Statybose atsiras dar vienas skaičius, kurio pirkėjai iki šiol beveik nematė: pokytis prasidės 2028 metais

Žmonės apžiūri naują butą gana pažįstama tvarka: pakelia akis į lubas, patikrina, ar langai nežiūri tiesiai į kaimyno balkoną, įvertina sandėliuką ir galiausiai skaičiuoja, kiek kainuos šildymas. Prie dokumentų jau įprasta rasti energinio naudingumo klasę, tačiau netrukus šalia jos gali atsirasti dar vienas rodiklis, kuris iki šiol daugeliui pirkėjų buvo beveik nematomas.

Nuo 2028 metų naujos statybos pasaulyje prasideda pokytis, susijęs su pastato poveikio klimatui skaičiavimu per visą jo gyvavimo laiką. Kitaip tariant, bus žiūrima ne vien į tai, kiek energijos namas sunaudos tada, kai jame įsikurs žmonės. Bus svarbu ir tai, kas nutiko iki pirmojo rakto pasukimo spynoje: kiek išteklių pareikalavo medžiagos, jų gamyba, atvežimas ir pats statybos procesas.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip dar vienas dokumentas, kurį perskaitys tik projektuotojai. Tačiau ilgainiui šis skaičius gali pakeisti ir labai žemiškus pokalbius prie perkamo būsto brėžinių: kodėl vienas projektas kainuoja tiek, o kitas – kitaip, kodėl statytojas renkasi vienas medžiagas, o ne kitas, ir ką iš tiesų reiškia žodis „tvarus“ skelbime.

Butas dar nekvepia kava, o jo pėdsakas jau suskaičiuotas

Iki šiol pirkėjas dažniausiai matydavo rezultatą: jau pastatytą namą, jo kainą, plotą, energinę klasę ir žadamą šildymo sąskaitą. Tačiau pastatas savo poveikį aplinkai sukuria ne tik tada, kai žiemą įjungiami radiatoriai. Didelė jo dalis atsiranda gerokai anksčiau – išgaunant žaliavas, gaminant cementą, plieną, stiklą ar izoliacines medžiagas, jas vežant ir montuojant statybvietėje.

Būtent todėl atsiranda pastato gyvavimo ciklo poveikio klimato kaitai rodiklis. Jis skirtas parodyti bendrą su pastatu susijusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per skirtingus jo gyvavimo etapus. Paprastam žmogui tai nėra skaičius, kurį reikės mintinai lyginti prie virtuvės stalo, kaip kvadratinių metrų kainą. Vis dėlto jis padeda pamatyti tai, kas iki šiol likdavo už gražių fasado vizualizacijų ribų.

2028-ieji yra svarbi riba, nes tuomet toks vertinimas numatytas naujiems didesniems pastatams. Vėliau ši kryptis apims plačiau, todėl šiandien dar gana techninis reikalavimas po truputį gali tapti įprasta naujo būsto ir statybų projektų informacijos dalimi. Kaip energinė klasė kadaise iš keisto raidžių rinkinio tapo vienu pirmųjų klausimų perkant būstą, taip ir šis rodiklis gali įgyti realų svorį.

Vien mažesnių sąskaitų namui jau nebeužtenka

Energiškai taupus namas yra svarbus: jis gali mažiau reikalauti energijos šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui. Tačiau vien geras rezultatas gyvenant pastate dar nepasako visos istorijos. Namas gali būti labai efektyvus eksploatuojant, bet jo statybai gali būti sunaudota daug didelio poveikio medžiagų.

Tai nereiškia, kad nuo šiol kiekvienas statinys bus skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, o pirkėjas turės atsisakyti tvirto betono ar didelių langų. Statyba visada yra kompromisų sritis: reikia saugumo, ilgaamžiškumo, šilumos, garso izoliacijos, atsparumo drėgmei ir, žinoma, kainos, kuri nepaliktų šeimos su tuščiu biudžetu dar iki įkurtuvių. Naujas rodiklis tiesiog verčia šiuos kompromisus matyti plačiau.

Projektuotojui tai reikš daugiau sprendimų jau pačioje pradžioje. Ar galima pasirinkti mažesnio poveikio medžiagą, ar verta išlaikyti esamą konstrukciją rekonstruojant, ar pastatą bus paprasta remontuoti ir pritaikyti po kelių dešimtmečių? Tokie klausimai nėra tokie blizgantys kaip naujos virtuvės vizualizacija, bet būtent jie nulemia, kiek pastatas paliks po savęs.

Statybose atsiras dar vienas skaičius, kurio pirkėjai iki šiol beveik nematė: pokytis prasidės 2028 metaisNuotrauka: Pexels / Jakub Pabis

Pirkėjui tai bus ne egzaminas, o papildoma galimybė paklausti

Jauna šeima, ieškanti pirmo buto, vargu ar ims savarankiškai nagrinėti sudėtingas gyvavimo ciklo skaičiavimo lenteles. Jiems svarbiau, ar užteks pinigų pradiniam įnašui, ar vežimėlis tilps lifte ir ar darželis nėra kitame miesto gale. Tačiau aiškiai pateikta informacija gali leisti suprasti, ar statytojas apie pastato kokybę galvoja tik iki pardavimo dienos, ar ir ilgesniam laikui.

Senjorui ar žmogui, perkančiam mažesnį būstą vėlesniam gyvenimo etapui, labiau rūpės paprasta priežiūra ir prognozuojamos išlaidos. O tam, kuris perka būstą nuomai, svarbus gali būti pastato patrauklumas ateityje: reikalavimams griežtėjant, skaidriau suplanuoti ir ilgalaikėje perspektyvoje kokybiški projektai gali būti vertinami palankiau. Kitaip sakant, vienam tai bus vertybių klausimas, kitam – rizikos ir turto vertės klausimas.

Svarbiausia, kad rodiklis nebūtų paverstas vien mažu skaičiumi tarp daugybės smulkiu šriftu surašytų eilučių. Pirkėjui naudingiau, kai kartu paprastai paaiškinama, ką jis reiškia, su kuo lyginamas ir kokie sprendimai jį nulėmė. Vien skaičius be konteksto gali atrodyti kaip automobilio prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė, kurios paskirties niekas nepaaiškino.

Statytojams tai nepatogus papildomas darbas, bet ir proga išsiskirti

Iš verslo ir statybos specialistų pusės pokytis reiškia ne vien gražesnį pažadą apie tvarumą. Reikės duomenų apie gaminius, medžiagas, transportą ir sprendimų pagrindimo, o tam reikia laiko, žinių bei aiškios tvarkos. Mažesniems rinkos dalyviams tai gali būti ypač juntama našta, nes kiekvienas naujas skaičiavimas kainuoja ir pinigų, ir papildomų darbo valandų.

Tačiau pirkėjų nepasitenkinimas dažniausiai kyla ne dėl paties reikalavimo, o dėl jo pasekmių, kurios paliekamos nepaaiškintos. Jei dėl naujų procedūrų brangsta projektavimas ar keičiasi medžiagų pasirinkimas, žmogus nori suprasti, už ką moka. Tylus kainos padidėjimas su miglotu žodžiu „tvarumas“ dokumentuose neįtikina, ypač kai būsto biudžetas ir taip įtemptas iki paskutinio euro.

Geriausiai šioje situacijoje atrodys tie statytojai, kurie kalbės konkrečiai: ne tik parodys rodiklį, bet ir paaiškins, kaip projektas sprendė ilgaamžiškumo, energijos, medžiagų bei priežiūros klausimus. Pirkėjui nereikia paskaitos apie visą statybos chemiją. Jam reikia aiškaus atsakymo, ar pasirinkimai buvo apgalvoti, ar tik atitiko minimalų langelį paraiškoje.

Žmogui, svarstančiam naują būstą ar namo statybas, jau dabar verta pratintis klausti daugiau nei vien apie energinę klasę. Galima domėtis, kokios pagrindinės medžiagos numatytos, kiek pastatą bus paprasta prižiūrėti, ar sprendimai leidžia ateityje remontuoti, o ne viską griauti ir pradėti iš naujo. Tai nėra pedantiškumas – tai bandymas pirkti ne vien gražų naujumo jausmą, bet ir pastatą, kuriam bus lengviau oriai pasenti.

2028 metais atsirasiantis skaičius savaime nepadarys statybų nei pigesnių, nei tobulų. Tačiau jis gali padaryti vieną svarbų dalyką: priminti, kad namo istorija neprasideda tą dieną, kai į jį įnešama pirmoji dėžė, ir nesibaigia tada, kai uždaromos buto durys.