Virtuviniai rankšluosčiai sensta greičiau nei bet kuris kitas audinys namuose: riebalai, arbata, kava, padažai, rankos po maisto gaminimo ir nuolatinis drėgnumas palieka savo žymes. Net gera skalbimo mašina ne visada susitvarko, jei dėmės įsigėrusios. Tačiau paprastas triukas su druska, indų plovikliu, actu ir kepimo milteliais gali rankšluosčius pastebimai atgaivinti.
Kodėl virtuviniai rankšluosčiai taip greitai praranda švarą
Virtuvinis rankšluostis nėra paprastas rankšluostis. Jis nuolat susiduria su riebalais, maisto likučiais, spalvotais skysčiais ir drėgme. Todėl net po skalbimo jis kartais atrodo ne švarus, o tik „mažiau purvinas“: lieka pilkumas, gelsvos dėmės, nemalonus kvapas arba sustandėjęs audinys.
Didžiausia problema – į audinį įsigėrę riebalai. Jie gali sulaikyti nešvarumus ir kvapus, todėl įprastas skalbiklis ne visada juos ištraukia iš pirmo karto. Ypač jei rankšluosčiai ilgai buvo skalbiami žemesnėje temperatūroje arba kartu su kitais skalbiniais.
Todėl čia svarbus ne vien skalbimo ciklas, o kelių priemonių derinys. Druska padeda mechaniškai ir chemiškai „pajudinti“ nešvarumus, indų ploviklis dirba su riebalais, actas minkština audinį ir padeda neutralizuoti kvapus, o kepimo milteliai sustiprina skalbimo poveikį.
Svarbu tik suprasti ribas: jei audinys labai senas, išblukęs ar dėmės įsisenėjusios metų metus, stebuklo gali nebūti. Tačiau rankšluosčiai tikrai gali atrodyti švaresni, gaivesni ir tvarkingesni.
Vienas maišelis, kuris padeda atgaivinti rankšluosčius
Šiam būdui nereikia brangių valiklių. Užtenka paprastų priemonių, kurias daugelis turi namuose.
Reikės:
- švarios baltos kojinės arba plonos medžiaginės pirštinės;
- 1 valgomojo šaukšto jūros druskos;
- šiek tiek indų ploviklio;
- skalbiklio arba skalbimo kapsulės;
- šiek tiek acto vietoje audinių minkštiklio;
- 1 pakelio kepimo miltelių;
- kelių lašų eterinio aliejaus, jei norite kvapo.
Pirmiausia į baltą kojinę arba pirštinę įberkite šaukštą jūros druskos. Tada įlašinkite šiek tiek indų ploviklio ir lengvai patrinkite, kad druska susimaišytų su plovikliu. Toks „maišelis“ dedamas tiesiai į skalbimo mašinos būgną kartu su virtuviniais rankšluosčiais.
Tada įdėkite įprastą skalbiklį arba kapsulę. Jei naudojate skalbimo miltelius, juos galima sumaišyti su kepimo milteliais. Jei naudojate kapsulę, kepimo miltelius suberkite į skalbimo priemonių skyrelį.
Vietoje audinių minkštiklio įpilkite šiek tiek acto. Jei norite, į actą galima įlašinti kelis lašus levandų ar kito eterinio aliejaus. Taip rankšluosčiai po skalbimo turės švelnesnį kvapą, bet jo nereikėtų padauginti.
Kodėl actas geriau nei minkštiklis
Virtuviniams rankšluosčiams audinių minkštiklis ne visada yra geriausias pasirinkimas. Jis gali palikti ant audinio plėvelę, dėl kurios rankšluostis prasčiau sugeria drėgmę. Tai ypač nepatogu virtuvėje, kur rankšluosčiai turi ne tik gražiai kvepėti, bet ir gerai atlikti savo darbą.
Actas veikia kitaip. Jis padeda pašalinti skalbiklio likučius, sumažinti kvapus ir šiek tiek suminkštinti audinį be sunkios dangos. Dėl to rankšluosčiai po skalbimo gali atrodyti gaivesni ir lengvesni.
Tačiau acto nereikėtų pilti per daug. Pakanka nedidelio kiekio į minkštiklio skyrelį. Jei rankšluosčiai labai nešvarūs, svarbiau ne acto kiekis, o tinkama temperatūra ir tai, kad audinys nebūtų perpildytoje skalbyklėje.
Temperatūra čia turi reikšmę
Virtuviniams rankšluosčiams geriausiai tinka aukštesnė temperatūra, jei tai leidžia audinio etiketė. Baltus medvilninius rankšluosčius dažnai galima skalbti apie 90 °C temperatūroje. Būtent karštas vanduo padeda geriau išplauti riebalus, kvapus ir įsisenėjusius nešvarumus.
Jei rankšluosčiai spalvoti, margi ar iš jautresnio audinio, tokios temperatūros rinktis nereikėtų aklai. Per karštas vanduo gali išblukinti spalvas arba pakenkti audiniui. Tokiu atveju geriau rinktis žemesnę temperatūrą pagal etiketę ir šį metodą taikyti atsargiau.
Dar viena taisyklė – neperkrauti skalbimo mašinos. Jei rankšluosčiai sugrūsti per tankiai, vanduo ir priemonės nepasieks viso audinio. Tada net geras mišinys neveiks taip, kaip turėtų.
Po skalbimo rankšluosčius geriausia iškart išimti ir gerai išdžiovinti. Palikti drėgni skalbyklėje jie greitai vėl įgaus nemalonų kvapą.
Kada šio būdo geriau nenaudoti
Šis triukas labiausiai tinka medvilniniams virtuviniams rankšluosčiams, kurie praradę šviežumą, papilkėję ar turi riebalų dėmių. Tačiau jo nereikėtų taikyti viskam iš eilės.
Nenaudokite aukštos temperatūros jautriems audiniams, dekoratyviniams rankšluosčiams su siuvinėjimais, ryškių spalvų tekstilei ar audiniams, kurių etiketėje nurodytas žemesnis skalbimo režimas. Taip pat atsargiai elkitės su eteriniais aliejais – jų reikia vos kelių lašų, nes per didelis kiekis gali palikti kvapą ar net pėdsakus.
Indų ploviklio taip pat nereikia pilti daug. Jis gali stipriai putoti, todėl užtenka nedidelio kiekio kojinėje ar pirštinėje su druska. Šio metodo tikslas – padėti išjudinti riebalus, o ne pripildyti skalbyklę putų.
Rezultatas ne visada bus kaip parduotuvėje, bet skirtumas matysis
Po tokio skalbimo rankšluosčiai dažnai tampa šviesesni, gaivesni, mažiau kieti, o dėmės sumažėja arba visai išnyksta. Ypač gerai šis būdas veikia tada, kai rankšluosčiai dar nėra visiškai „nurašyti“ ir dėmės nėra senos metų metus.
Labiausiai nustebina ne tai, kad rankšluostis tampa kaip naujas, o tai, kad jis vėl atrodo padoriai: mažiau pilkas, be užsistovėjusio kvapo, malonesnis liesti ir tinkamas naudoti virtuvėje be jausmo, kad jį seniai reikėjo išmesti.
Pagrindinė šio metodo mintis paprasta: virtuviniams rankšluosčiams reikia ne tik skalbiklio, bet ir priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su riebalais, kvapais ir audinyje likusiais nešvarumais. Druska, indų ploviklis, actas, kepimo milteliai ir karštesnis skalbimas gali padaryti tai, ko įprastas greitas ciklas dažnai nepadaro.
