Virdulio nepripilu pilno: verdu tik tiek vandens, kiek reikia puodeliams, ir jis užverda dvigubai greičiau

Virdulyje verdu tik tiek vandens, kiek supilu į puodelius, o ne pilną talpą „dėl visa ko“. Taip vanduo užverda gerokai greičiau, o elektra nekaitina litro, kurio po to vis tiek neišgeriu.

Ryte skirtumas ypač juntamas: kol susirandu arbatą ar kavą, mažesnis kiekis jau būna beveik paruoštas. Tai smulkmena, bet ji sumažina laukimą ir padeda nešvaistyti vandens bei elektros be reikalo.

Kodėl pilnas virdulys verda taip ilgai

Virdulys šildo ne patį indą, o jame esantį vandenį. Kuo jo daugiau, tuo daugiau šilumos reikia iki virimo temperatūros, todėl du puodeliai užverda greičiau nei pilnas virdulys.

Anksčiau dažnai įpildavau vandens iki aukštesnės žymos, nors ruošdavau vieną gėrimą. Tada dalis užvirinto vandens likdavo virdulyje, ataušdavo, o vėliau jį vėl kaitindavau. Iš esmės tą patį vandenį šildydavau kelis kartus.

Kaip pasimatuoju kiekį be spėliojimo

Vandens kiekį matuoju pačiu puodeliu: pripilu jį tiek, kiek noriu gėrimo, ir supilu į virdulį. Jei ruošiu du puodelius, tą patį pakartoju du kartus. Taip nereikia spėlioti, kiek yra 300 ar 500 mililitrų.

Vis dėlto neleidžiu vandens žemiau ant virdulio pažymėtos minimalios ribos. Jei vienam mažam puodeliui reikia mažiau nei leidžia virdulio žyma, pripilu bent minimalų saugų kiekį, o likusį atvėsusį vandenį panaudoju, pavyzdžiui, gėlėms palaistyti.

Virdulio nepripilu pilno: verdu tik tiek vandens, kiek reikia puodeliams, ir jis užverda dvigubai greičiauNuotrauka: Pexels / Engin Akyurt

Ką darau, kad įprotis iš tikrųjų taupytų

Pirmiausia prieš įjungdamas virdulį nusprendžiu, kiek puodelių ruošiu dabar, o ne kiek jų teoriškai gali prireikti vėliau. Vienam didesniam puodeliui naudoju patį puodelį kaip matą.

Jeigu žinau, kad netrukus vėl reikės karšto vandens, nepalieku virdulio pilno visai dienai. Verčiau kiekvieną kartą užverdu šviežią, tik reikalingą kiekį – jis ir greičiau pasiekia virimo temperatūrą.

Taip pat reguliariai pašalinu kalkių nuosėdas. Švarus kaitinimo elementas perduoda šilumą sklandžiau, o virdulys dirba be papildomo vargo.

Ne tik greitesnė arbata

Šis įprotis labiausiai pasiteisina tais momentais, kai skubu: prieš išeidamas, per trumpą darbo pertrauką ar vakare, kai norisi vieno puodelio arbatos. Vietoj pilno virdulio laukimo turiu karštą vandenį tada, kai jo iš tiesų reikia.

Be to, mažiau vandens lieka stovėti virdulyje. Jis neįgauna pakartotinai virinto vandens skonio, o man nereikia spręsti, ar išpilti likutį, ar vėl jį kaitinti.

Vienas tiksliai pripildytas puodelis gali atrodyti menkniekis, tačiau būtent tokie kasdieniai veiksmai sutrumpina rytą ir mažina bereikalingą energijos naudojimą. Todėl virdulį pildau ne iki kraštų, o iki tiek, kiek išgersiu dabar.