Šilumos siurblys gali sutaupyti ne tiek, kiek tikėjotės: pirmoji žiema kartais pateikia labai nemalonią staigmeną

Šilumos siurblys šiandien daugeliui namų savininkų skamba kaip beveik savaime suprantamas sprendimas: mažesnės šildymo sąskaitos, mažiau darbo, jokio malkų tampymo, pelenų valymo ar nuolatinio galvojimo, kiek dar liko kuro žiemai. Reklamose viskas atrodo dar paprasčiau – įsirengei, nustatei norimą temperatūrą ir sistema pati tyliai dirba. Tačiau pirmoji žiema kartais atneša visai kitokią emociją. Vietoj laukto „štai kiek sutaupėme“ atsiranda klausimas: kodėl elektros sunaudota tiek daug ir kodėl sąskaita gerokai didesnė, nei buvo žadėta skaičiavimuose?

Tai dar nereiškia, kad šilumos siurblys blogas ar kad pati technologija neveikia. Labai dažnai pirmasis sezonas tiesiog išryškina dalykus, apie kuriuos iki įrengimo niekas rimtai nepagalvojo. Namas gali turėti gerokai didesnius šilumos nuostolius, nei manyta, radiatoriai gali būti pritaikyti aukštesnei temperatūrai, siurblys gali būti netinkamai parinktas pagal galią, sistema nesubalansuota, šildymo kreivė per aukšta, o elektrinis papildomas šildytuvas – įsijungti gerokai dažniau, nei turėtų. Galiausiai vienas ir tas pats šilumos siurblys dviejuose skirtinguose namuose gali parodyti visiškai skirtingą rezultatą.

Todėl vertinti šilumos siurblį vien pagal jo prekės ženklą ar techniniame lape nurodytą COP skaičių būtų pernelyg paprasta. Realiam suvartojimui įtakos turi beveik visas namas: jo apšiltinimas, langai, stogas, grindys, šildymo sistema, lauko temperatūra, gyventojų įpročiai, norima temperatūra kambariuose ir net tai, kiek šeima sunaudoja karšto vandens.

Kodėl šilumos siurblys apskritai laikomas taupiu

Skirtingai nuo dujinio, malkinio ar kito degimo principu veikiančio katilo, šilumos siurblys šilumos tiesiogiai „negamina“ degindamas kurą. Jis paima energiją iš aplinkos – oro, grunto arba vandens – ir, naudodamas elektrinį kompresorių, perkelia ją į namo šildymo sistemą.

Būtent todėl geromis sąlygomis iš vienos suvartotos kilovatvalandės elektros energijos galima gauti kelias kilovatvalandes šilumos. Techniniuose aprašymuose tai dažniausiai išreiškiama COP rodikliu. Jeigu COP lygus 4, tai reiškia, kad konkrečiomis bandymo sąlygomis sistema iš vienos kilovatvalandės elektros pagamino maždaug keturias kilovatvalandes šilumos.

Ir čia prasideda pirmasis nesusipratimas. Žmogus pamato skaičių „4“ ir natūraliai tikisi, kad taip bus visą žiemą. Tačiau COP nėra pastovus skaičius. Jis keičiasi priklausomai nuo to, kokia temperatūra lauke, kokios temperatūros vandenį siurblys turi paruošti ir kokį skirtumą tarp šaltinio ir šildymo sistemos jam tenka įveikti.

Kai lauke šilta, o grindiniam šildymui reikia tik palyginti žemos temperatūros vandens, siurbliui dirbti lengva. Kai spaudžia šaltis, o seni radiatoriai prašo daug karštesnio vandens, situacija jau visai kita. Tada kompresoriui tenka dirbti intensyviau, o efektyvumas mažėja.

Todėl žiūrėti verta ne vien į momentinį COP, bet ir į sezoninį efektyvumą. Jis daug geriau parodo, kaip sistema elgiasi per visą šildymo sezoną – kai keičiasi orai, vyksta atitirpinimo ciklai, įsijungia pagalbiniai komponentai ir kinta šildymo poreikis.

Šilumos siurbliai 2026

Didelę sąskaitą dažnai „padaro“ ne pats siurblys, o namas

Galima nusipirkti labai gerą ir brangų šilumos siurblį, bet jei jis šildo namą, per kurį šiluma tiesiog išeina į lauką, stebuklo nebus. Neapšiltintos sienos, senas stogas, prasti langai, šalčio tiltai, nesandarios durys ar šaltos grindys reiškia viena – sistemai teks gaminti daugiau šilumos vien tam, kad kambariuose išliktų norima temperatūra.

Dėl to prieš pasirenkant šilumos siurblį svarbiausias žingsnis turėtų būti ne katalogo vartymas, o namo šilumos nuostolių skaičiavimas. Ir čia negalima tiesiog pasižiūrėti, kiek kvadratinių metrų yra namas, ar kokios galios senas katilas stovėjo katilinėje.

Senuose namuose katilai dažnai būdavo parenkami su nemaža atsarga. Jei kažkada stovėjo 25 kW katilas, tai dar nereiškia, kad namui iš tikrųjų reikia 25 kW šilumos siurblio. Lygiai taip pat negalima aklai rinktis įrenginio tik pagal formulę „tiek kvadratų – tiek kilovatų“.

Per silpnas įrenginys šaltomis dienomis gali nebespėti padengti namo poreikio ir dažniau jungti elektrinį teną. Per galingas siurblys tam tikromis sąlygomis gali per dažnai įsijungti ir išsijungti, o toks ciklavimas nebūtinai naudingas nei efektyvumui, nei kompresoriui. Tiesa, daug kas priklauso nuo konkretaus modelio, jo moduliacijos diapazono ir sistemos suprojektavimo.

Kartais racionaliausias sprendimas prieš montuojant naują šildymo sistemą yra ne pats šilumos siurblys, o namo apšiltinimas. Stogo, perdangos ar sienų šiltinimas, langų keitimas, didelių nesandarumų pašalinimas gali sumažinti bendrą namo šilumos poreikį tiek, kad vėliau užteks mažesnio ir pigesnio siurblio. O svarbiausia – mažesni šilumos nuostoliai naudingi nepriklausomai nuo to, kuo namas šildomas.

Didžiausią skirtumą padaro vandens temperatūra

Šilumos siurblys ekonomiškiausiai dirba tada, kai jam nereikia ruošti labai karšto vandens. Dėl to jis taip gerai dera su grindiniu šildymu. Didelis grindų plotas leidžia patalpą sušildyti naudojant gana žemos temperatūros vandenį, todėl kompresoriui nereikia nuolat dirbti „aukštomis apsukomis“.

Tas pats principas galioja sieniniam ar lubiniam šildymui, didesniems žemos temperatūros radiatoriams bei ventiliatoriniams konvektoriams. Kuo mažesnės vandens temperatūros pakanka namui sušildyti, tuo palankesnėmis sąlygomis dirba pats siurblys.

Problemos dažniau prasideda senesniuose namuose, kur radiatoriai buvo projektuoti katilui ir aukštai tiekiamo vandens temperatūrai. Jeigu kambarys normaliai sušyla tik tada, kai radiatoriais teka labai karštas vanduo, šilumos siurbliui teks dirbti sunkiau. Efektyvumas kris, o elektros sunaudojimas augs.

Tai nereiškia, kad namui su radiatoriais šilumos siurblys automatiškai netinka. Tiesiog reikia patikrinti, ar esami radiatoriai sugebės atiduoti pakankamai šilumos ir esant žemesnei vandens temperatūrai. Kartais situaciją galima išspręsti pakeitus tik kelis mažesnius radiatorius į didesnius, sureguliavus srautus ir hidrauliškai subalansavus sistemą. Tačiau apie tai geriau galvoti prieš įrengimą, o ne tada, kai pirmą žiemą kambariuose vėsu ir tenka kelti vandens temperatūrą.