Vokiečiai indus plauna kitaip: kodėl kai kuriuose namuose lėkštės po ploviklio nebeskalaujamos
Pripildyta kriauklė, keli lašai indų ploviklio ir šalia padėtas sausas virtuvinis rankšluostis. Kai kuriuose Vokietijos namuose indai plaunami būtent taip: lėkštė nušveičiama muiluotame vandenyje, ištraukiama ir iš karto nušluostoma, nebekišant jos po tekančia vandens srove.
Lietuviui toks vaizdas gali pasirodyti keistas. Esame įpratę manyti, kad ant neišskalautos lėkštės būtinai liks ploviklio, o kartu su kitu maistu jis pateks į organizmą. Tačiau šio įpročio esmė paprastai slypi ne abejingume švarai, o visai kitokiame indų plovimo būde: naudojama gerokai mažiau ploviklio, vanduo neleidžiamas be pertraukos, o indai iš karto nusausinami.
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad taip elgiasi kiekviena vokiečių šeima. Vieni indus skalauja, kiti naudoja indaploves, o treti laikosi iš tėvų perimto taupaus plovimo metodo. Tačiau pats principas puikiai parodo, kiek daug vandens iššvaistome vien todėl, kad plaudami indus paliekame atsuktą čiaupą.
Kriauklė pripildoma vieną kartą, o čiaupas užsukamas
Dažniausiai indai pirmiausia nuvalomi nuo didesnių maisto likučių. Tuomet kriauklė arba atskiras dubuo pripildomas šilto vandens, įlašinamas nedidelis kiekis ploviklio ir indai plaunami tame pačiame tirpale. Čiaupas vėl atsukamas tik tada, kai reikia pakeisti pernelyg nešvarų ar atvėsusį vandenį.
Toks metodas ryškiai skiriasi nuo įpročio kiekvieną puodelį ar lėkštę plauti po nuolat tekančiu vandeniu. Jeigu čiaupas paliekamas atsuktas dešimčiai ar penkiolikai minučių, į kanalizaciją gali nutekėti kelios dešimtys litrų vandens. Pripildžius kriauklę sunaudojamas ribotas kiekis, kurį žmogus iš karto mato.
Svarbus ir pats plovimo eiliškumas. Pirmiausia paprastai plaunamos stiklinės, puodeliai ir mažiau sutepti įrankiai, o tik vėliau – riebaluotos lėkštės, puodai bei keptuvės. Taip vanduo ilgiau išlieka švarus, o vieno pripildymo gali pakakti beveik visai krūvai indų.
Šis būdas nėra išskirtinai vokiškas. Panašiai indai plaunami ir dalyje Jungtinės Karalystės, Nyderlandų bei kitų Europos šalių namų. Skirtumą dažnai lemia ne tautybė, o šeimos įpročiai, vandens kaina, virtuvės įrengimas ir tai, kaip žmonės buvo mokomi tvarkytis namuose.
Didžiausias skirtumas slypi ploviklio kiekyje
Lietuviškose virtuvėse neretai ant kempinės išspaudžiama nemaža koncentruoto ploviklio porcija. Susidaro gausios putos, todėl natūralu, kad indus po to reikia kruopščiai nuskalauti. Vokiškame plovimo variante į visą kriauklę vandens gali būti įlašinami vos keli lašai.
Putos savaime neparodo, kad indas plaunamas geriau. Riebalus šalina ploviklio sudėtyje esančios paviršinio aktyvumo medžiagos, o ne kuo aukštesnė putų kepurė. Per didelis ploviklio kiekis tik apsunkina skalavimą, gali palikti slidumo pojūtį ir reiškia, kad daugiau produkto tiesiog nuplaunama į kanalizaciją.
Būtent labai silpna ploviklio koncentracija paaiškina, kodėl kai kurie žmonės indų atskirai nebeskalauja. Ištraukus lėkštę iš vandens ant jos lieka tik plonas tirpalo sluoksnis, kurį sugeria rankšluostis. Tačiau tai nereiškia, kad bet kokį stipriai išmuiluotą indą saugu tiesiog nušluostyti.
Jeigu vanduo labai putotas, ant indo jaučiamas slidumas arba ploviklio buvo pilta „iš akies“, indą geriau trumpai nuskalauti švariu vandeniu. Taip pat verta vadovautis ant priemonės pakuotės pateiktomis naudojimo instrukcijomis. Skirtingi produktai yra nevienodos koncentracijos, todėl tas pats kiekis vienu atveju gali būti minimalus, o kitu – gerokai per didelis.

Rankšluostis nėra stebuklingas valymo etapas
Išplauti indai kai kuriuose vokiečių namuose nepaliekami savaime išdžiūti ant grotelių. Jie iš karto nusausinami švariu virtuviniu rankšluosčiu. Tai padeda išvengti vandens lašų ir kalkių žymių, kurios ypač gerai matomos ant taurių, stiklinių ir tamsių indų.
Vis dėlto nereikėtų kartoti teiginio, kad vien rankšluostis patikimai pašalina visus mikroorganizmus ar bet kokius ploviklio pėdsakus. Jei šluostė drėgna, naudojama kelias dienas ir ja šluostomi ne tik indai, bet ir rankos ar stalviršis, ji pati gali tapti nešvarumų šaltiniu. Nusausinimui tinkamas tik švarus ir sausas rankšluostis, kurį reikia reguliariai keisti.
Dėl tos pačios priežasties indų džiovinimas ore kai kuriais atvejais netgi yra higieniškesnis. Padėjus gerai nuskalautus indus ant švarios džiovyklės, jų nereikia liesti audiniu. Taigi rankšluostis nėra būtinas šio metodo privalumas – tai veikiau būdas greičiau sudėti indus į spintelę ir nepalikti ant jų vandens žymių.
Ypač atsargiai reikėtų plauti indus, kurie lietėsi su žalia mėsa, žuvimi ar kiaušiniais. Tokiais atvejais svarbiau ne vandens taupymas, o tinkama higiena: pakankamai karštas vanduo, švari kempinė ar šepetys ir gerai pašalinti maisto likučiai. Vien silpnas ploviklio tirpalas ne visada išspręs problemą, jeigu nešvarumai išnešiojami ta pačia sena kempine.
Taupyti vandenį galima ir neatsisakant skalavimo
Norint išbandyti šį taupesnį metodą, nebūtina visiškai atsisakyti galutinio skalavimo. Galima pripildyti vieną kriauklės pusę ar dubenį plovimo vandeniu, o kitame inde turėti švaraus vandens greitam perskalavimui. Taip čiaupas nebus nuolat atsuktas, tačiau ant indų neliks ploviklio tirpalo.
Kitas paprastas būdas – iš pradžių išplauti visus indus užsuktame vandenyje, o tik tada trumpai juos perskalauti nedidele srove. Daugiausia vandens sunaudojama ne dėl paties skalavimo, o dėl įpročio laikyti čiaupą atsuktą viso plovimo metu, net kai šveičiama kempine ar ieškoma vietos kitai lėkštei padėti.
Padeda ir mažesnis ploviklio kiekis. Daugelis jo naudoja gerokai daugiau, nei iš tiesų reikia, ypač kai priemonė pilama tiesiai ant kempinės kelis kartus per vieną plovimą. Įpylus kelis lašus į dubenį vandens, ploviklis pasiskirsto tolygiau, o indus vėliau lengviau perskalauti.
Todėl keistas įprotis, kai lėkštė po plovimo nebekišama po čiaupu, nėra paslaptis ar ypatinga vokiška gudrybė. Tai taupaus indų plovimo metodo dalis, kuri veikia tik naudojant nedaug ploviklio ir švariai prižiūrint kempines bei rankšluosčius. Visiškai kopijuoti šio įpročio nebūtina, tačiau viena jo pamoka tikrai naudinga: švariems indams nereikia penkiolika minučių be pertraukos tekančio vandens.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.