Naminės šlepetės dažnai atrodo kaip švariausia avalynė – juk su jomis vaikštome tik namuose. Tačiau būtent jos kasdien liečiasi su pėdų oda, sugeria drėgmę, dulkes ir prakaitą. Nemalonus kvapas gali atsirasti net tada, kai iš išorės šlepetės dar atrodo tvarkingos, todėl vien papurtyti ar palikti prie durų neužtenka.
Kodėl šlepetės ima skleisti kvapą?
Daugelis žmonių naminių šlepečių neskalbia mėnesiais ar net metais, nes mano, kad tam nėra reikalo. Iš pirmo žvilgsnio jos juk nenešiojamos lauke, nesiliečia su purvu, balomis ar gatvės dulkėmis. Tačiau realybė kitokia.
Šlepetės nuolat būna šiltoje, menkai vėdinamoje aplinkoje. Pėdos jose prakaituoja, viduje kaupiasi odos dalelės, drėgmė ir mikroorganizmai. Tokia terpė labai palanki bakterijoms ir grybeliams, o būtent jie dažniausiai ir sukelia įsisenėjusį nemalonų kvapą.
Ypač greitai kvapas atsiranda tekstilinėse šlepetėse. Minkštas audinys sugeria drėgmę, prakaitą ir kvapus, todėl net gražiai atrodančios šlepetės viduje gali būti visai ne tokios švarios. Jei jos avimos kasdien, kvapas tampa vis sunkiau pašalinamas.
Naminės šlepetės turėtų būti skalbiamos bent kas 2–3 savaites, o kasdien avimos – dar dažniau. Tai ne tik kvapo klausimas. Reguliari priežiūra padeda palaikyti pėdų higieną ir ilgiau išsaugoti pačias šlepetes.
Kaip skalbti šlepetes pagal medžiagą?
Prieš metant šlepetes į skalbyklę, pirmiausia reikia įvertinti, iš ko jos pagamintos. Ne visos šlepetės vienodai pakelia vandenį, skalbimą ir gręžimą.
Sintetinės ir guminės šlepetės yra lengviausiai prižiūrimos. Jas galima plauti rankomis šiltame vandenyje su švelniu plovikliu. Jei kvapas stipresnis, į vandenį galima įberti šiek tiek sodos arba įpilti truputį citrinos rūgšties tirpalo. Šios priemonės padeda neutralizuoti kvapus ir atgaivinti paviršių.
Tokias šlepetes svarbu gerai nuplauti, kad neliktų ploviklio likučių. Jei jų nepašalinsite, paviršius gali tapti lipnus, o oda – dirgti.
Tekstilinės šlepetės dažnai gali būti skalbiamos skalbyklėje, tačiau ne bet kaip. Prieš skalbimą jas geriausia įdėti į specialų skalbimo maišelį. Taip jos mažiau daužysis į būgną, nepraras formos ir nepažeis skalbyklės.
Skalbiant tekstilines šlepetes reikėtų laikytis kelių taisyklių: rinktis švelnų arba delikatų režimą, nustatyti ne aukštesnę kaip 30–40 laipsnių temperatūrą, vengti stipraus gręžimo ir nenaudoti audinių minkštiklio.
Kodėl nereikia minkštiklio? Jis gali palikti sluoksnį audinyje, dėl kurio šlepetės prasčiau vėdinasi ir greičiau vėl ima skleisti kvapą. Be to, kai kurioms medžiagoms minkštiklis kenkia – jos praranda purumą arba tampa slidžios.
Per karštas vanduo taip pat pavojingas. Jis gali pažeisti klijuotas siūles, deformuoti padą, sutraukti audinį ar pakeisti šlepečių formą. Po tokio skalbimo jos gali tapti nepatogios, susigarankščiavusios arba pradėti plyšti.
Soda – paprasčiausias būdas pašalinti kvapą
Vienas veiksmingiausių naminių būdų kovoti su šlepečių kvapu yra paprasta valgomoji soda. Ji gerai sugeria kvapus ir padeda atgaivinti audinį.
Jei šlepetes skalbiate skalbyklėje, į būgną galima įberti maždaug du valgomuosius šaukštus sodos. Ji padės neutralizuoti nemalonų kvapą ir sustiprins skalbimo poveikį.
Jei šlepečių dar nenorite skalbti, bet jos jau pradeda skleisti kvapą, sodą galima naudoti sausai. Įberkite jos į šlepečių vidų ir palikite per naktį. Ryte sodą gerai iškratykite arba išsiurbkite. Toks būdas ypač tinka tarp skalbimų, kai reikia greitai atgaivinti avalynę.
Soda nepaslepia kvapo kaip purškiklis – ji jį sugeria. Todėl tai geresnis sprendimas nei stipriai kvepiantys gaivikliai, kurie dažnai tik sumaišo kvapą su prakaitu ir problema lieka ta pati.
Jei kvapas labai stiprus, vienos procedūros gali neužtekti. Tokiu atveju šlepetes reikėtų išskalbti, gerai išdžiovinti ir tik tada naudoti sodą profilaktiškai.
Kaip džiovinti, kad šlepetės neprarastų formos?
Po skalbimo svarbu ne mažiau nei pats valymas – tinkamas džiovinimas. Būtent čia dažnai padaroma klaida, dėl kurios šlepetės susitraukia, išsikraipo arba pradeda atsiklijuoti.
Geriausia šlepetes džiovinti natūraliai, kambario temperatūroje, gerai vėdinamoje vietoje. Į vidų galima įdėti popierinių rankšluosčių arba sauso popieriaus – jie sugers perteklinę drėgmę ir padės išlaikyti formą. Popierių verta pakeisti kelis kartus, jei jis greitai sudrėksta.
Šlepečių nereikėtų džiovinti ant radiatoriaus, prie krosnelės, tiesioginiuose saulės spinduliuose ar karštu fenu. Didelė šiluma gali deformuoti medžiagą, pažeisti klijų vietas ir padą. Po tokio džiovinimo šlepetės gali atrodyti švarios, bet greitai praras patogumą.
Taip pat nereikėtų avėti dar drėgnų šlepečių. Jei jos iki galo neišdžiūvo, viduje vėl susidarys drėgna terpė bakterijoms, ir nemalonus kvapas sugrįš labai greitai.
Šlepetės turi išdžiūti visiškai – ne tik išorėje, bet ir viduje. Tai pagrindinė sąlyga, kad jos po skalbimo tikrai išliktų gaivios.
Reguliariai valomos šlepetės tarnaus ilgiau, bus malonesnės avėti ir nekels nemalonaus kvapo namuose. O svarbiausia – tai labai paprasta priežiūra: švelnus skalbimas, truputis sodos ir kantrus džiovinimas be karščio. Vien šių trijų dalykų dažnai pakanka, kad naminė avalynė vėl būtų švari, minkšta ir gaivi.
