Danija taikosi į „turbo viščiukus“: siūlomas draudimas gali pakeisti paukštienos gamybą Europoje

Nuo maždaug 50 gramų iki dviejų kilogramų vos per 33 dienas – toks greitai augančių broilerių tempas Danijoje sukėlė naują politinių diskusijų bangą. Šalies vyriausybė ketina siekti vadinamųjų „turbo viščiukų“ auginimo draudimo ir kelti šį klausimą Europos Sąjungos lygiu. Tačiau draudimas dar neįsigaliojo, o jo teisinės bei ekonominės sąlygos tebėra vertinamos.

Diskusijos centre – gyvūnų gerovė ir klausimas, kokią kainą už itin efektyvią mėsos gamybą sumoka patys paukščiai. Pramonės atstovai savo ruožtu perspėja: jeigu apribojimai galiotų tik Danijos ūkiams, o tokiomis pačiomis sąlygomis užauginta importuota vištiena liktų parduotuvėse, dalis gamybos tiesiog persikeltų kitur.

Slapti kadrai iš paukštyno sukėlė pasipiktinimą

Naują postūmį diskusijoms suteikė dokumentiniame filme parodyti slapta užfiksuoti vaizdai iš paukštyno Šiaurės Jutlandijoje. Jame kelti klausimai dėl paukščiams suteikiamo tamsos laikotarpio ir apšvietimo naudojimo siekiant skatinti lesimą.

Ūkininkas Christianas Tvergaardas pripažino priėmęs netinkamų sprendimų ir teigė pakeitęs apšvietimo programą bei sugriežtinęs darbo procedūras. Vis dėlto konkrečiame ūkyje galimai padaryti pažeidimai ir platesnė diskusija apie greitai augančių broilerių auginimą yra du susiję, bet atskiri klausimai.

Vienas jų – ar ūkyje laikomasi nustatytų reikalavimų. Kitas – ar pačios intensyviam augimui atrinktos paukščių linijos leidžia užtikrinti pakankamą gerovę net ir tinkamai organizuojant auginimą.

Kas iš tikrųjų vadinama „turbo viščiukais“?

„Turbo viščiukai“ nėra oficialus paukštienos produkto pavadinimas. Taip viešose diskusijose vadinami itin greitai augantys broileriai, tarp jų – plačiai naudojamas komercinis hibridas „Ross 308“.

Gyvūnų apsaugos organizacijos nurodo, kad tokie paukščiai maždaug per mėnesį nuo kelių dešimčių gramų gali pasiekti daugiau kaip dviejų kilogramų svorį. Kritikos esmė – didelis augimo tempas ir jo pasekmės judėjimui bei sveikatai.

Tai nėra pasakojimas apie viščiukus, kurie tiesiog gausiau lesinami. Atranka greitam augimui lemia jų biologines savybes, todėl svarstomas perėjimas prie lėčiau augančių paukščių. Tačiau lėtesnis augimas savaime neatstoja kitų gerovės sąlygų – pakankamos erdvės, tinkamo kraiko, poilsio ir galimybės judėti.

Danija taikosi į „turbo viščiukus“

Mokslininkai rekomenduoja mažinti augimo tempą

Europos maisto saugos tarnyba, vertinusi broilerių gerovę, rekomendavo riboti jų augimo tempą iki ne daugiau kaip 50 gramų per dieną. Ši rekomendacija siejama su geresne paukščių sveikata ir galimybe išlikti aktyviems.

Tarnyba taip pat pabrėžė mažesnio laikymo tankio, sauso ir biraus kraiko bei aplinkos, leidžiančios reikšti natūralų elgesį, svarbą. Vadinasi, problema vertinama plačiau negu vien pagal tai, per kiek dienų viščiukas pasiekia skerdimo svorį.

Svarbu, kad mokslinė rekomendacija ir visoje ES galiojantis draudimas nėra tas pats. Kad atsirastų privalomi nauji apribojimai, reikalingi atitinkami politiniai ir teisiniai sprendimai.

Danija nori draudimo, tačiau datos dar nėra

Danijos gamtos ir gyvūnų gerovės ministras Christianas Rabjergas Madsenas paskelbė sieksiantis nacionalinio draudimo. Šią kryptį palaiko ir kelios politinės jėgos, o gyvūnų apsaugos organizacijos ragina sprendimų neatidėlioti.

Tačiau kol kas negalima skelbti konkrečios dienos, nuo kurios tokia gamyba Danijoje bus sustabdyta. Dar reikia apibrėžti draudimo apimtį, įvertinti poveikį ūkiams ir nustatyti galimas pereinamojo laikotarpio sąlygas.

Tai jau ne pirmas bandymas keisti tvarką. Ankstesnis pasiūlymas dėl „Ross 308“ gamybos, pardavimo ir importo draudimo Danijos parlamente buvo atmestas. Dabartinis politinis palaikymas rodo pasikeitusią diskusiją, tačiau pats savaime dar nėra naujas įstatymas.

Didžiausias ginčas gali kilti dėl importo

Jeigu Danijos augintojams būtų uždrausta auginti greitai augančius broilerius, o prekybininkai galėtų toliau įsivežti tokią pačią paukštieną, rezultatas gyvūnų gerovei liktų abejotinas. Vietos gamyba mažėtų, tačiau paklausą galėtų patenkinti užsienio tiekėjai.

Importo ribojimas kelia papildomų teisinių klausimų. Spalio 30 dieną Danijos parlamente ministrui pateiktas klausimas, kokios galimybės uždrausti „turbo viščiukų“ importą nepažeidžiant ES laisvo prekių judėjimo taisyklių. Paskelbtoje klausimo kortelėje atsakymas dar nebuvo pateiktas.

Todėl visos ES sprendimas Danijai svarbus ir praktiškai: bendros taisyklės mažintų galimybę nacionalinius apribojimus tiesiog apeiti perkeliant tiekimą už sienos.

Ar dėl pokyčių brangtų vištiena?

Ilgesnis auginimo laikotarpis gali reikšti didesnes pašarų, patalpų ir darbo sąnaudas vienam gamybos ciklui. Tačiau iš to dar negalima apskaičiuoti konkretaus būsimo kainos padidėjimo parduotuvėje.

Galutinį poveikį lemtų pasirinkti reikalavimai, pereinamasis laikotarpis, konkurencija ir prekybos sprendimai. Kol nėra konkretaus reguliavimo, teiginiai, kiek vištiena pabrangtų Lietuvoje ar kitose ES šalyse, būtų spėjimas.

Šiuo metu Danija siekia pakeisti gamybos kryptį, o ES masto draudimas tebėra politinis tikslas. Toliau svarbiausia bus tai, kokį konkretų pasiūlymą parengs vyriausybė ir ar jis apims tik auginimą, ar taip pat prekybą bei importą.