Riebaluotas gartraukis nusivalo beveik pats: svarbiausia ne trinti, o leisti riebalams suminkštėti

Virtuvės gartraukis dažnai atrodo švarus tol, kol nepaliečiamos jo grotelės. Tada ant pirštų lieka lipnus sluoksnis, o filtro akutės pasirodo beveik užsikimšusios. Riebalai susimaišo su dulkėmis, maisto garais ir smulkiomis suodžių dalelėmis, todėl ilgainiui virsta tankia mase, kurios paprasta drėgna šluostė beveik nebeima.

Dažniausia klaida – iš karto pradėti stipriai šveisti sausą arba vos sudrėkintą paviršių. Taip valymas užtrunka, riebalai tik ištepami, o metalą galima subraižyti. Daug lengviau pirmiausia nuosėdas suminkštinti šiltu vandeniu ir indų plovikliu, o tik tada jas nuvalyti. Tinkamai paruoštas filtras didžiąją dalį purvo atiduoda beveik be trynimo.

Gartraukio nereikėtų prisiminti tik tada, kai jis pradeda garsiau ūžti ar virtuvėje ilgiau laikosi kvapai. Riebalais užsikimšęs filtras prasčiau praleidžia orą, todėl prietaisui tenka dirbti didesne galia. Be to, storas riebalų sluoksnis arti kaitlentės nėra vien estetinė problema – jis gali tapti papildomu gaisro pavojumi.

Pirmiausia išimkite filtrą ir pamirkykite

Prieš valant gartraukį jį reikia išjungti, o saugiausia – atjungti nuo elektros. Daugumos modelių metaliniai riebalų filtrai išsiima paspaudus nedidelį fiksatorių. Jei neaišku, kaip tai padaryti, geriau patikrinti prietaiso instrukciją, o ne bandyti groteles išlaužti jėga.

Didelį dubenį, kriauklę ar kepimo skardą pripildykite labai šilto, bet ne būtinai verdančio vandens. Įpilkite indų ploviklio ir panardinkite filtrą taip, kad vanduo apsemtų visą tinklelį. Jei filtras netelpa, po 15–20 minučių jį apverskite ir pamirkykite kitą pusę.

Indų ploviklis šiuo atveju veikia geriau nei paprastas universalus valiklis, nes yra skirtas riebalams skaidyti. Šiluma suminkština sukietėjusį sluoksnį, o ploviklis padeda jį atskirti nuo metalo. Po 20–30 minučių dažniausiai pakanka filtrą perbraukti minkštu šepetėliu ar kempine. Akutėse įstrigusiems nešvarumams patogu naudoti seną dantų šepetėlį, tačiau nereikėtų rinktis metalinės kempinės – ji gali pažeisti tinklelį.

Jeigu vanduo greitai pasidaro tamsus ir riebaluotas, jį verta pakeisti ir procedūrą pakartoti. Tai paprastai duoda geresnį rezultatą nei valandą trunkantis agresyvus šveitimas. Išplautą filtrą reikia kruopščiai nuskalauti švariu vandeniu ir palikti visiškai išdžiūti. Drėgno filtro atgal į gartraukį geriau nedėti.

Kai kurių gartraukių metalinius filtrus galima plauti indaplovėje, tačiau pirmiausia būtina patikrinti gamintojo nurodymus. Aliuminis nuo stiprių indaplovės priemonių gali patamsėti, nors pats spalvos pasikeitimas nebūtinai reiškia, kad filtras nebetinkamas naudoti.

Soda padeda, bet su aliuminiu reikia atsargiai

Jeigu po mirkymo ant filtro lieka senų, kietų riebalų plotų, galima panaudoti nedidelį kiekį geriamosios sodos. Ją sumaišius su keliais lašais vandens gaunama tiršta pasta, kuri tepama tik ant labiausiai užterštų vietų. Po kelių minučių nešvarumai švelniai nuvalomi kempine ir paviršius gerai nuskalaujamas.

Soda yra silpnai abrazyvi ir šarminė, todėl padeda atlaisvinti riebalų sluoksnį. Tačiau jos nereikėtų palikti ant aliumininio filtro ilgam, o juo labiau filtro virinti stipriame sodos tirpale. Ilgesnis šarminės medžiagos poveikis gali pakeisti metalo spalvą, pažeisti jo paviršių ar ilgainiui susilpninti ploną tinklelį.

Todėl saugesnis principas paprastas: pirmiausia šiltas vanduo ir indų ploviklis, o soda – tik kaip trumpai naudojama pagalbinė priemonė sunkiausioms vietoms. Didesnis jos kiekis nepadarys darbo greitesnio.

Actą taip pat geriau naudoti ne kaip pagrindinį riebalų valiklį, o mineralinėms apnašoms ar matiniams ruožams nuo nerūdijančiojo plieno korpuso pašalinti. Silpnu, vandeniu atskiestu acto tirpalu galima sudrėkinti šluostę ir nuvalyti išorinį paviršių, tačiau jo nereikėtų ilgai laikyti ant aliuminio. Po valymo rūgšties likučius būtina nuplauti ir metalą sausai nušluostyti.

Svarbu nemaišyti acto su chloriniais valikliais. Toks derinys gali išskirti pavojingas dujas, todėl skirtingų priemonių geriau apskritai nekombinuoti.

Gartraukis pasidengęs riebalais

Korpusą lengviausia nuvalyti šiltu kompresu

Gartraukio išorėje riebalai dažniausiai kaupiasi virš kaitlentės ir aplink valdymo mygtukus. Purškiant valiklį tiesiai ant prietaiso, skystis gali patekti į jungiklius, apšvietimą ar ventiliacijos angas. Todėl saugiau priemonę užpurkšti ant mikropluošto šluostės, o ne ant paties gartraukio.

Jeigu riebalų sluoksnis lipnus ir sunkiai pasiduoda, ant jo kelioms minutėms galima uždėti šiltu vandeniu su indų plovikliu sudrėkintą šluostę. Toks kompresas suminkština nešvarumus, todėl vėliau jie nusivalo keliais judesiais. Šluostė turi būti drėgna, bet ne varvanti.

Nerūdijančiojo plieno paviršių geriausia valyti metalo šlifavimo kryptimi. Valant skersai gali likti dryžių, o naudojant šiurkščią kempinę – smulkių įbrėžimų. Baigus valyti, korpusą verta perbraukti švaria drėgna šluoste ir sausai nupoliruoti.

Garų valytuvas gali padėti suminkštinti senus riebalus ant išimto metalinio filtro, tačiau karštos garų srovės negalima nukreipti į gartraukio variklį, laidus, mygtukus, lemputes ar kitas elektrines dalis. Drėgmė tokiose vietose gali sukelti gedimą. Jei naudojami garai, filtras turėtų būti išimtas ir valomas atskirai.

Ne visi gartraukiai turi tik plaunamus metalinius filtrus. Recirkuliaciniuose modeliuose dažnai įrengiami ir aktyvintosios anglies filtrai, sugeriantys kvapus. Įprastų anglies filtrų plauti negalima – juos reikia periodiškai pakeisti. Kai kurie brangesni filtrai gali būti regeneruojami, tačiau tik taip, kaip nurodo gamintojas.

Reguliarus valymas neleidžia riebalams sukietėti

Gartraukio valymo dažnumas priklauso nuo to, kaip dažnai ir ką gaminate. Jei virtuvėje reguliariai kepama aliejuje, filtrą gali tekti plauti kas tris ar keturias savaites. Jei daugiausia verdama ar gaminama retai, gali pakakti valymo kas kelis mėnesius. Laukti, kol pro groteles beveik nebesimato šviesos, tikrai neverta.

Paprastas patikrinimas užtrunka kelias sekundes. Jei filtro paviršius liečiant lipnus, akutės apsinešusios, gartraukis pradėjo garsiau veikti arba prasčiau surenka garus, valymo atidėti nereikėtų. Kuo plonesnis riebalų sluoksnis, tuo lengviau jį pašalinti.

Padeda ir tinkamas gartraukio naudojimas. Jį verta įjungti kelios minutės prieš pradedant gaminti, kad susidarytų stabilus oro srautas, ir palikti veikti dar 10–15 minučių baigus. Tuomet daugiau garų ir riebalų dalelių patenka į filtrą, o ne nusėda ant spintelių, sienų ir paties gartraukio korpuso.

Ant išorinių paviršių nereikėtų tepti storo aliejaus sluoksnio tikintis, kad kitą kartą riebalai lengviau nusivalys. Toks paviršius gali dar sparčiau rinkti dulkes, o netinkama priemonė – pažeisti apsauginę dangą. Jei norisi apsaugoti nerūdijantįjį plieną nuo pirštų žymių, saugiau rinktis būtent tokiam paviršiui skirtą priemonę ir laikytis gamintojo rekomendacijų.

Svarbiausia gartraukio valymo gudrybė nėra stipri chemija ar ilgas šveitimas. Geriausią rezultatą duoda laikas: šiltame vandenyje suminkštinti riebalai atsiskiria lengvai, o reguliariai plaunamas filtras nespėja pavirsti lipnia, sunkiai įveikiama pluta.