Europa nebenori sukinėti laikrodžių. Kodėl apie tai kalbama daug, o susitarti taip sunku?

Pavasarį prarandame valandą miego, rudenį bandome priprasti prie anksčiau sutemstančių vakarų. Kartu su laikrodžių persukimu nuolat sugrįžta ir tas pats klausimas: kada pagaliau to atsisakysime? Europos Sąjungoje iniciatyva keisti šią tvarką buvo pateikta dar 2018 metais, o Europos Parlamentas jai pritarė 2019-aisiais. Tačiau politinio pritarimo idėjai neužteko, kad ji virstų visoje ES taikoma tvarka.

Problema prasideda tuomet, kai nuo paprasto klausimo „ar norime sukinėti laikrodžius?“ pereinama prie gerokai sudėtingesnio: „kurį laiką paliksime visam laikui?“

Vieni norėtų ilgesnių šviesių vakarų ir nuolatinio vasaros laiko. Kitiems svarbiau, kad žiemą kuo anksčiau prašvistų, todėl jie palankiau vertina standartinį, dažnai žiemos laiku vadinamą laiką. Dar reikia susitarti su kaimyninėmis valstybėmis, įvertinti susisiekimą, verslo ryšius ir tai, kaip pasirinkimas paveiktų kasdienį gyvenimą skirtinguose Europos regionuose.

Laikrodžio rodyklę pasukti paprasta. Suderinti daugelio valstybių pasirinkimus – gerokai sunkiau.

Iniciatyvos buvo imtasi dar prieš kelerius metus

Sakyti, kad laikrodžių sukiojimo atsisakyti niekas nesiėmė, būtų netikslu. Europos Komisija 2018 metais pasiūlė nutraukti sezoninį laiko keitimą. Prieš tai surengtoje viešoje konsultacijoje sulaukta maždaug 4,6 milijono atsakymų, o apie 84 proc. dalyvių pasisakė už dabartinės praktikos atsisakymą.

Tai buvo ryškus susidomėjimo šiuo klausimu ženklas. Vis dėlto konsultacijos rezultatų negalima laikyti visų europiečių nuomonės apklausa. Joje žmonės dalyvavo savo iniciatyva, o aktyvumas skirtingose šalyse labai skyrėsi. Todėl teiginys, kad vienodai apsisprendusi visa Europa, pernelyg supaprastina padėtį.

2019 metų kovą Europos Parlamentas pritarė siūlymui nutraukti sezoninį laikrodžių persukimą. Jo pozicijoje buvo numatyta galimybė pokyčius įgyvendinti 2021 metais. Būtent ši data daugeliui ir įsiminė kaip pažadas, kad laikrodžius netrukus sukinėsime paskutinį kartą.

Tačiau tai dar nebuvo galutinai priimtas ir įsigaliojęs teisės aktas. Parlamentas išreiškė savo poziciją, o reformai reikėjo ir valstybių narių susitarimo ES Taryboje. Numatyta data savaime nesukūrė pareigos nustoti persukinėti laikrodžius.

Atsisakyti sukiojimo ir pasirinkti nuolatinį laiką – du skirtingi sprendimai

Viešoje diskusijoje šie klausimai dažnai suplakami į vieną. Žmogus gali tvirtai pasisakyti prieš laikrodžių persukimą, tačiau dar nebūti apsisprendęs, kokiu laiku norėtų gyventi visus metus.

Nuolatinis vasaros laikas reikštų, kad pagal laikrodį saulė tekėtų ir leistųsi valanda vėliau nei taikant standartinį laiką. Vasarą daugelį vilioja šviesūs vakarai: daugiau laiko po darbo praleisti lauke, pasivaikščioti ar užsiimti mėgstama veikla.

Tačiau toks pasirinkimas turėtų ir kitą pusę. Žiemą vėliau prašvistų. Vaikai į mokyklą, o suaugusieji į darbą ilgesnę ryto dalį keliautų tamsoje. Šiauriau esančiose šalyse, kur žiemos dienos ir taip trumpos, šis klausimas ypač juntamas.

Pasirinkus nuolatinį standartinį laiką, rytai pagal laikrodį būtų šviesesni, tačiau vakare sutemtų anksčiau nei gyvenant vasaros laiku. Tai mažiau patiktų tiems, kurie labiausiai vertina šviesų laiką po darbo.

Nė vienas pasirinkimas nepridėtų papildomos dienos šviesos. Keistųsi tai, kaip šviesusis paros metas sutampa su mūsų darbo, mokymosi ir poilsio valandomis.

Vienodas sprendimas visoje Europoje būtų jaučiamas skirtingai

Europa geografiškai labai įvairi. Skiriasi ne tik valstybių padėtis iš rytų į vakarus, bet ir dienos trukmė šiaurėje bei pietuose. Todėl sprendimas, kuris vienoje šalyje atrodytų patogus, kitoje galėtų kelti daugiau nepatogumų.

Net toje pačioje laiko juostoje gyvenantys žmonės saulėtekį ir saulėlydį patiria skirtingomis laikrodžio valandomis. Svarbu ir tai, kada prasideda darbas, pamokos, kaip organizuojamas susisiekimas ir kokie yra gyventojų įpročiai.

Dėl šios priežasties susitarimas negali apsiriboti nuomone, kad šviesūs vakarai malonesni arba kad šviesesni rytai naudingesni. Valstybės turi įvertinti visą metų ciklą. Tai, kas atrodo patrauklu birželį, sausį gali būti vertinama visai kitaip.

Todėl ir žmonių klausimas, kodėl negalima tiesiog visam laikui palikti vasaros laiko, turi daugiau nei vieną atsakymą. Vieniems tai būtų patogus pasirinkimas, kiti kasdien susidurtų su vėliau prasidedančia dienos šviesa.

Laikrodžių sukimas paveikia miegą

Kaimynių pasirinkimai svarbūs ir Lietuvai

Pagal reformos sumanymą valstybėms būtų palikta galimybė pasirinkti savo nuolatinį laiką. Tai reikštų, kad reikėtų derinti ne vien bendrą atsisakymo persukinėti laikrodžius datą, bet ir būsimą laiko juostų išsidėstymą.

Skirtingos laiko juostos Europoje egzistuoja seniai ir savaime netrukdo bendradarbiauti. Daugiau klausimų kiltų dėl pokyčio: ar tarp artimai susijusių valstybių neatsirastų naujų laiko skirtumų, kaip jie paveiktų įprastus darbo ir kelionių grafikus.

Lietuvai būtų svarbu vertinti pasirinkimą kartu su artimiausių kaimynių sprendimais. Ryšiai su Latvija, Estija ir Lenkija apima kasdienes keliones, krovinių gabenimą, bendrą verslą ir įvairių įstaigų bendradarbiavimą. Todėl vien šalies viduje vykstančios diskusijos nepakaktų.

Transporto bendrovės, oro uostai, geležinkeliai, tarptautinės įmonės ir informacinių sistemų valdytojai turėtų iš anksto žinoti, kokia tvarka bus taikoma. Jiems reikėtų pasiruošti tvarkaraščių, darbo grafikų ir sistemų pakeitimams.

Tai įgyvendinami darbai. Tačiau jiems būtinas aiškus, suderintas sprendimas ir pakankamas pasirengimo laikotarpis.

Europos Parlamento balsavimas dar nereiškia, kad taisyklės pakeistos

Dalis nusivylimo kilo dėl to, kaip buvo suprastos žinios apie reformą. Antraštė, kad Europos Parlamentas pritarė laikrodžių sukiojimo atsisakymui, galėjo sudaryti įspūdį, jog sprendimas jau galutinis ir teliko sulaukti numatytos datos.

ES teisėkūros procesas turi daugiau etapų. Parlamentas atstovauja piliečiams, o ES Taryboje derinamos valstybių narių vyriausybių pozicijos. Kad toks pakeitimas taptų teisės aktu, institucijoms reikia susitarti dėl galutinio teksto.

Šiuo atveju svarbūs klausimai buvo ne tik pats sezoninio laiko keitimo atsisakymas. Reikėjo suderinti įgyvendinimo terminus, valstybių pasirinkimų koordinavimą ir būdus išvengti nepageidaujamų padarinių bendrajai rinkai.

Kartu netikslu manyti, kad bet kokiam tokiam sprendimui būtinai reikia vienbalsio visų ES valstybių pritarimo. Esminis politinis uždavinys – sutelkti sprendimui reikalingą paramą ir susitarti dėl veikiančios sistemos.

Klausimas sulaukia dėmesio, tačiau jam reikia nuoseklaus politinio darbo

Laikrodžių sukiojimas turi savybę du kartus per metus vėl tapti plačiai aptariama tema. Artėjant persukimo dienai pasirodo straipsnių, žmonės dalijasi nuomonėmis, politikų klausiama, kada bus pokyčių. Praėjus kelioms savaitėms, diskusija paprastai prislopsta.

Tokį ciklą galima laikyti viena iš priežasčių, kodėl viešas dėmesys nebūtinai virsta nuosekliu spaudimu susitarti. Reforma reikalauja ilgalaikio derinimo, o žmonių ir politikų dėmesį nuolat perima kiti klausimai.

Be to, sprendimą priimantiems politikams tenka atsakomybė už galimus nepatogumus. Kol laikrodžiai sukiojami, kritikuojama pati sistema. Pasirinkus vieną nuolatinį laiką, dalis gyventojų galėtų pradėti skųstis tamsesniais rytais, kiti – per anksti pasibaigiančiais šviesiais vakarais.

Tai nepanaikina galimybės reformą įgyvendinti. Tačiau paaiškina, kodėl bendro palaikymo šūkiui gali būti daugiau nei ryžto pasirinkti konkretų variantą ir pagrįsti jo pasekmes.

Vien energijos taupymo argumento neužtenka

Diskusijose dažnai prisimenamas energijos taupymas. Logika atrodo paprasta: geriau išnaudodami dienos šviesą, mažiau naudosime dirbtinio apšvietimo.

Tačiau vertinant šiuolaikinį gyvenimą reikėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Energija naudojama patalpoms šildyti bei vėsinti, transportui, darbui ir įvairiai buitinei veiklai. Reikšmės turi pastatų savybės, klimatas, darbo laikas ir žmonių įpročiai.

Todėl vien teiginys, kad ilgesni šviesūs vakarai padės sutaupyti, neatsako į visą klausimą. Taip pat ir vienos valstybės ar vieno sezono patirties neužtektų vienodam poveikiui visoje Europoje pagrįsti.

Net jeigu būtų sutarta dėl energijos vartojimo vertinimo, vis tiek liktų pasirinkimas tarp nuolatinio standartinio ir vasaros laiko. Tai platesnis kasdienybės organizavimo klausimas.

Ko reikėtų, kad reforma pajudėtų?

Pirmiausia reikėtų aiškaus politinio susitarimo tęsti darbą ir suderinti įgyvendinimo sąlygas. Valstybės turėtų įvertinti, kurį laiką rinktųsi, aptarti tai su kaimynėmis ir išsiaiškinti, kaip jų pasirinkimai derėtų tarpusavyje.

Tuomet reikėtų nustatyti realų pereinamąjį laikotarpį. Gyventojai, verslas ir viešosios įstaigos turėtų iš anksto žinoti, kada ir kaip pasikeis tvarka.

Svarbus ir suprantamas paaiškinimas visuomenei. Žmonėms reikėtų parodyti, ką kiekvienas variantas reikštų jų gyvenamojoje vietoje skirtingais metų laikais: kada prašvistų žiemą, kada sutemtų vasarą ir kaip tai sutaptų su įprasta dienotvarke. Toks palyginimas būtų naudingesnis už abstraktų pasirinkimą tarp maloniai skambančio vasaros laiko ir dažnai mažiau patraukliai įsivaizduojamo žiemos laiko.

Laikrodžių sukiojimo atsisakymas yra įmanomas. Iniciatyva jau buvo pateikta, o jos svarstymas parodė, kad susidomėjimo šiuo klausimu netrūksta. Sunkiausia dalis – susitarti, kokia tvarka pakeistų senąją ir kaip ją suderintai įgyvendinti.

Kol šie klausimai neišspręsti galutiniu teisės aktu, ankstesnis politinis balsavimas ar paskelbta siekiamybė savaime laikrodžių nesustabdo. Būtent dėl to tarp garsiai aptariamos idėjos ir žmonių kasdienybėje matomo pokyčio gali praeiti daug metų.