laikas – labai dažnai jį tokį padarome patys, norėdami išskalbti per gerai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!