Į parduotuvę – su savo tara? Nuo 2030 metų pokyčiai palies ir pirkėjus, ir prekybininkus

Į parduotuvę atsinešti ne tik daugkartinį maišelį, bet ir indą kruopoms, riešutams ar skystam produktui – toks apsipirkimas ateityje gali tapti įprastesnis. Įgyvendinant naujus Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimus, Lietuvos prekybos vietose turėtų daugėti galimybių pirkti be vienkartinių pakuočių. Tačiau verslo atstovai kelia du klausimus: ar pirkėjams tai bus patogu ir kokią įtaką pokyčiai turės prekių kainoms?

„Naujasis pakuočių reglamentas keis ne tik tai, kaip atrodo produktai parduotuvių lentynose, bet ir mūsų kasdienius apsipirkimo įpročius. Iki šiol daugiausia kalbėjome apie tai, kaip tinkamai rūšiuoti pakuotes, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama jų kiekio mažinimui. Verslui tai reiškia būtinybę ieškoti naujų sprendimų, o vartotojams – permąstyti savo pasirinkimus. Vis dėlto naujovės prigis tik tada, kai apsipirkimas be pakuočių žmonėms taps patogus ir įprastas“, – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos vadovas Vygandas Kieras.

Apie būsimus pokyčius Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ diskutavo prekybos tinklo „IKI“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas ir SBA grupės tvarumo projektų vadovė Jurgita Stankūnienė. Jų teigimu, prisitaikyti reikės visai tiekimo grandinei – nuo gamintojų ir pakuočių tiekėjų iki prekybininkų bei galutinių vartotojų.

Daugiau vietos produktams be pakuočių, tačiau ar pirkėjai atsineš indus?

Vienas pastebimiausių pokyčių numatomas didesnėse parduotuvėse. Nuo 2030 metų didesnį nei 400 kv. metrų prekybos plotą turintiems prekybininkams numatyta siekti, kad 10 proc. jo būtų skirta maisto ir ne maisto produktų papildymo stotelėms. Vis dėlto praktinis šios nuostatos įgyvendinimas prekybininkams dar kelia klausimų.

„Jau šiandien turime gerųjų pavyzdžių – pirkėjams įprasta patiems įsidėti riešutų, saldainių ar kitų sveriamų produktų. Tokių sprendimų ateityje turėtų daugėti. Tačiau vis dar kyla klausimų, kokie produktai bus laikomi parduodamais be pakuotės ir kokiems iš jų bus taikomi naujieji reikalavimai“, – aiškina V. Jorudas.

Pasak jo, neaiškumų kyla ir dėl nesupakuotų vaisių bei daržovių prekybos vietų įskaičiavimo. O galimybė į atsineštą indą įsipilti pieno, šampūno ar skysto muilo pareikalautų kitokių techninių ir higienos sprendimų nei įprasta sveriamų prekių prekyba.

Vien įrengti papildymo vietas nepakaks – pirkėjai turės norėti ir gebėti jomis naudotis. V. Jorudas primena, kad rinkoje jau būta bandymų pasiūlyti skysto muilo ar šampūno papildymo stoteles, tačiau tokios iniciatyvos neprigijo.

„Galime skirti daugiau prekybos ploto produktams be pakuočių ir sudaryti galimybę pirkėjams naudoti savo tarą. Tačiau svarbiausia, ar žmonės bus pasirengę keisti įpročius. Toks apsipirkimo būdas reikalauja daugiau pasiruošimo ir ne visiems yra patogus“, – pastebi jis.

Vis dėlto įpročiai keičiasi. „IKI“ atstovas pateikia plonųjų plastikinių maišelių apmokestinimo pavyzdį: po šio pokyčio pirkėjai pradėjo dažniau jų atsisakyti. Ateityje galėtų būti svarstomos ir paskatos naudotis daugkartine tara, pavyzdžiui, papildomi lojalumo taškai. Tačiau konkrečių tokių priemonių prekybos tinklas kol kas nėra numatęs.

Ar naujų sprendimų kainą teks padengti pirkėjams?

Prekybininkams ir gamintojams reikės pasirengti naujiems reikalavimams, o daliai sprendimų gali prireikti investicijų. Tačiau V. Jorudas pabrėžia, kad papildomi pasirengimo darbai savaime nereiškia, jog prekės būtinai brangs.

Jo pateiktais duomenimis, šiuo metu 12 proc. prekybos tinklo savo gamyboje naudojamų pakuočių medžiagų sudaro perdirbtos žaliavos. Perėjimas prie jų tiesiogiai nepadidino pakuočių kainos.

„Negalime garantuoti, kaip situacija keisis visoje rinkoje, tačiau šiuo metu nematome tiesioginės rizikos, kad dėl naujų reikalavimų prekės turėtų reikšmingai brangti“, – teigia V. Jorudas.

Jo vertinimu, galutinėms kainoms didesnę įtaką gali daryti geopolitinė situacija, degalų kainos ir kiti rinkos veiksniai. Todėl būsimo kainų pokyčio nereikėtų automatiškai sieti vien su pakuočių reglamentu.

J. Stankūnienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tvarumo sprendimai gali padėti mažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, investicijos į saulės elektrines ilgainiui sumažina išlaidas energijai. Panašiai gali atsipirkti efektyvesnis pakavimas, kai tam pačiam gaminiui apsaugoti sunaudojama mažiau medžiagų.

Pokyčiai prasidės dar prieš gaminiui pasiekiant parduotuvę

Naujasis reglamentas aktualus ne tik maisto prekybai. Baldų, tekstilės ir kitų gaminių gamintojams taip pat teks peržiūrėti, kiek ir kokių pakavimo medžiagų jie naudoja.

Pasak J. Stankūnienės, pakuotės mažinimas prasideda jau projektuojant gaminį. Kuriant baldą svarbu iš anksto numatyti, kaip transportuojant bus išdėstytos jo detalės, kad dėžėje liktų kuo mažiau tuščios vietos. Tekstilės sektoriuje galima peržiūrėti papildomų sluoksnių, perteklinių etikečių ir kitų nebūtinų medžiagų poreikį.

„Svarbu, kad pakuočių būtų naudojama tiek, kiek iš tiesų reikia produkto kokybei ir saugumui užtikrinti. Jau dabar ieškome sprendimų, kaip mažinti medžiagų kiekį, naudoti plonesnes plėveles ir efektyviau organizuoti gaminių pakavimą“, – pasakoja J. Stankūnienė.

Mažesnis medžiagų kiekis turi derėti su tinkama gaminio apsauga. Todėl gamintojams reikės vertinti ne tik pakuotės dydį, bet ir jos sudėtį bei atitiktį reikalavimams.

Vienas sudėtingiausių darbų – surinkti patikimą informaciją apie naudojamas pakuotes. Ypač daug klausimų kyla dėl iš trečiųjų šalių importuojamų medžiagų atitikties cheminių medžiagų reikalavimams. Vien tiekėjo deklaracijos gali nepakakti: tam tikrais atvejais gali prireikti nepriklausomų laboratorinių tyrimų rezultatų.

Lietuvos verslui svarbios vienodos konkurencijos sąlygos

Abu pašnekovai sutaria, kad daliai pokyčių Lietuvos verslas jau yra pasirengęs. Šalyje veikianti pakuočių apskaitos ir atliekų tvarkymo sistema bei anksčiau įgyvendinti sprendimai sudaro pagrindą tolesniam prisitaikymui.

Tačiau J. Stankūnienė pabrėžia, kad nauji reikalavimai galėtų tapti konkurenciniu pranašumu tik užtikrinus vienodas sąlygas. Tie patys standartai turi būti taikomi tiek Europos Sąjungoje pagamintoms, tiek iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms. Priešingu atveju atsakingai investuojančiam verslui būtų sunkiau konkuruoti.

„Nereikėtų tikėtis, kad 2030 metais įvyks stebuklas ir visi iš karto pradės naudoti tvarias pakuotes. Tačiau ilgainiui, Europai nuosekliai judant šia kryptimi, prisitaikyti turės tiek verslas, tiek vartotojai“, – sako V. Jorudas.

Pirkėjui pokyčių sėkmė galiausiai priklausys nuo paprastų dalykų: ar bus aišku, kokią tarą atsinešti, kaip įsigyti norimą kiekį produkto ir ar toks apsipirkimas neužtruks ilgiau nei įprastas. Prekybininkams teks pasirūpinti patogumu, gamintojams – atsisakyti perteklinių pakavimo medžiagų, o vartotojams – nuspręsti, kuriuos naujus įpročius jie pasirengę įsileisti į savo kasdienybę.