Šildymo sezonas artėja: šiuose Lietuvos miestuose kūrenti kaip anksčiau jau draudžiama – už krosnyje atsidūrusį kurą gresia iki 300 eurų

Rugsėjį vakarai sparčiai vėsta, o privačių namų gyventojai jau pradeda žvalgytis į katilus, krosnis ir žiemai sukauptas kuro atsargas. Tačiau šiemet daliai žmonių prieš pirmąjį kūrenimą verta patikrinti ne tik kaminą. Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos dalyje Lietuvos jau galioja draudimas buitiniam šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą, todėl tai, kuo tas pats namas buvo kūrenamas praėjusią žiemą, šį rudenį kai kur jau gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Pokytis taikomas ne visai Lietuvai. Draudimas galioja šešiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – bei kurorto statusą turinčiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje. Būtent šiose teritorijose buitinėje krosnyje ar katile nebegalima deginti akmens anglies, lignito, durpių kuro ir kitų draudžiamų kietojo iškastinio kuro rūšių.

Svarbi detalė, dėl kurios jau kilo nemažai painiavos: tai nėra malkų draudimas. Mediena, medžio granulės ir kitas teisėtai naudojamas biokuras nepatenka į šį konkretų visoje minėtoje teritorijoje taikomą iškastinio kuro draudimą. Vadinasi, žmogui, kuris Vilniuje ar Kaune namą šildo sausomis malkomis, vien dėl 2026 metų gegužės 1-osios taisyklių naujo katilo pirkti nereikia. Visai kita situacija, jei sandėliuke dar stovi praėjusią žiemą nupirktos anglies ar durpių briketų atsargos.

Sandėliuke liko anglių? „Juk jau nusipirkau“ išimtimi netampa

Čia ir slypi viena nepatogiausių naujos tvarkos dalių. Draudimas susietas ne su tuo, kada kuras buvo įsigytas, o su jo deginimu. Todėl faktas, kad žmogus toną anglies nusipirko dar 2025 metais ir už ją sumokėjo, savaime nesuteikia teisės 2026–2027 metų šildymo sezoną ją sukūrenti teritorijoje, kurioje jau galioja draudimas.

Kietuoju iškastiniu kuru šiuo atveju laikoma ne tik įprasta akmens anglis. Oficialiai prie draudžiamų rūšių priskiriama akmens anglis, įskaitant antracitą ir bitumines anglis, rudoji anglis – lignitas, taip pat koksas, puskoksis ir durpių kuras. Pramoninėms krosnims, kur toks kuras naudojamas technologiniame procese, numatyta išimtis, tačiau paprastam namų šildymui ji netaikoma.

Todėl prieš pirmąjį rudens kūrenimą verta labai paprastai pasižiūrėti, kas parašyta ant jūsų kuro pakuotės ar sąskaitos. Žmonės kartais viską, kas dedama į kieto kuro katilą, vadina tiesiog „kietu kuru“, tačiau teisiškai skirtumas didžiulis. Malkos yra viena kategorija, medžio granulės – kita, o akmens anglis ar durpių kuras – jau iškastinis kuras, kuriam minėtose vietovėse taikomas draudimas.

Dar viena svarbi detalė – draudimas nėra visos Lietuvos masto draudimas kūrenti anglį. Jeigu žmogus gyvena mažesniame miestelyje ar kaime už išvardytų teritorijų ribų, ši konkreti nacionalinė nuostata jam automatiškai netaikoma. Tačiau savivaldybėms suteikta teisė nustatyti papildomus vietinius ribojimus, todėl kilus abejonių verta patikrinti savo savivaldybės informaciją.

Būtent todėl senasis teiginys, kad pokytis „palies šimtus tūkstančių gyventojų“, gali klaidinti. Šimtais tūkstančių skaičiuojami visi šiose teritorijose gyvenantys žmonės, tačiau tai nereiškia, kad šimtai tūkstančių namų ūkių iki šiol kūreno anglimi ar durpėmis. Pavyzdžiui, skelbta, kad vien Vilniuje galėtų būti maždaug 3,5 tūkst. namų ūkių, kuriems reikėtų įvertinti kuro pakeitimą prieš naują šildymo sezoną.

Namų šildymas briketais arba granulėmis

Už vieną kūrenimą gali grėsti ne vien perspėjimas

Naujos taisyklės nėra tik rekomendacija, kurią galima ramiai ignoruoti. Kartu su draudimu įsigaliojo ir administracinė atsakomybė. Gyventojui už reikalavimo nesilaikymą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatytos gerokai didesnės – nuo 170 iki 1170 eurų – baudos.

Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti prieš prasidedant intensyviam kūrenimo sezonui: už šių reikalavimų kontrolę pirmiausia atsakingos savivaldybės. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad nuo gegužės 1 dienos dėl galimo kietojo iškastinio kuro deginimo buitiniuose šildymo įrenginiuose reikėtų kreiptis būtent į vietos savivaldybę. Jos įgalioti pareigūnai gali atlikti kontrolę ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Tai aktualu ir dėl kaimynų konfliktų. Jeigu gyvenamajame rajone iš vieno kamino nuolat kyla juodi dūmai ir jaučiamas specifinis kvapas, skambinti Aplinkos apsaugos departamentui dėl kiekvieno tokio atvejo nebūtinai yra teisingiausias kelias – naujojo kuro draudimo priežiūra perduota savivaldybėms.

Tačiau čia būtina atskirti dar vieną dalyką. Atliekų deginimas ir iškastinio kuro draudimas nėra tas pats. Plastiko, dažytos ar klijuotos medienos, baldų plokščių, šiukšlių ir kitų tam neskirtų medžiagų deginimas krosnyse nebuvo normalus būdas šildytis ir iki šio pakeitimo. Naujosios taisyklės nereiškia, kad „viską kitą galima mesti į katilą“.

Katilo keisti nebūtinai reikės – pirmiausia patikrinkite, ką jis gali deginti

Žmogui, kuris iki šiol šildėsi anglimi, pirmas klausimas natūralus: ar dabar teks išmesti visą katilą?

Nebūtinai.

Dalis universalių kieto kuro katilų gali būti pritaikyti kūrenti ir malkomis arba gamintojo numatytu biokuru. Tačiau čia nereikėtų eksperimentuoti savo nuožiūra. Katilo instrukcijoje aiškiai nurodoma, kokiam kurui įrenginys sertifikuotas ir kokios kuro savybės jam tinkamos. Vien todėl, kad medžio granulės ar malkos fiziškai telpa į pakurą, dar nereiškia, kad konkretus įrenginys su jomis veiks efektyviai ir saugiai.

Todėl pirmas praktiškas žingsnis labai paprastas: susiraskite katilo modelį ir jo naudojimo instrukciją. Jei dokumentų nebėra, modelio lentelę dažniausiai galima rasti ant paties įrenginio, o informaciją – gamintojo puslapyje arba pas šildymo specialistą. Gali paaiškėti, kad užtenka pakeisti kurą, o ne visą šildymo sistemą.

Jeigu senas katilas skirtas iš esmės tik angliai arba jo eksploatacija jau tapo neekonomiška, tuomet verta skaičiuoti platesnį pakeitimą. Aplinkos ministerija nurodo, kad gyventojams, atsisakantiems iškastinį kurą naudojančių įrenginių, tebėra numatomos valstybės paramos galimybės. Tarp alternatyvų dažniausiai minimi efektyvesni biokuro katilai ir šilumos siurbliai.

Tačiau nereikėtų rinktis vien pagal principą „visi dabar dedasi šilumos siurblius“. Senas, prastai apšiltintas namas, mažos elektros galios įvadas ir naujesnis gerai izoliuotas A++ klasės namas yra visiškai skirtingos situacijos. Vienam žmogui racionaliausias sprendimas gali būti šilumos siurblys, kitam – granulės, trečiam – esamos sistemos pritaikymas malkoms. Prieš leidžiant kelis ar keliolika tūkstančių eurų verta paskaičiuoti ne tik įrangos kainą, bet ir namo šilumos poreikį, dabartinę sistemą bei elektros galią.

Šildymo sezonas – pirmas tikras naujų taisyklių išbandymas

Teisiškai draudimas įsigaliojo dar gegužės 1 dieną, kai 2025–2026 metų šildymo sezonas jau ėjo į pabaigą. Todėl daugeliui gyventojų jo poveikis iki šiol buvo beveik nejuntamas. Tikrasis išbandymas prasidės dabar, kai rudenį vėl bus masiškai kuriamos privačių namų krosnys ir katilai.

Todėl rugsėjis yra geresnis laikas pasitikrinti kuro atsargas nei pirmasis šaltas spalio vakaras. Jeigu gyvenate Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje ar Palangoje, pasižiūrėkite, kuo konkrečiai planuojate kūrenti. Jei tai akmens anglis, lignitas, durpių kuras, koksas ar puskoksis, senas įprotis šį sezoną jau gali kainuoti.

Jeigu šildotės malkomis ar medžio granulėmis, pats 2026 metų gegužę įsigaliojęs kietojo iškastinio kuro draudimas jūsų kuro neuždraudė. O jei gyvenate už išvardytų miestų ir kurortų ribų, nereikėtų iš antraštės daryti išvados, kad visoje Lietuvoje nuo šiol uždraustos anglys – nacionalinis draudimas teritoriniu požiūriu yra ribotas, nors savivaldybės gali turėti savo papildomas taisykles.

Taigi didžiausias pavojus šį rudenį yra ne pats draudimas, o nežinojimas, kad jis jau galioja. Žmogus gali metų metus kūrenti tą patį katilą, turėti sandėliuke likusio kuro ir manyti, kad niekas nepasikeitė.

Pasikeitė.

Ir prieš įmetant pirmą anglies kastuvą į katilą šį rudenį verta skirti penkias minutes ir patikrinti du dalykus – kur gyvenate ir ką iš tikrųjų deginate. Penkios minutės dabar gali būti gerokai pigesnės nei iki 300 eurų siekianti bauda vėliau.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!