Europoje įvardyta spalio 18-oji: artėja staigus orų lūžis, šalnos ir pirmasis sniegas – kas laukia Lietuvos?

Dar kelios dienos rudeniškos šilumos, o tada orai gali gerokai pasikeisti. Europos meteorologai jau išskiria spalio 18-ąją kaip galimą ryškesnio atšalimo pradžią Vidurio Europoje. Iki šiol kai kuriuose regionuose temperatūra dar artėjo prie 20 laipsnių, tačiau naujausi orų modelių skaičiavimai rodo visai kitokį scenarijų – šaltą orą iš šiaurės, naktines šalnas, stiprėjantį vėją ir net pirmąjį sniegą kalnuose. Lietuvai šios permainos taip pat aktualios, nors mūsų šaliai prognozuojamas atšalimas kol kas neatrodo toks dramatiškas.

Spalio vidurys dažnai būna apgaulingas. Vieną dieną dar galima vaikščioti su lengva striuke, tvarkytis sode ar mėgautis saulėtu savaitgaliu, o kitą rytą tenka gramdyti apšalusius automobilio stiklus. Šiemet panaši situacija gali pasikartoti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba jau prognozuoja šalnas dirvos paviršiuje, o artėjant kitai savaitei kai kurie orų modeliai rodo vėsesnių orų tikimybę.

Spalio 18-oji gali tapti lūžio tašku: Europoje temperatūra kris net 10 laipsnių

Vokietijos meteorologų vertinimu, dabartinį palyginti ramų rudens orų laikotarpį palaiko virš Vidurio Europos įsitvirtinusi aukšto slėgio sritis. Ji riboja drėgnų Atlanto ciklonų judėjimą, todėl kai kuriuose regionuose dar vyrauja sausesni, saulėti ir spalio viduriui gana šilti orai.

Tačiau nuo spalio 18 dienos atmosferos cirkuliacija gali pasikeisti. Prognozuojama, kad aukšto slėgio sritis pradės silpnėti, o iš Skandinavijos pietų kryptimi ims slinkti šaltesnės oro masės. Jeigu šis scenarijus pasitvirtins, dalyje Vidurio Europos temperatūra per kelias dienas gali sumažėti dešimčia ar net daugiau laipsnių.

Vokietijoje tai reikštų ryškų kontrastą. Vietoj beveik 20 laipsnių šilumos kai kur dienomis galėtų likti mažiau nei 10 laipsnių. Naktimis padidėtų šalnų tikimybė, o stipresnis vėjas dar labiau sustiprintų šalčio pojūtį. Kalnuose situacija būtų dar žiemiškesnė – Alpėse sniego riba galėtų nusileisti iki maždaug 1000–1200 metrų aukščio.

Tokios permainos neapsiribotų vien Vokietija. Šaltų oro masių judėjimas galėtų paveikti ir dalį Lenkijos, Čekijos, Austrijos bei kitų Vidurio Europos šalių. Vis dėlto temperatūros pokyčiai skirtinguose regionuose nebūtų vienodi, o kalnuose prognozuojamas sniegas dar nereiškia, kad jis pasirodys ir žemumose.

Lietuvoje pirmosios šalnos nelauks spalio 18-osios: štai ką rodo prognozės

Lietuvoje rudeniškas atvėsimas jau juntamas, o artimiausiomis dienomis didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne sniegui, bet šalnoms. Pagal spalio 12 dieną paskelbtą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozę, pirmadienį temperatūra šalyje dar sieks 10–15 laipsnių šilumos. Vietomis trumpai palis, tačiau didesnių orų permainų kol kas nenumatoma.

Antradienį, spalio 13-ąją, dieną taip pat turėtų būti apie 10–15 laipsnių šilumos. Tačiau naktį temperatūra nukris iki 2–7 laipsnių, o dirvos paviršiuje daug kur prognozuojamos 0–4 laipsnių šalčio šalnos. Tai jau svarbus signalas sodininkams ir daržininkams, kurie lauke tebelaiko šalčiui jautrius augalus.

Trečiadienį, spalio 14 dieną, Lietuvoje padaugės kritulių, sustiprės vėjas. Pajūryje jo gūsiai gali pasiekti 15–17 m/s. Dieną dar laikysis 10–15 laipsnių šiluma, tačiau naktimis vietomis vėl galimos šalnos dirvos paviršiuje.

Antroje savaitės pusėje orai gali kiek pagerėti. Šiuo metu pateikiamose miestų prognozėse penktadienį ir šeštadienį kai kur numatoma 12–16 laipsnių šiluma. Todėl dar nereikėtų skubėti atsisveikinti su visomis šiltesnėmis rudens dienomis.

Didžiausias klausimas – kas nutiks po spalio 18-osios. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje sekmadienį temperatūra dar galėtų siekti maždaug 10–13 laipsnių, tačiau spalio 19 dieną kai kur dienos temperatūra jau gali nukristi iki maždaug 9 laipsnių. Tai nėra nei stiprių šalčių, nei sniego pūgų prognozė, tačiau signalas, kad savaitės pradžioje gali tapti vėsiau.

Ar pirmasis sniegas iš Europos gali pasiekti ir Lietuvą?

Žinia apie spalio viduryje Europoje prognozuojamą sniegą gali sukelti įspūdį, kad žiema jau beldžiasi ir į Lietuvos duris. Tačiau kol kas sniego tikimybę mūsų šalyje reikėtų vertinti gerokai atsargiau.

Didžiausia pirmojo rimtesnio sniego tikimybė šiuo laikotarpiu siejama su kalnuotais Europos regionais, kur aukštis virš jūros lygio lemia gerokai žemesnę temperatūrą. Alpėse gali snigti net tada, kai artimiausių miestų gyventojai vaikšto per lietų.

Lietuvoje situacija kitokia. Dabartinės artimiausių dienų prognozės nerodo pagrindo tikėtis plataus masto snygio. Tačiau jeigu vėliau iš šiaurės pasiektų dar šaltesnė oro masė, o tuo pačiu metu susiformuotų krituliai, spalio antroje pusėje teoriškai galėtų pasitaikyti ir šlapdribos. Tokia galimybė nėra patvirtinta konkrečios dienos prognozė.

Kur kas realesnis artimiausio laikotarpio rūpestis – šaltos naktys, rūkas ir vietomis atsirandančios slidžios dangos rizika. Net jei oro temperatūra dviejų metrų aukštyje išlieka teigiama, žolės paviršiuje ar ant automobilio stiklo ji gali būti žemesnė. Būtent todėl ankstyvą rytą kartais randame apšalusią žolę, nors termometras prie namo rodo kelis laipsnius šilumos.

Skirtingai orai gali pasiskirstyti ir pačioje Lietuvoje. Klaipėdoje, Palangoje ar Nidoje Baltijos jūra dažnai sušvelnina naktinį atšalimą, tačiau stipresnis vėjas gali būti nemalonus. Tuo metu rytiniuose šalies rajonuose ir žemesnėse, nuo vėjo apsaugotose vietovėse šalnos gali būti stipresnės.

Ką reikėtų padaryti dar šią savaitę, kol neatėjo rimtesnis šaltis?

Nors meteorologai dar nežada Lietuvai ankstyvos žiemos, spalio vidurys yra tas laikas, kai verta pasirūpinti keliais dalykais, kuriuos daugelis atidėlioja iki pirmojo rimtesnio šalčio.

Pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į sode ir balkone laikomus augalus. Jeigu lauke dar stovi pelargonijos, begonijos, šilumamėgiai vazoniniai augalai ar kiti šalnoms jautrūs augalai, juos verta perkelti į saugesnę vietą. Viena šaltesnė naktis gali padaryti daugiau žalos nei kelios savaitės vėsaus, bet teigiamos temperatūros oro.

Vairuotojams taip pat verta pasiruošti. Nors Lietuvoje žiemines padangas privaloma naudoti nuo lapkričio 10 dienos, laukti paskutinės dienos nebūtina, ypač jei dažnai važinėjama ankstyvais rytais. Pravartu patikrinti langų plovimo skystį, valytuvus, automobilio apšvietimą ir pasirūpinti ledo grandikliu. Rytinės šalnos gali nustebinti anksčiau, nei prasidės tikroji žiema.

Gyvenantiems individualiuose namuose verta apžiūrėti lauke paliktas vandens žarnas, čiaupus ir kitas šalčiui jautrias sistemas. Kol kas stipraus ilgalaikio šalčio neprognozuojama, tačiau pasiruošti iš anksto gerokai paprasčiau nei tvarkyti dėl netikėtų šalnų atsiradusias problemas.

Svarbu nepamiršti ir to, kad vienas šaltas spalio laikotarpis nieko nepasako apie visos būsimos žiemos pobūdį. Net jeigu po spalio 18-osios Europą pasiektų stipresnė šalto oro banga, vėliau orai gali vėl atšilti. Rudens pabaigoje tokie temperatūros svyravimai nėra neįprasti.

Taigi artimiausios dienos Lietuvoje dar leis pasidžiaugti švelnesniu rudeniu, tačiau naktinės šalnos jau tampa realybe. O spalio 18-oji, kurią išskiria Vokietijos meteorologai, bus svarbi stebint galimą didesnį Europos orų persitvarkymą. Ar šaltis pasieks Lietuvą visa jėga, paaiškės artėjant savaitgaliui, kai orų modelių skaičiavimai taps patikimesni.