Euras smunka, Europoje vėl baiminamasi didelės krizės: ar lietuvių pinigams gresia naujas smūgis?

Dar visai neseniai atrodė, kad didžiausios Europos ekonominės problemos – brangstantys degalai, augančios kainos ir vis sunkiau prognozuojama ateitis. Tačiau dabar finansų rinkose įsiplieskė dar vienas nerimo židinys. Euras silpnėja JAV dolerio atžvilgiu, investuotojai vis atsargiau vertina Prancūzijos skolas, o ekonomistai pradėjo prisiminti laikus, kai dėl Graikijos finansinių problemų buvo suabejota visos euro zonos stabilumu. Blogiausia tai, kad šį kartą dėmesio centre atsidūrė ne nedidelė valstybė, o Prancūzija – viena didžiausių Europos ekonomikų.

Lietuvoje tokios naujienos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolimos. Juk mūsų atlyginimai mokami eurais, parduotuvėse atsiskaitome eurais, o Prancūzijos valstybės obligacijomis dauguma žmonių apskritai nesidomi. Tačiau finansų pasaulyje viskas susiję. Jeigu didelėje euro zonos valstybėje prasideda rimti sunkumai, jų poveikį anksčiau ar vėliau gali pajusti ir kitos šalys.

Vis dėlto svarbu atskirti du dalykus. Šiuo metu finansų rinkose tikrai matoma įtampa, tačiau tai dar nereiškia, kad Europoje prasidėjo nauja skolų krizė ar kad žmonėms reikėtų skubėti iš bankų atsiimti santaupas.

Euras nusirito iki seniai nematyto lygio: kodėl investuotojai sunerimo?

Spalio pradžioje Europos bendroji valiuta pasiekė žemiausią lygį JAV dolerio atžvilgiu per maždaug 17 mėnesių. Spalio 5 dieną už vieną eurą buvo mokama apie 1,116 JAV dolerio. Toks valiutos silpnėjimas finansų rinkose neliko nepastebėtas.

Spalio 9 dieną situacija kiek stabilizavosi – euras buvo pakilęs iki maždaug 1,123 dolerio. Tačiau per penkias savaites Europos valiuta vis tiek buvo praradusi daugiau nei 3 procentus vertės JAV dolerio atžvilgiu.

Iš pirmo žvilgsnio keli procentai gali neatrodyti didelis pokytis. Tačiau valiutų rinkoje, kur kasdien juda milžiniškos pinigų sumos, toks svyravimas yra reikšmingas. Ypač jeigu jis vyksta tuo metu, kai investuotojai pradeda abejoti kai kurių Europos valstybių finansiniu stabilumu.

Kodėl euras silpnėja? Vienos priežasties nėra. Didelę įtaką turi Prancūzijos finansinės problemos, politinis nestabilumas Europoje, didėjantis valstybių skolinimosi brangimas ir JAV dolerio patrauklumas.

Kai rinkose daugėja nerimo, investuotojai neretai ieško saugesniu laikomo turto. JAV doleris vis dar yra svarbiausia pasaulio rezervinė valiuta, todėl net ir milžiniškos pačių Jungtinių Valstijų skolos ne visada trukdo jam stiprėti.

Be to, JAV valstybės obligacijos siūlo palyginti patrauklią grąžą. Dėl to tarptautiniai investuotojai dalį pinigų nukreipia į doleriais išreikštą turtą, didindami JAV valiutos paklausą.

Tačiau didžiausią nerimą Europoje šiuo metu kelia ne pats valiutos kursas, o tai, kas vyksta už jo.

Bankomatas išdavė 50 eurų daugiau nei prašiau: nusprendžiau nutylėti, o po trijų dienų sulaukiau skambučioNuotrauka: Unsplash / Markus Spiske

Prancūzija atsidūrė pavojingoje padėtyje: skola pasiekė beveik 120 procentų BVP

Prancūzija ilgą laiką buvo laikoma viena svarbiausių euro zonos ekonominių atramų. Tačiau šiandien jos valstybės finansų būklė kelia vis daugiau klausimų.

2026 metų antrąjį ketvirtį Prancūzijos valstybės skola pasiekė beveik 3,6 trilijono eurų. Tai sudaro apie 119 procentų šalies bendrojo vidaus produkto. Paprasčiau tariant, valstybė skolinga daugiau, nei visa jos ekonomika sukuria per vienus metus.

Vien didelė skola savaime nereiškia bankroto. Valstybės nėra namų ūkiai, o jų skolinimosi galimybės priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau problema prasideda tuomet, kai investuotojai ima abejoti, ar valdžia pajėgs suvaldyti didėjantį įsiskolinimą.

Būtent tai dabar ir vyksta. Prancūzijos dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumas priartėjo prie 5 procentų – aukščiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius.

Ką tai reiškia paprastam žmogui? Įsivaizduokite šeimą, kuri turi didelę paskolą ir nuolat skolinasi papildomai, kad galėtų apmokėti visas išlaidas. Kol palūkanos nedidelės, situaciją dar galima kontroliuoti. Tačiau joms staiga išaugus vis daugiau pinigų tenka skirti ne gyvenimui gerinti, o senoms skoloms aptarnauti.

Valstybėms veikia panaši logika. Kuo brangiau skolintis, tuo didesnę biudžeto dalį ateityje gali tekti atiduoti kreditoriams. Tada mažiau erdvės lieka kitoms reikmėms arba tenka ieškoti papildomų pajamų.

Prancūzijos padėtį apsunkina ir politinė situacija. Vyriausybė neturi tvirtos daugumos parlamente, o bandymai mažinti biudžeto deficitą susiduria su visuomenės nepasitenkinimu. Artėjant 2027 metų prezidento rinkimams įgyvendinti nepopuliarias reformas dar sudėtingiau.

Todėl investuotojai kelia nemalonų klausimą: jeigu skolos aptarnavimas ir toliau brangs, ar Prancūzija sugebės susitarti dėl būtinų priemonių?

Europoje prisimena Graikijos krizę: tačiau yra vienas labai svarbus skirtumas

Vyresni Lietuvos gyventojai dar prisimena 2010–2012 metų Europos skolų krizę. Tuo metu Graikijos finansinės problemos sukėlė didžiulę įtampą visoje euro zonoje. Buvo baiminamasi, kad krizė išplis į kitas valstybes, o kai kur net svarstyta apie euro zonos ateitį.

Dabar finansų rinkose vėl girdėti panašių klausimų, tačiau situacija nėra identiška.

Pirmiausia skiriasi problemos mastas. Prancūzija yra antroji pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl rimtas jos finansinis sukrėtimas turėtų gerokai platesnių pasekmių nei mažesnės valstybės sunkumai.

Be to, problemų netrūksta ir kitur. Italija daugelį metų gyvena su didele valstybės skola, o Ispanijoje politinis nestabilumas apsunkina ekonominių sprendimų priėmimą. Investuotojams nerimą kelia ne vien konkrečios šalies įsiskolinimas, bet ir galimybė, kad finansinis nepasitikėjimas persimes į kitas euro zonos valstybes.

Tačiau yra ir svarbi priežastis nepasiduoti panikai. Per daugiau nei dešimtmetį Europa sukūrė papildomų finansinio stabilumo priemonių, kurių ankstesnės krizės pradžioje dar nebuvo.

Europos Centrinis Bankas turi vadinamąją pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę – TPI. Tam tikromis sąlygomis ji leidžia bankui pirkti euro zonos valstybių obligacijas, jeigu rinkose atsiranda nepagrįstų ir pavojingų finansavimo sąlygų svyravimų.

Tačiau tai nėra pažadas neribotai apmokėti bet kurios valstybės skolas. Priemonės taikymas priklauso nuo konkrečių sąlygų, tarp jų – valstybės finansų tvarumo ir vykdomos ekonominės politikos.

Todėl kalbėti apie neišvengiamą euro žlugimą šiandien nėra pagrindo. Vis dėlto auganti įtampa rodo, kad net ir turtingiausios Europos valstybės negali neribotai skolintis nesusidurdamos su pasekmėmis.

Ką visa tai reiškia Lietuvai: ar brangs prekės ir nuvertės santaupos?

Lietuvos gyventojams svarbiausia suprasti, kaip valiutų rinkos pokyčiai gali paveikti kasdienes išlaidas.

Jeigu euras silpnėja dolerio atžvilgiu, Europai gali brangti dalis importuojamų prekių ir žaliavų, už kurias tarptautinėse rinkose atsiskaitoma doleriais. Vienas aiškiausių pavyzdžių – nafta.

Tarkime, pasaulinė naftos kaina doleriais nesikeičia, tačiau už eurą galima nusipirkti mažiau dolerių. Tokiu atveju nafta, skaičiuojant eurais, tampa brangesnė. Ilgainiui tai gali daryti spaudimą degalų kainoms Lietuvoje, nors galutinė kaina priklauso ir nuo mokesčių, konkurencijos bei kitų veiksnių.

Panaši situacija gali susidaryti perkant kai kurias elektronikos prekes, užsienyje pagamintą įrangą ar keliaujant į šalis, kuriose atsiskaitoma JAV doleriais.

Tačiau tai nereiškia, kad silpnesnis euras automatiškai pabrangins viską Lietuvos parduotuvėse. Didelė dalis mūsų prekybos vyksta euro zonoje, todėl tokių sandorių euro ir dolerio kursas tiesiogiai neveikia.

Dar svarbiau – jeigu banko sąskaitoje turite 10 tūkstančių eurų, dėl euro kurso kritimo dolerio atžvilgiu ten savaime neliks 9500 eurų. Jūsų sąskaitos likutis eurais nesikeičia. Kinta tai, kiek už tuos pinigus galite įsigyti užsienio valiutos ar ja įkainotų prekių.

Didesnį pavojų santaupų perkamajai galiai kelia infliacija. Jeigu kainos auga greičiau nei santaupų grąža, už tą pačią pinigų sumą laikui bėgant galima nusipirkti mažiau.

Valstybių skolinimosi problemos gali netiesiogiai paveikti ir paskolų rinką. Tačiau klaidinga manyti, kad dėl Prancūzijos obligacijų pajamingumo kilimo jau rytoj automatiškai pabrangs visų Lietuvos gyventojų būsto paskolos. Jų palūkanos priklauso nuo konkrečių sutarčių, EURIBOR, bankų maržų ir platesnių finansavimo sąlygų.

Ar verta jau dabar nerimauti dėl naujos krizės?

Finansų rinkos dažnai į problemas reaguoja anksčiau, nei jų pasekmes pajunta paprasti gyventojai. Kartais toks nerimas būna pagrįstas, o kartais investuotojai sureaguoja pernelyg stipriai ir situacija vėliau stabilizuojasi.

Šį kartą Europos problemos nėra išgalvotos. Prancūzijos skola iš tiesų didelė, jos skolinimosi išlaidos smarkiai išaugusios, o politiniai nesutarimai apsunkina sprendimus. Tačiau nei euro kurso smukimas, nei didesnis obligacijų pajamingumas savaime nereiškia, kad valstybė nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos gyventojams šiuo metu nėra pagrindo skubotai keisti santaupų į dolerius, išsiimti pinigų iš bankų ar priimti didelių finansinių sprendimų vien dėl gąsdinančių antraščių.

Kur kas protingiau pasirūpinti finansiniu rezervu, atsargiai vertinti naujus ilgalaikius įsipareigojimus ir stebėti ne vien euro kursą, bet ir infliacijos, palūkanų bei ekonomikos augimo pokyčius.

Europa šiandien dar nėra atsidūrusi naujos skolų krizės viduryje, tačiau finansų rinkos siunčia aiškų perspėjimą: didelės skolos ir politinis neveiklumas anksčiau ar vėliau turi savo kainą. Ar šis nerimas virs rimtesne krize, priklausys nuo to, kaip Prancūzija ir kitos Europos valstybės sugebės tvarkytis su savo finansais.

O Lietuvai tai dar vienas priminimas, kad net ir būdami mažesne euro zonos valstybe gyvename vienoje ekonominėje erdvėje. Kai joje pradeda siūbuoti didžiausios ekonomikos, visiškai nuošalyje likti nepavyksta.

Šaltinis: https://www.t-online.de/finanzen/boersen-news/id_101470958/euro-unter-druck-warum-der-dollar-trotz-us-rekordschulden-stark-bleibt.html