Europos Centrinis Bankas priėmė sprendimą padidinti pagrindines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto. Tai reiškia, kad euro zonos gyventojams, tarp jų ir Lietuvos paskolų turėtojams, skolinimosi kaina gali vėl kilti.
Naujos palūkanų normos įsigalios birželio 17 dieną. Po sprendimo vienos nakties indėlių palūkanų norma didės iki 2,25 %, pagrindinė refinansavimo palūkanų norma – iki 2,4 %, o skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 2,65 %.
Finansų rinkose toks žingsnis nebuvo visiškai netikėtas. Pastaruoju metu euro zonoje vėl stiprėjo infliacinis spaudimas, o ekonomistai jau kurį laiką kalbėjo, kad centrinis bankas gali būti priverstas griežtinti pinigų politiką. Vis dėlto daugeliui gyventojų šis sprendimas bus jaučiamas labai praktiškai – per būsto paskolų įmokas, vartojimo kreditus ir bendrą finansinį neapibrėžtumą.
Lietuvoje tai ypač svarbu tiems, kurie turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis. Tokios paskolos dažnai susietos su EURIBOR, todėl ECB sprendimai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia mėnesines įmokas.
Kodėl ECB nusprendė didinti palūkanas?
Pagrindinė priežastis – vėl sustiprėjęs infliacijos spaudimas. Europos Centrinio Banko tikslas yra palaikyti maždaug 2 % infliaciją vidutiniu laikotarpiu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad kainų augimas euro zonoje vėl viršija šį tikslą.
Gegužę infliacija euro zonoje pasiekė 3,2 %. Dar labiau ekonomistus neramina bazinė infliacija, kuri neapima labiausiai svyruojančių energijos ir maisto kainų. Ji pakilo iki 2,5 %. Tai rodo, kad kainų spaudimas nebėra susijęs tik su degalais ar elektra – jis persikelia ir į kitas prekes bei paslaugas.
Didelį vaidmenį čia atlieka geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas regione veikia energetikos rinkas, kelia naftos ir dujų kainas, trikdo logistikos grandines ir didina verslo sąnaudas. Kai brangsta energija, brangsta ir gamyba, transportas, šildymas, trąšos, maisto produktai bei daugelis kasdienių paslaugų.
Centrinis bankas tokioje situacijoje turi sudėtingą užduotį. Jei jis nereaguoja, infliacija gali įsitvirtinti. Jei reaguoja per stipriai, kyla rizika pristabdyti ekonomiką.
Ką tai reiškia žmonėms Lietuvoje?
Lietuvos gyventojams ECB sprendimas pirmiausia gali būti juntamas per paskolas. Ypač tai aktualu tiems, kurie turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis.
Daug tokių paskolų Lietuvoje susietos su 3, 6 arba 12 mėnesių EURIBOR. Kai rinkos tikisi didesnių ECB palūkanų, EURIBOR paprastai taip pat kyla arba išlieka aukštesnis. Tai reiškia, kad atėjus palūkanų perskaičiavimo dienai paskolos įmoka gali padidėti.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi didelę būsto paskolą, net nedidelis palūkanų normų pokytis gali reikšti dešimtis eurų didesnę mėnesio įmoką. Didesnių paskolų atveju skirtumas gali būti dar labiau juntamas.
Tai nereiškia, kad visų gyventojų įmokos pasikeis iš karto. Viskas priklauso nuo konkrečios sutarties, palūkanų perskaičiavimo datos, paskolos likučio, pasirinkto EURIBOR laikotarpio ir banko maržos.
Tačiau bendra kryptis aiški: jei palūkanos kyla, skolinimasis tampa brangesnis.
Būsto paskolų turėtojams – metas peržiūrėti biudžetą
Tiems, kurie jau turi būsto paskolą, dabar verta ne panikuoti, o blaiviai perskaičiuoti savo finansus.
Svarbiausia įvertinti, kokia būtų mėnesio įmoka, jei palūkanos dar šiek tiek padidėtų. Net jei dabartinė įmoka dar nepasikeitė, geriau iš anksto žinoti, kiek papildomai galėtų tekti mokėti po kito perskaičiavimo.
Verta pasitikrinti:
- kada bus perskaičiuojamos jūsų paskolos palūkanos;
- su kokiu EURIBOR laikotarpiu susieta paskola;
- kokia yra banko marža;
- kiek dar liko paskolos;
- kokia būtų įmoka, jei palūkanos pakiltų dar 0,25 ar 0,5 procentinio punkto;
- ar šeimos biudžete yra rezervas didesnei įmokai.
Jeigu paskolos įmoka jau dabar sudaro didelę pajamų dalį, reikėtų kuo anksčiau kalbėtis su banku. Dažnai problemos lengviau sprendžiamos tada, kai žmogus kreipiasi iš anksto, o ne tada, kai jau vėluoja mokėti.
Ar verta fiksuoti palūkanas?
Kylant palūkanoms, daliai žmonių kyla klausimas, ar verta fiksuoti palūkanų normą. Vieno universalaus atsakymo nėra.
Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau ramybės, nes žmogus tam tikrą laiką žino, kokią įmoką mokės. Tai gali būti patogu tiems, kurie nemėgsta rizikos arba turi labai tiksliai suplanuotą šeimos biudžetą.
Tačiau fiksavimas dažnai kainuoja. Bankai į fiksuotą palūkanų normą įskaičiuoja riziką, todėl ji gali būti didesnė nei tuo metu galiojanti kintama norma. Be to, jei ateityje palūkanos vėl mažėtų, fiksuotą normą pasirinkęs žmogus galėtų kurį laiką mokėti daugiau.
Todėl prieš priimant sprendimą verta pasikalbėti su banku, palyginti kelis scenarijus ir įvertinti ne tik šiandienos įmoką, bet ir galimą situaciją po metų ar dvejų.
Svarbiausia ne aklai spėti, kur judės rinka, o pasirinkti tokį variantą, su kuriuo šeimos finansai išliktų saugūs net ir nepalankesniu atveju.
Naujos paskolos taps mažiau patrauklios
ECB sprendimas paveiks ne tik tuos, kurie jau turi paskolas, bet ir tuos, kurie tik planuoja skolintis.
Didesnės palūkanos reiškia, kad naujos būsto paskolos gali tapti brangesnės. Bankai vertindami klientų galimybes skolintis taip pat gali būti atsargesni. Dalis žmonių gali gauti mažesnę paskolos sumą nei tikėjosi, nes didesnė palūkanų norma didina mėnesinę įmoką.
Tai gali turėti įtakos ir būsto rinkai. Kai paskolos brangsta, dalis pirkėjų atideda sprendimą pirkti būstą, derasi dėl kainos arba renkasi mažesnį būstą. Pardavėjams tai gali reikšti lėtesnius sandorius ir didesnį spaudimą kainoms.
Vis dėlto didelių staigių pokyčių nereikėtų tikėtis vien dėl vieno ECB sprendimo. Būsto rinką veikia daug veiksnių: atlyginimai, pasiūla, gyventojų lūkesčiai, demografija, statybų kaštai ir bankų skolinimo politika.
Taupytojams žinia gali būti geresnė
Nors paskolų turėtojams palūkanų didinimas nėra gera žinia, taupytojams situacija gali būti palankesnė. Kai centrinis bankas didina palūkanų normas, komerciniai bankai dažnai ilgainiui siūlo patrauklesnes indėlių palūkanas.
Tai reiškia, kad žmonės, turintys santaupų, gali gauti didesnę grąžą už terminuotuosius indėlius ar kitas saugesnes taupymo priemones.
Žinoma, bankų reakcija nebūtinai būna momentinė. Be to, indėlių palūkanos priklauso nuo konkurencijos rinkoje, indėlio termino, sumos ir konkretaus banko politikos.
Vis dėlto taupantiems žmonėms dabar verta palyginti pasiūlymus. Jei pinigai tiesiog guli einamojoje sąskaitoje, infliacija jų vertę mažina. Terminuotas indėlis ar kita konservatyvi priemonė gali padėti bent iš dalies apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo.
Kodėl ekonomistai nesutaria dėl ECB sprendimo?
Palūkanų didinimas visuomet sukelia diskusijų. Vieni ekonomistai mano, kad ECB elgiasi teisingai, nes infliaciją reikia stabdyti anksti. Kiti perspėja, kad per greitas griežtinimas gali pakenkti silpnai euro zonos ekonomikai.
Kritikai primena ankstesnes istorines klaidas, kai centriniai bankai per anksti arba per agresyviai didino palūkanas, o vėliau teko jas skubiai mažinti. Tokie sprendimai gali prisidėti prie recesijos, nedarbo augimo ir mažesnio vartojimo.
Kita pusė teigia, kad pavėluota reakcija į infliaciją gali būti dar pavojingesnė. Jeigu žmonės ir verslas pradeda tikėtis, kad kainos nuolat kils, infliaciją suvaldyti tampa daug sunkiau. Tuomet reikia dar didesnių palūkanų ir skausmingesnių sprendimų.
ECB dabar bando išlaikyti pusiausvyrą. Bankas nori parodyti, kad rimtai žiūri į infliaciją, bet kartu nenori pernelyg uždusinti ekonomikos.
Kuo čia svarbus Artimųjų Rytų konfliktas?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad karinė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali paveikti būsto paskolos įmoką Lietuvoje. Tačiau šiuolaikinė ekonomika yra labai susijusi.
Jeigu dėl konflikto sutrinka naftos tiekimas arba kyla grėsmė svarbiems transporto keliams, naftos kainos pasaulyje kyla. Brangesnė nafta reiškia brangesnius degalus. Brangesni degalai reiškia brangesnį transportą. Brangesnis transportas reiškia brangesnes prekes.
Be to, energijos kainos veikia gamybą, šildymą, trąšas ir maisto grandinę. Todėl geopolitinė įtampa labai greitai gali persikelti į parduotuvių lentynas, paslaugų kainas ir namų ūkių išlaidas.
Būtent todėl ECB stebi ne tik euro zonos vidaus duomenis, bet ir pasaulinius įvykius. Jei išoriniai šokai kelia ilgalaikę infliacijos riziką, centrinis bankas gali reaguoti palūkanomis.
Ar rudenį gali būti dar vienas palūkanų didinimas?
Finansų rinkos ir ekonomistai neatmeta galimybės, kad rudenį ECB gali dar kartą didinti palūkanas. Tačiau tai priklausys nuo duomenų.
Svarbiausi rodikliai bus infliacija, bazinė infliacija, energijos kainos, darbo užmokesčio augimas, ekonomikos aktyvumas ir geopolitinė situacija. Jei kainų spaudimas nemažės, ECB gali nuspręsti, kad reikia dar vieno žingsnio.
Jeigu infliacija pradės slūgti, o ekonomika silpnės, centrinis bankas gali būti atsargesnis.
Todėl gyventojams svarbu suprasti, kad ši istorija dar nebūtinai baigta. Palūkanų aplinka gali išlikti nepastovi, o paskolų turėtojams verta ruoštis keliems scenarijams.
Ką dabar turėtų daryti paskolų turėtojai?
Svarbiausia – nepriimti sprendimų iš panikos. Vienas ECB sprendimas dar nereiškia finansinės katastrofos, bet tai signalas, kad verta rimčiau peržiūrėti savo pinigus.
Paskolų turėtojams naudinga:
- pasitikrinti paskolos sutarties sąlygas;
- sužinoti kitą palūkanų perskaičiavimo datą;
- apskaičiuoti galimą didesnę įmoką;
- sumažinti nebūtinas išlaidas;
- susikurti bent kelių mėnesių finansinį rezervą;
- vengti naujų brangių įsipareigojimų;
- pasikalbėti su banku, jei įmokos tampa per sunkios;
- nepasikliauti vien optimistiniu scenarijumi.
Jeigu šeimos biudžetas labai įtemptas, verta ieškoti sprendimų iš anksto. Kartais galima keisti paskolos grafiką, pratęsti terminą, derėtis dėl sąlygų ar laikinai peržiūrėti kitus įsipareigojimus.
Kuo anksčiau žmogus imasi veiksmų, tuo daugiau pasirinkimų turi.
Ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai?
Didesnės palūkanos veikia ne tik pavienius gyventojus, bet ir visą ekonomiką. Kai skolintis brangiau, žmonės mažiau perka brangius daiktus, atsargiau planuoja būsto įsigijimą, mažiau rizikuoja. Verslas taip pat atsargiau investuoja, nes kreditai tampa brangesni.
Tai gali lėtinti vartojimą ir ekonomikos augimą. Kita vertus, toks ir yra vienas palūkanų didinimo tikslų – sumažinti perteklinį kainų spaudimą.
Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, tokie sprendimai yra ypač svarbūs. Šalis priklauso nuo eksporto, energijos kainų, vartotojų lūkesčių ir euro zonos finansinių sąlygų. Todėl ECB sprendimai greitai pasiekia tiek gyventojus, tiek verslą.
Išvada: paskolų era vėl tampa brangesnė
Europos Centrinio Banko sprendimas padidinti palūkanų normas reiškia, kad pigių paskolų laikotarpis vėl tolsta. Lietuvos gyventojams tai pirmiausia gali pasijusti per būsto paskolų įmokas, naujų kreditų kainą ir atsargesnę bankų politiką.
Paskolų turėtojams dabar svarbiausia ne panikuoti, o skaičiuoti. Reikia žinoti savo įmokas, perskaičiavimo datas, galimus scenarijus ir turėti bent minimalų finansinį rezervą.
Taupytojams situacija gali būti palankesnė, nes didesnės palūkanos ilgainiui gali reikšti geresnes indėlių sąlygas. Tačiau ir jiems verta atidžiai lyginti pasiūlymus ir nepalikti pinigų ten, kur jie nieko neuždirba.
ECB sprendimas yra priminimas, kad pasaulio įvykiai labai greitai pasiekia kiekvieno žmogaus piniginę. Konfliktai, energijos kainos, infliacija ir centrinio banko politika gali atrodyti tolimi dalykai, bet galiausiai jie atsispindi labai konkrečiame skaičiuje – mėnesinėje paskolos įmokoje.
