„airBaltic“ skolų sąraše – 66,5 mln. dolerių vienam kreditoriui: keleiviams svarbiausia nepanikuoti, bet stebėti situaciją

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ atsidūrė finansinio restruktūrizavimo centre. Žinia skamba aštriai: bendrovė JAV pradėjo Chapter 11 procedūrą, kuri dažnai vadinama bankroto apsauga. Tačiau keleiviams svarbiausia suprasti skirtumą: tai nereiškia, kad lėktuvai rytoj nustos skraidyti. „airBaltic“ siekia apsisaugoti nuo kreditorių spaudimo, pertvarkyti skolas ir užsitikrinti naują finansavimą, tęsdama veiklą. Teismo duomenų bazė rodo, kad byla Niujorko pietinėje apygardoje pateikta 2026 m. rugsėjo 14 d.

Didžiausią dėmesį patraukė kreditorių sąrašas. Jame pirmoje vietoje minima orlaivių variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ – jai „airBaltic“, remiantis pateiktais dokumentais ir regioninėje žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, skolinga apie 66,5 mln. JAV dolerių. Tai ne šiaip techninė eilutė buhalterijoje. Variklių priežiūra, remonto grafikai ir lėktuvų prieinamumas pastaraisiais metais tapo viena jautriausių „airBaltic“ problemų.

Kam „airBaltic“ skolinga daugiausia?

Didžiausia neužtikrinta skola nurodoma „Pratt & Whitney“ – apie 66,518 mln. JAV dolerių. Tai bendrovė, kurios varikliai susiję su „Airbus A220“ orlaiviais, sudarančiais „airBaltic“ parko pagrindą. Kai dalis lėktuvų dėl variklių priežiūros ar techninių apribojimų negali būti naudojami pilnu pajėgumu, oro bendrovei tai reiškia mažiau pajamų, sudėtingesnius tvarkaraščius ir didesnį finansinį spaudimą.

Toliau sąraše minimi Latvijos valstybiniai ir su aviacija susiję kreditoriai. Tarp jų – Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvijos susisiekimo ministerija, Valstybinė pajamų tarnyba, Rygos tarptautinis oro uostas, „Eurocontrol“, energetikos bendrovės ir orlaivių nuomos įmonės.

Toks sąrašas rodo, kad problema nėra viena neapmokėta sąskaita. Tai platesnis įsipareigojimų mazgas: varikliai, lėktuvų nuoma, oro uosto mokesčiai, valstybės institucijos, energija, techninė priežiūra ir finansinės paslaugos.

Kodėl pasirinktas Chapter 11?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: Latvijos oro bendrovė, bet procesas vyksta JAV teisme. Tačiau didelės aviacijos bendrovės turi tarptautinių kreditorių, finansavimo sutarčių, lėktuvų nuomos struktūrų ir obligacijų, kurios dažnai siejasi su tarptautinėmis teisės sistemomis. Chapter 11 procedūra JAV dažnai naudojama ne įmonės likvidavimui, o veiklos tęsimui, kol pertvarkomos skolos.

Reuters pranešė, kad „airBaltic“ pateikė prašymą dėl Chapter 11 apsaugos Niujorke ir užsitikrino 350 mln. eurų finansavimo įsipareigojimą iš skolintojų, tarp kurių minimi „Strategic Value Partners“, „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“ ir „Oaktree Capital Management“.

Būtent naujas finansavimas čia yra esminė detalė. Bendrovei reikia pinigų veiklai palaikyti restruktūrizavimo metu: skrydžiams, tiekėjams, techninei priežiūrai, personalui ir kitoms einamosioms išlaidoms. Kitaip tariant, „airBaltic“ bando nusipirkti laiko ir erdvės susitvarkyti skoloms.

Ankstesnis planas buvo dar brangesnis

Dar prieš šį posūkį buvo kalbama apie iki 257 mln. eurų laikiną finansavimą. LRT skelbė, kad pagal ankstesnį planą būtų leidžiamos naujos aukščiausio prioriteto obligacijos, o jų metinė palūkanų norma siektų 25 proc.

Dabartinis skelbiamas variantas – 350 mln. eurų su maždaug 12 proc. palūkanomis – bendrovei atrodo palankesnis. Skirtumas didelis: daugiau pinigų ir gerokai mažesnė finansavimo kaina. Tačiau 12 proc. vis tiek nėra pigi paskola. Tai ženklas, kad kreditoriai įžvelgia riziką ir už ją nori būti atitinkamai kompensuoti.

„airBaltic“ dar rugpjūtį buvo paskelbusi platesnį verslo planą, kuriuo siekiama pertvarkyti veiklą, mažinti išlaidas ir sukurti tvaresnę kapitalo struktūrą. Oficialioje bendrovės medžiagoje nurodyta, kad planuojama mažinti veiklos sąnaudas apie 45 mln. eurų per metus, koncentruotis į Rygą kaip pagrindinį centrą ir atsisakyti pernelyg plataus plėtros modelio.

Ką tai reiškia keleiviams iš Lietuvos?

Trumpai: bilietų iš karto nurašyti nereikia. Pati bendrovė ir jos ankstesni pranešimai pabrėžė, kad skrydžiai turi būti vykdomi pagal planą, o keleiviams sutrikimų nenumatoma. LRT anksčiau citavo „airBaltic“ poziciją, kad finansavimo svarstymo metu skrydžiai vykdomi pagal planą ir keleiviams sutrikimų nenumatoma.

Vis dėlto visiškai ignoruoti situacijos irgi nereikėtų. Jei turite artimiausių mėnesių bilietus su „airBaltic“, verta elgtis praktiškai: tikrinti el. paštą, programėlę, skrydžio statusą ir oficialius bendrovės pranešimus. Ypač jei kelionė svarbi, su persėdimais ar brangiai kainavusi.

Finansinis restruktūrizavimas nebūtinai palies konkretų keleivį, tačiau tokiais laikotarpiais oro bendrovės gali peržiūrėti maršrutus, tvarkaraščius, lėktuvų panaudojimą ir išlaidas. Tai nereiškia panikos, bet reiškia, kad keleiviui verta būti atidesniam nei įprastai.

Bendrovė turėjo pajamų, bet spaudimas neišnyko

Įdomu tai, kad „airBaltic“ nėra bendrovė be pajamų ar keleivių. LRT skelbė, kad 2025 m. grupės pajamos siekė 779,344 mln. eurų, buvo 4,2 proc. didesnės nei metais anksčiau, o nuostoliai sumažėjo iki 44,337 mln. eurų. Tais metais bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių.

Tačiau aviacijoje vien didelės pajamos dar negarantuoja ramybės. Kuro kainos, lėktuvų nuoma, variklių priežiūra, skolos, palūkanos, geopolitinė rizika ir sezoniniai svyravimai gali greitai suvalgyti net ir augančias pajamas. „airBaltic“ atvejis būtent tai ir parodo: lėktuvai skraido, keleivių yra, bet finansinė konstrukcija vis tiek gali būti labai įtempta.

Dar viena svarbi detalė – planuotas IPO buvo atidėtas. LRT rašė, kad „airBaltic“, įvertinusi 2025 m. rezultatus ir rinkos padėtį, sustabdė planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą ir 2026 m. nelaiko jo galimu kapitalo šaltiniu.

Didžiausias klausimas – ar pavyks išlipti iš skolų rato

„airBaltic“ dabar bando padaryti kelis dalykus vienu metu: apsaugoti veiklą, gauti naują finansavimą, susitarti su kreditoriais, sumažinti skolų spaudimą ir įrodyti, kad naujas verslo planas veiks. Tai labai sudėtinga užduotis.

Didžiausia skola „Pratt & Whitney“ – 66,5 mln. dolerių – tapo ryškiausia antrašte, bet ji nėra vienintelė problema. Ji tik parodo, kokio masto įsipareigojimai susikaupė aplink bendrovę. Finansinė restruktūrizacija gali suteikti kvėpavimo erdvės, tačiau po jos reikės parodyti ne pažadus, o realų veiklos pagerėjimą.

Lietuvos keleiviams praktinė išvada paprasta: jei turite „airBaltic“ bilietus, kol kas svarbiausia sekti oficialią informaciją, bet nepanikuoti. Skrydžiai nėra automatiškai sustabdomi vien dėl Chapter 11 procedūros. Tačiau ši istorija aiškiai parodo, kad Baltijos regiono aviacijoje vyksta ne smulkus finansinis remontas, o rimtas bandymas iš naujo sudėlioti vienos svarbiausių oro bendrovių ateitį.