Žiemą langą geriau atverti kelioms minutėms: vokiškas vėdinimo būdas padeda neprarasti tiek daug šilumos

Plačiai atverkite langą kelioms minutėms, tada jį visiškai uždarykite – toks yra Vokietijoje taikomo trumpalaikio intensyvaus vėdinimo principas. Jis padeda pakeisti patalpos orą neatšaldant sienų ir baldų tiek, kiek juos atvėsintų valandoms paliktas praviras langas. Vėdinant šilumos vis tiek prarandama, tačiau trumpas oro pakeitimas leidžia išvengti ilgai trunkančio, nekontroliuojamo jos išleidimo.

Kaip rašo „Ouest France“, šio metodo esmė – stipresnis oro srautas per trumpesnį laiką. Vokiškai jis vadinamas „Stoßlüften“. Užuot visą popietę laikę langą atverstą, gyventojai jį trumpam atidaro plačiai, o išvėdinę vėl sandariai užveria.

Kodėl ilgai pravertas langas nėra taupus sprendimas?

Atverstas langas gali atrodyti patogus kompromisas: kambarys lyg ir vėdinasi, bet šaltas oras neplūsta taip stipriai. Tačiau šiluma pro tarpą keliauja nuolat, o šalia lango esantys paviršiai palaipsniui vėsta. Jei netoliese veikia radiatorius, dalis jo skleidžiamos šilumos taip pat išleidžiama į lauką.

Kuo ilgiau tai trunka, tuo daugiau šilumos netenka ne tik oras, bet ir aplinkinės konstrukcijos. Užvėrus langą gali prireikti laiko, kol kambaryje vėl pasidarys jauku: šildomas oras, o nuo jo palaipsniui šyla atvėsę paviršiai.

Trumpai ir intensyviai vėdinant pirmiausia pakeičiamas oras. Sienos, grindys ir baldai per kelias minutes paprastai nespėja taip atvėsti. Būtent dėl to uždarius langus patalpa gali sušilti greičiau negu po ilgo vėdinimo per nedidelį plyšį.

Kaip trumpai išvėdinti kambarį?

Pradėti galima nuo paprastos tvarkos: atlaisvinkite priėjimą prie lango, plačiai jį atverkite ir pasižymėkite laiką. Jei būsto išplanavimas leidžia, trumpam atidarykite langą kitoje pusėje – susidaręs skersvėjis paspartins oro kaitą. Pasirūpinkite, kad vėjas netrenktų durų ar langų.

Publikacijoje siūloma orientuotis į 5–10 minučių vėdinimą, tačiau tai nėra visiems būstams vienodai tinkantis laikmatis. Esant dideliam lauko ir vidaus temperatūrų skirtumui bei skersvėjui oro kaita gali vykti greičiau. Ramią, švelnesnę dieną ar vėdinant tik per vieną langą ji bus lėtesnė.

Baigę langą uždarykite visiškai. Intensyvaus vėdinimo prasmė sumažėja, jei po kelių minučių jis dar paliekamas atverstas kelioms valandoms. Patogu naudoti telefono laikmatį, ypač jei tuo metu gaminate maistą ar atliekate kitus darbus.

Ką vėdinant daryti su radiatoriumi?

Jei radiatorius turi termostatinę galvutę, prieš atverdami langą trumpam sumažinkite jo nustatymą. Į patalpą patekęs šaltas oras gali paskatinti termostatą padidinti šilumos tiekimą, nors langas tuo metu atviras. Užvėrę langą grąžinkite ankstesnį nustatymą.

Dėl kelių minučių vėdinimo nereikia išjungti viso namo šildymo sistemos. Ypač svarbu atskirti greitai reguliuojamą radiatorių nuo inertiško grindinio šildymo: pastarojo išjungimas trumpam neduos tokio paties tiesioginio rezultato.

Jei šildymo reguliuoti negalite, didžiausią reikšmę turės pats įprotis – vėdinti trumpai ir nepamiršti užverti lango. Vėliau nereikia mėginti „atsigriebti“ nustatant gerokai aukštesnę kambario temperatūrą.

Ar pakanka langus atverti du ar tris kartus per dieną?

Du ar trys vėdinimo kartai gali būti pradinis orientyras, tačiau jų nereikėtų laikyti didžiausiu leistinu skaičiumi. Poreikis priklauso nuo žmonių skaičiaus, patalpų dydžio, veiklos namuose ir esamos vėdinimo sistemos.

Miegamąjį prasminga išvėdinti atsikėlus, ypač jei jame visą naktį miegojo keli žmonės. Daugiau dėmesio reikia virtuvei po maisto gaminimo ir vonios kambariui po dušo. Tokiais atvejais laukti numatyto vakarinio vėdinimo nebūtina.

Jei vonioje lango nėra, svarbu, kad veiktų įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Vien plačiai atvertos vonios durys drėgmės iš būsto nepašalina – ji gali pasklisti į kitus kambarius. Vėdinimo angų nereikėtų uždengti siekiant sulaikyti šilumą.

Kaip suprasti, kad vėdinimo per mažai arba per daug?

Ant langų besikaupiantis kondensatas, ilgai neišnykstanti drėgmė po dušo ir tvankumo pojūtis rodo, kad verta įvertinti oro kaitą. Vis dėlto vien kondensatas neatskleidžia visos priežasties: reikšmės turi ir paviršių temperatūra bei būsto konstrukcijos.

Naudingas pagalbininkas – higrometras, rodantis santykinę oro drėgmę. Stebėkite ne vieną skaičių, o jo kitimą: kiek drėgmė pakyla po maudymosi, ar sumažėja išvėdinus ir ar netrukus vėl grįžta į ankstesnį lygį.

Žiemą patalpų oras gali būti ir pernelyg sausas. Todėl ilginti vėdinimą vien iš įpročio, neatsižvelgiant į sąlygas, taip pat neverta. Higrometras padeda įvertinti drėgmę, tačiau neparodo visų oro kokybės rodiklių.

Ką keičia rekuperacinė vėdinimo sistema?

Jei namuose įrengta ir tinkamai veikia mechaninė vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, pagrindinę oro kaitą turėtų užtikrinti ji. Tokiuose namuose langų atidarymas pagal griežtą grafiką nebūtinai reikalingas – pirmiausia verta įvertinti sistemos nustatymus, priežiūrą ir filtrų būklę.

Trumpas papildomas vėdinimas gali praversti pagal situaciją, tačiau neturėtų pakeisti neveikiančios ar išjungtos sistemos. Jei patalpose nuolat tvanku arba drėgna, reikia ieškoti priežasties, o ne vien dažniau varstyti langus.

Pradėkite nuo vieno praktiško pakeitimo: kitą kartą langą atverkite plačiai ir nustatykite laikmatį, užuot palikę jį atverstą visam vakarui. Uždarę grąžinkite įprastą šildymo nustatymą ir stebėkite, kaip greitai atsikuria kambario temperatūra bei pasikeičia drėgmė.