Būsto paskolas turintys lietuviai vėl sukluso: „Euribor“ kyla, o naujas kainų smūgis gali ateiti per degalus ir šildymą

Dar visai neseniai dalis būsto paskolas turinčių žmonių Lietuvoje galėjo lengviau atsikvėpti. Po ilgo brangių palūkanų laikotarpio atrodė, kad didžiausias spaudimas jau praeityje, o mėnesinės įmokos bent jau nebešoks taip skaudžiai kaip anksčiau. Tačiau pastarosios savaitės vėl priminė nemalonią tiesą: paskolos ramybė Lietuvoje dažnai priklauso ne tik nuo žmogaus atlyginimo, bet ir nuo to, kas vyksta naftos rinkose, Europos Centriniame Banke ir net geopolitinių konfliktų zonose.

Liepos pabaigoje 6 mėnesių „Euribor“, kuris Lietuvoje dažnai naudojamas būsto paskoloms, laikėsi apie 2,7 %, o 12 mėnesių „Euribor“ buvo priartėjęs prie 3 %. Suomijos centrinio banko skelbiami duomenys rodo, kad liepos 23 d. 6 mėn. „Euribor“ siekė 2,702 %, o 12 mėn. – 2,947 %. Lietuviškoje „Tax.lt“ lentelėje liepos 24 d. 6 mėn. „Euribor“ nurodytas 2,723 %, o 1 metų – 2,993 %.

Paprastam žmogui šie skaičiai gali atrodyti kaip sausa finansų rinkos statistika. Tačiau tiems, kurie turi kintamų palūkanų būsto paskolą, tai nėra abstrakcija. Tai gali būti būsima įmoka bankui. Tai gali būti kelios dešimtys eurų per mėnesį. O kai šeimos biudžetas jau dabar įtemptas dėl maisto, degalų, vaikų mokyklos ir komunalinių mokesčių, net toks pokytis tampa labai juntamas.

Kodėl „Euribor“ vėl kelia nerimą

„Euribor“ tiesiogiai nenustato Europos Centrinis Bankas, bet jis labai jautriai reaguoja į tai, ko finansų rinkos tikisi iš ECB. Jei rinkos pradeda manyti, kad infliacija vėl gali įsibėgėti ir ECB teks kelti palūkanas, „Euribor“ gali pradėti kilti dar prieš oficialų sprendimą.

Būtent čia prasideda dabartinis nerimas. Europos Centrinis Bankas birželį padidino pagrindines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto, o indėlių galimybės palūkanų norma pakilo iki 2,25 %. Tuo metu ECB aiškino, kad karas Artimuosiuose Rytuose kelia infliacinį spaudimą, o naujose Eurosistemos prognozėse 2026 m. euro zonos infliacija buvo padidinta iki 3,0 %, daugiausia dėl aukštesnių energijos kainų.

Liepos 23 d. ECB palūkanų normų nebekėlė ir paliko jas nepakeistas: indėlių galimybės norma – 2,25 %, pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,40 %, ribinio skolinimosi – 2,65 %. Tačiau svarbiausia ne pats sprendimas, o tonas: ECB pabrėžė, kad energijos kainų perspektyva išlieka labai nepastovi, o visas energijos šoko poveikis infliacijai dar nėra pasireiškęs.

Kitaip tariant, durys tolimesniems sprendimams neuždarytos. Jei energijos kainos vėl stipriai stumtels infliaciją aukštyn, kalbos apie dar vieną palūkanų didinimą gali labai greitai grįžti.

Kainų šokas gali prasidėti ne nuo parduotuvės lentynos

Žmonės dažniausiai infliaciją pajunta parduotuvėje. Brangesnis sviestas, mėsa, duona, daržovės, paslaugos. Tačiau kainų šokas dažnai prasideda daug anksčiau – nuo energijos. Jei brangsta nafta, pirmiausia tai matyti degalinėse. Vėliau brangsta transportas, logistika, gamyba, šildymas, dalis maisto prekių ir paslaugų.

Tai yra pavojingiausia grandinė. Vienas energijos kainų šuolis gali persiduoti per visą ekonomiką. Prekės turi būti atvežtos, sandėliai šildomi ar šaldomi, gamyklos naudoja energiją, ūkininkai perka kurą, vežėjai skaičiuoja dyzeliną. Todėl brangesnė nafta nėra tik vairuotojų problema. Ji gali virsti brangesniu gyvenimu beveik visiems.

ECB liepos sprendime aiškiai nurodė, kad energijos kainos, nors ir labai nepastovios, yra gerokai aukštesnės nei prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose, o infliacinis poveikis dar gali atsiskleisti vėliau.

Lietuvai tai ypač jautru. Mes esame maža, atvira ekonomika, priklausoma nuo importo, logistikos ir energijos kainų. Jei Europoje vėl brangsta energija, Lietuvoje tai gali greitai atsirasti ne tik degalinėse, bet ir parduotuvėse, sąskaitose bei paskolų įmokose.

Ką tai reikštų būsto paskolą turinčiai šeimai

Įsivaizduokime šeimą, kuri turi 150 tūkst. eurų būsto paskolą 25 metams, o banko marža yra 1,8 %. Jei 6 mėn. „Euribor“ yra apie 2,7 %, bendra palūkanų norma siekia maždaug 4,5 %, o mėnesinė įmoka būtų apie 836 eurus.

Jei „Euribor“ pakiltų iki 3 %, tokia įmoka padidėtų iki maždaug 860 eurų. Skirtumas dar nėra katastrofiškas, bet jis jau jaučiamas. O jei „Euribor“ pasiektų 4 %, mėnesinė įmoka galėtų priartėti prie 948 eurų. Tai jau daugiau kaip 110 eurų papildomai per mėnesį, palyginti su dabartiniu lygiu.

Ir čia kalbame tik apie paskolą. Tuo pačiu metu gali brangti degalai, maistas, šildymas, paslaugos. Todėl šeimos biudžetui pavojingiausia ne viena eilutė, o keli smūgiai vienu metu. Paskola pabrangsta, degalai pabrangsta, parduotuvės čekis padidėja, o atlyginimas taip greitai nesikeičia.

Būtent tada žmogus pradeda jausti ne statistiką, o spaudimą. Ne procentus, o labai konkretų klausimą: iš kur paimti dar šimtą eurų kiekvieną mėnesį?

ECB / Ewa Studio / Shutterstock.com

Lietuvoje „Euribor“ tema ypač skausminga

Daug Lietuvos būsto paskolų yra susietos su kintamomis palūkanomis, todėl „Euribor“ pokyčiai žmonėms nėra tolima finansų rinkų naujiena. Kai palūkanos krenta, žmogus tai pajunta su palengvėjimu. Kai kyla – su nerimu.

Skirtumas tas, kad paskolos įmoka keičiasi ne kiekvieną dieną, o peržiūros dieną pagal sutartyje numatytą terminą. Vieniems tai gali būti kas 3 mėnesius, kitiems – kas 6 ar 12 mėnesių. Todėl „Euribor“ pakilimą žmonės pajunta ne visi vienu metu, bet banga ateina palaipsniui.

Kai kurie dabar dar moka pagal anksčiau fiksuotą „Euribor“ reikšmę. Kiti artimiausiu metu sulauks peržiūros. Treti galbūt jau mato, kad nauja įmoka bus didesnė nei tikėjosi. Tai ir sukuria tą nemalonų laukimo jausmą: lyg žinai, kad audra dar ne tavo kieme, bet matai, kaip debesys artėja.

ECB atsidūrė labai nepatogioje padėtyje

Europos Centriniam Bankui ši situacija sudėtinga. Jei infliacija vėl stiprėja dėl energijos, bankas gali būti spaudžiamas kelti palūkanas. Didesnės palūkanos padeda stabdyti kainų augimą, nes brangina skolinimąsi ir mažina vartojimą bei investicijas.

Tačiau tai turi kainą. Didelės palūkanos skaudžiai veikia paskolas turinčius gyventojus, verslo investicijas, nekilnojamojo turto rinką ir visos ekonomikos augimą. ECB birželio prognozėse euro zonos augimo perspektyvos 2026 ir 2027 m. buvo sumažintos, nes karo poveikis žaliavų rinkoms, realioms pajamoms ir pasitikėjimui tapo ryškesnis.

Jei ECB palūkanų nekeltų, bet infliacija įsitvirtintų, kainos galėtų likti aukštos ilgiau. Jei keltų per agresyviai, ekonomika gali dar labiau sulėtėti. Tai nėra pasirinkimas tarp gero ir blogo sprendimo. Tai pasirinkimas tarp dviejų skausmingų rizikų.

Todėl ECB ir kartoja, kad veiks pagal duomenis, kiekviename posėdyje atskirai, neįsipareigodamas konkrečiam palūkanų keliui.

Ką dabar turėtų daryti paskolų turėtojai

Svarbiausia – nelaukti, kol banko programėlėje atsiras nauja įmoka. Jei paskola susieta su „Euribor“, verta jau dabar pasitikrinti, kada bus artimiausia palūkanų peržiūra, kokia dabar taikoma marža, koks likęs paskolos terminas ir kiek įmoka pasikeistų, jei „Euribor“ pakiltų iki 3 % ar 4 %.

Tai nereiškia, kad toks scenarijus būtinai įvyks. Tačiau šeimai geriau iš anksto žinoti, ar 50, 100 ar 150 eurų didesnė įmoka būtų pakeliama, ar jau verstų karpyti kitas išlaidas.

Verta turėti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę, jei tai įmanoma. Taip pat verta peržiūrėti nebūtinas išlaidas dar tada, kai situacija nėra kritinė. Blogiausia yra tvarkytis su pinigais tada, kai spaudimas jau prasidėjęs ir kiekviena sąskaita kelia stresą.

Kai kuriems žmonėms verta pasikalbėti su banku apie galimas alternatyvas: dalinį palūkanų fiksavimą, paskolos sąlygų peržiūrą, termino keitimą ar kitus sprendimus. Tokie sprendimai netinka visiems, bet verta bent žinoti, kokios galimybės egzistuoja.

Blogiausia būtų manyti, kad viskas jau baigėsi

Pastaraisiais metais daug kas priprato prie minties, kad infliacijos ir palūkanų krizė pamažu traukiasi. Tačiau nauja energijos kainų įtampa rodo, kad Europa dar nėra saugioje zonoje. Jei nafta ir kiti energijos ištekliai brangs ilgiau, tai gali pakeisti visą palūkanų lūkesčių kryptį.

Šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, ar 6 mėn. „Euribor“ pasieks 3 %, o 12 mėn. – 4 %. Tai nėra garantuota. Tačiau tokio scenarijaus nebegalima atmesti, jei energijos kainos išliks aukštos, infliacija nemažės, o ECB bus priverstas reaguoti griežčiau.

Lietuvos žmonėms svarbiausia ne panikuoti, o skaičiuoti. Nes „Euribor“ nėra tik eilutė finansų portale. Tai skaičius, kuris vieną dieną gali atsirasti jūsų būsto paskolos įmokoje.

Ir jei kartu brangs kuras, maistas bei paslaugos, tikrasis smūgis bus ne vien banko sąskaitoje. Jis bus mėnesio pabaigoje, kai žmogus supras, kad pinigų vėl liko mažiau, nors pirko tik tai, ko tikrai reikėjo.