Net ir šaldytuvas su „No Frost“ sistema nėra prietaisas, kurį galima pamiršti metams. Jei viduje kaupiasi šerkšnas, ledas ar drėgmė, kompresorius turi dirbti intensyviau, temperatūra palaikoma netolygiai, o elektros sąnaudos didėja. Reguliarus atitirpinimas ir išvalymas nėra sena buitinė užgaida – tai vienas paprasčiausių būdų prailginti šaldytuvo tarnavimo laiką.
Kodėl šerkšnas kenkia ne tik maistui, bet ir pačiam šaldytuvui
Šerkšnas šaldytuve ar šaldiklyje dažnai atrodo kaip smulkmena: plonas baltas sluoksnis ant sienelės, šiek tiek ledo aplink stalčių, sunkiau užsidarančios durelės. Tačiau iš tikrųjų tai ženklas, kad prietaisas dirba nebe idealiomis sąlygomis.
Ledas veikia kaip izoliacija. Kuo jo daugiau, tuo sunkiau šaltis pasiskirsto tolygiai. Dėl to šaldytuvas turi ilgiau palaikyti kompresoriaus darbą, kad pasiektų nustatytą temperatūrą. Tai reiškia didesnes elektros sąnaudas ir greitesnį pagrindinių dalių dėvėjimąsi.
Dar viena problema – netolygi temperatūra. Vienoje vietoje maistas gali apšalti, kitoje – laikytis per šiltai. Tokiu atveju produktai greičiau praranda kokybę, o šaldytuvas dirba vis sunkiau, nors rezultatas tampa prastesnis.
„No Frost“ nereiškia, kad priežiūros nebereikia
Daugelis mano, kad šaldytuvo be šerkšno nereikia atitirpinti apskritai. Iš dalies tai tiesa: tokie modeliai sukurti taip, kad ledo susidarytų mažiau, o drėgmė būtų pašalinama automatiškai. Tačiau tai nereiškia, kad sistema visada veiks idealiai.
Šerkšnas gali pradėti kauptis, jei durelės dažnai laikomos praviros, jei į šaldytuvą dedamas dar šiltas maistas, jei pažeistos durelių gumos arba jei ventiliacijos angos užstatytos produktais. Kartais problema atsiranda ir dėl per žemos nustatytos temperatūros.
Todėl net „No Frost“ šaldytuvą verta reguliariai apžiūrėti. Jei matote ledo sankaupas, vandens lašėjimą, neįprastą garsą ar pastebite, kad prietaisas veikia beveik be pertraukos, tai ženklas, kad jam reikia dėmesio.
Kaip dažnai atitirpinti ir ką daryti teisingai
Paprastus šaldytuvus ir šaldiklius be automatinio atitirpinimo reikėtų atitirpinti tada, kai ledo sluoksnis tampa aiškiai matomas ir pradeda trukdyti stalčiams ar lentynoms. Neverta laukti, kol ledas užims pusę kameros.
„No Frost“ modeliams dažniausiai pakanka profilaktinės priežiūros: kartais išjungti, išvalyti, patikrinti drenažo angą, durelių gumą ir ventiliacijos zonas. Jei šerkšnas vis tiek kaupiasi, vien valymo gali nepakakti – verta ieškoti priežasties.
Atitirpinant svarbiausia nenaudoti peilio, atsuktuvo ar kitų aštrių įrankių. Taip galima pradurti sienelę ar pažeisti šaldymo sistemą. Geriau prietaisą išjungti, išimti produktus, palikti dureles praviras, o tirpstantį vandenį surinkti rankšluosčiais. Procesą galima pagreitinti į vidų įdėjus indą su šiltu vandeniu, bet nereikėtų naudoti verdančio vandens ar karšto oro tiesiai į plastikines dalis.
Po atitirpinimo šaldytuvą reikia sausai išvalyti ir tik tada vėl įjungti. Drėgmė, palikta viduje, greitai taps nauju šerkšno sluoksniu.
Kas padeda išvengti šerkšno kasdien
Didelę dalį problemų sukelia ne pats šaldytuvas, o kasdieniai įpročiai. Į vidų nereikėtų dėti dar karštų puodų ar maisto dėžučių – jos išskiria garus, kurie vėliau virsta šerkšnu. Produktus geriau laikyti uždengtus arba sandariuose induose.
Svarbu ir neužkrauti ventiliacijos angų. Jei oro cirkuliacija sutrinka, vienos zonos šąla per stipriai, kitos – per silpnai. Taip pat verta reguliariai patikrinti durelių gumą: jei ji nebesandari, į vidų patenka šiltas oras, o šaldytuvas nuolat kovoja su drėgme.
Reguliarus atitirpinimas ir priežiūra nėra tik švaros klausimas. Tai tiesioginė pagalba kompresoriui, ventiliatoriams ir visai šaldymo sistemai. Kuo mažiau šaldytuvas dirba per ledą, tuo ilgiau jis išlaiko stabilų veikimą, mažiau naudoja elektros ir rečiau prašo remonto.
