Dar prieš kelerius metus būsto atnaujinimas daugeliui reiškė naują buitinę techniką, virtuvės baldus, kosmetinį remontą ar vieną kitą mažesnį darbą namuose. Tačiau šiandien lietuvių planai pastebimai keičiasi. Gyventojai vis dažniau imasi ne pavienių pirkinių, o didesnių namų atnaujinimo projektų, kuriems reikia gerokai solidesnio biudžeto.
„Inbank“ duomenys rodo, kad paskolų namų atnaujinimui sumos nuosekliai auga, o vidutinė tokios paskolos suma jau pasiekė beveik 17 tūkst. eurų. Tai aiškus ženklas, kad žmonės nebeapsiriboja tik smulkiais darbais ir dažniau ryžtasi iš karto spręsti didesnes būsto problemas.
Kaip teigia „Inbank“ paskolų produkto vadovė Kristina Gailė, gyventojų požiūris į namų atnaujinimą pasikeitė. Dabar žmonės dažniau nori ne atidėlioti darbus metams į priekį, o viską susiplanuoti ir įgyvendinti vienu etapu.
„Pastebime, kad žmonės vis dažniau nori didesnius namų darbus užbaigti vienu kartu. Jei anksčiau būdavo įprasta vienais metais susitvarkyti vieną namo dalį, o kitus darbus atidėti ateičiai, šiandien gyventojai dažniau ieško galimybės visą projektą įgyvendinti iš karto. Tai leidžia sutaupyti laiko, išvengti papildomų rūpesčių ir greičiau pasiekti norimą rezultatą“, – sako K. Gailė.
Didesni projektai keičia skolinimosi įpročius
Auganti paskolų suma nėra vienintelis pokytis. Pasak K. Gailės, kartu ilgėja ir laikotarpis, kuriam žmonės skolinasi. Tai rodo, kad gyventojai į būsto atnaujinimą vis dažniau žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, o ne trumpalaikį pirkinį.
„Vidutinis paskolos grąžinimo terminas šiuo metu siekia beveik 98 mėnesius, arba kiek daugiau nei aštuonerius metus, ir matome, kad jis palaipsniui ilgėja. Žmonės vis dažniau renkasi ilgesnį terminą tam, kad galėtų įgyvendinti didesnius planus ir kartu išlaikyti jiems patogią mėnesio įmoką“, – teigia ji.
Ilgesnis terminas leidžia žmonėms imtis didesnių projektų ir kartu nepaversti mėnesinės įmokos per didele našta šeimos biudžetui. Tai ypač aktualu tada, kai planuojami ne vien kosmetiniai pokyčiai, o realiai būsto būklę ir energinį efektyvumą keičiantys darbai.
Pasak K. Gailės, pastaruoju metu gyventojai dažniau planuoja projektus, kuriems reikia didesnio pasiruošimo ir didesnio biudžeto. Tarp tokių darbų – stogo ar fasado atnaujinimas, šildymo sistemų modernizavimas, saulės elektrinių įrengimas ir kiti sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus dažniau būdavo atidedami ateičiai.
Tokie darbai paprastai nėra atliekami spontaniškai. Jiems reikia sąmatų, meistrų, medžiagų, laiko ir aiškaus finansinio plano. Todėl ir paskolos suma tampa didesnė, o grąžinimo laikotarpis – ilgesnis.
Skolinasi ne tik naujakuriai
Būsto atnaujinimas dažnai siejamas su žmonėmis, kurie neseniai įsigijo namą ar butą ir nori jį pritaikyti savo poreikiams. Tačiau „Inbank“ duomenys rodo, kad tokios paskolos aktualios ne tik naujakuriams.
„Paskolas namų atnaujinimui panašiai aktyviai renkasi tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau dažniausiai tai jau savo būste įsikūrę žmonės, kurie galvoja ne apie trumpalaikius pokyčius, o apie didesnius ir ilgesniam laikui skirtus atnaujinimo darbus. Vidutinis tokių klientų amžius siekia apie 43 metus“, – įžvalgomis dalijasi K. Gailė.
Tai reiškia, kad dažnas paskolos gavėjas jau turi aiškų supratimą, ko jam reikia. Tai nebe pirmas noras „pasigražinti namus“, o labiau brandus sprendimas pagerinti būsto kokybę, sumažinti energijos sąnaudas, atnaujinti susidėvėjusias konstrukcijas ar padidinti turto vertę.
Ypač nuosavuose namuose ilgainiui atsiranda darbų, kurių nebegalima atidėlioti: stogas sensta, fasadas praranda sandarumą, šildymo sistema tampa neefektyvi, o energijos sąskaitos kiekvieną sezoną primena, kad būstas reikalauja investicijų. Todėl vis daugiau gyventojų renkasi ne smulkius pataisymus, o platesnį atnaujinimo planą.
Renovacija atsiperka labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Statybų sprendimų bendrovės „Rockwool“ komunikacijos ir marketingo specialistas Edgaras Misiukas sako, kad augantis gyventojų dėmesys būsto atnaujinimui yra natūralus. Pastaraisiais metais žmonės vis labiau jaučia energijos kainų, ekonominio neapibrėžtumo ir gyvenimo komforto svarbą.
„Pastaraisiais metais didėjant neapibrėžtumui pasaulyje ir energijos kainoms, žmonės vis dažniau pasveria, kad namų renovacija yra viena labiausiai atsiperkančių investicijų finansiniu požiūriu. Jau nekalbant apie pagerėjusias gyvenimo sąlygas ir komfortą po renovacijos. Nesvarbu, ar tai būtų daugiabutis, ar nuosavas namas“, – sako E. Misiukas.
Dažniausiai žmones renovuoti būstą paskatina noras sumažinti sąskaitas. Tai suprantama – šildymo sezonas Lietuvoje ilgas, o prastai apšiltintas namas kiekvieną mėnesį gali reikšti dideles išlaidas. Tačiau, pasak specialisto, tikroji renovacijos nauda dažnai pasimato tik tada, kai darbai jau atlikti.
„Dažniausias renovacijos motyvas būna energiniai sutaupymai. Tačiau labai dažnai tik po atliktų darbų žmonės supranta, kiek daug pasikeičia gyvenimo kokybė, mikroklimatas ir bendras komfortas namuose“, – teigia pašnekovas.
Po renovacijos namuose gali būti ne tik šilčiau žiemą, bet ir vėsiau vasarą. Sumažėja skersvėjai, pagerėja garso izoliacija, patalpose tampa stabilesnė temperatūra, o gyvenimas tampa tiesiog patogesnis. Tai sunkiau įvertinti eurais prieš pradedant darbus, bet žmonės dažnai būtent šį pokytį pajunta labiausiai.
Pirmiausia reikėtų galvoti ne apie energijos gamybą, o apie jos išsaugojimą
Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia saulės elektrinės, šilumos siurbliai ir kiti energijos gamybos ar efektyvesnio naudojimo sprendimai. Tačiau E. Misiukas pabrėžia, kad renovaciją verta pradėti nuo kito klausimo – kaip neprarasti jau turimos energijos.
„Jeigu kalbame apie didžiausią vertę kuriančius sprendimus, pirmiausia reikėtų galvoti apie energijos išlaikymą pastate. Tik po to – apie efektyvesnį energijos šaltinį. Tyrimai rodo, kad būtent tokia sprendimų seka renovacijos procese užtikrina didžiausią finansinę naudą“, – aiškina jis.
Kitaip tariant, jei namas prastai apšiltintas, dalis pagamintos ar nupirktos energijos tiesiog išeina per stogą, sienas, langus ar kitas atitvaras. Tokiu atveju net modernus šildymo įrenginys ar saulės elektrinė gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi.
Todėl renovacijos logika turėtų būti nuosekli: pirmiausia sumažinti energijos nuostolius, pagerinti pastato sandarumą ir šiluminę varžą, o tik tada galvoti apie tai, kokiu būdu energiją gaminti ar tiekti efektyviau.
Šis principas ypač svarbus tiems, kurie turi ribotą biudžetą. Norisi padaryti daug, bet pinigų viskam vienu metu gali neužtekti. Tokiu atveju svarbu pasirinkti darbus, kurie duos didžiausią ilgalaikę naudą, o ne tik greičiausiai matomą rezultatą.
Didžiausia klaida – taupyti ten, kur vėliau tenka mokėti du kartus
Planuojant renovaciją žmonės dažnai lygina atskiras eilutes sąmatoje: kiek kainuoja viena medžiaga, kiek kita, kiek kainuoja darbas, kiek būtų galima sutaupyti pasirinkus pigesnį variantą. Tačiau E. Misiukas perspėja, kad toks požiūris ne visada padeda.
„Žmonės dažnai žiūri į kiekvieną elementą atskirai, nors reikėtų vertinti visumą. Pavyzdžiui, viena izoliacijos rūšis gali būti šiek tiek brangesnė, tačiau papildomai apsaugoti ir nuo triukšmo, ir nuo gaisro. Bendra renovacijos sąmata dėl to pasikeistų nedaug, tačiau nereikėtų prie šių klausimų grįžti ateityje“, – sako pašnekovas.
Tai viena dažniausių renovacijos klaidų – taupyti tik žiūrint į pradinę kainą. Pigiausias sprendimas ne visada yra geriausias, jei po kelerių metų tenka taisyti klaidas, papildomai šiltinti, spręsti drėgmės, triukšmo ar saugumo problemas.
Būsto atnaujinimas yra ilgalaikis projektas. Stogas, fasadas, izoliacija, langai ar šildymo sistema nėra perkami vienam sezonui. Todėl vertinant kainą svarbu galvoti ne tik apie tai, kiek sumokėsite šiandien, bet ir apie tai, kiek išlaidų išvengsite ateityje.
Kartais šiek tiek didesnė investicija pradžioje leidžia sutaupyti daug daugiau vėliau – mažesnėmis sąskaitomis, retesniu remontu, geresniu komfortu ir didesne būsto verte.
Nuo ko pradėti, jei biudžetas ribotas?
Ne visi gali iš karto atnaujinti visą namą. Todėl vienas svarbiausių klausimų – nuo ko pradėti, jei lėšų nėra tiek, kiek norėtųsi. E. Misiukas siūlo pirmiausia žiūrėti į svarbiausias namo konstrukcijas.
„Jeigu reikėtų duoti vieną patarimą, siūlyčiau pradėti nuo stogo šiltinimo. Tai yra kertinė konstrukcija, per kurią galima prarasti didžiausią kiekį šilumos, o kartu ir pinigų šildymui. Vėliau turėtų sekti kitos pastato atitvaros, langai bei energijos šaltinio atnaujinimas“, – teigia jis.
Stogas iš tiesų yra viena svarbiausių namo vietų. Šiltas oras kyla į viršų, todėl prastai apšiltintas stogas gali tapti didelių šilumos nuostolių priežastimi. Jei ši konstrukcija nesutvarkyta, dalis šildymo išlaidų tiesiog iškeliauja lauk.
Po stogo verta vertinti sienas, fasadą, langus ir kitas pastato atitvaras. Tik tada, kai energijos nuostoliai sumažinami, prasminga galvoti apie naują šildymo sistemą ar kitus energijos sprendimus.
Toks nuoseklumas padeda išvengti situacijos, kai investuojama į modernią įrangą, bet senas, nesandarus pastatas vis tiek išlieka brangus išlaikyti.
Kodėl lietuviai ryžtasi didesnėms investicijoms?
Augančios paskolų sumos rodo, kad žmonės vis dažniau renovaciją vertina ne kaip prabangą, o kaip būtinybę. Būstas daugeliui yra didžiausias gyvenimo turtas, todėl natūralu, kad žmonės nori jį išlaikyti geros būklės, pritaikyti šeimos poreikiams ir sumažinti išlaikymo kaštus.
Prie to prisideda ir pasikeitęs požiūris į namus. Po pastarųjų metų daugelis žmonių namuose praleidžia daugiau laiko, daugiau dėmesio skiria komfortui, šilumai, ramybei, darbo erdvei ir energiniam efektyvumui. Namai tapo ne tik vieta permiegoti, bet ir erdve, kurioje norisi gyventi patogiai.
Todėl būsto atnaujinimas tampa ne vien estetiniu sprendimu. Tai ir finansinis, ir praktinis, ir emocinis pasirinkimas. Geriau apšiltintas, patogesnis ir ekonomiškesnis būstas reiškia mažiau streso, mažesnes sąskaitas ir didesnį saugumo jausmą.
Vis dėlto skolinantis svarbu įvertinti savo galimybes. Ilgesnis paskolos terminas gali padėti sumažinti mėnesio įmoką, bet kartu reiškia ilgalaikį įsipareigojimą. Todėl prieš pradedant didelį projektą verta turėti aiškią sąmatą, pasilikti rezervą nenumatytoms išlaidoms ir nesiskolinti vien emocijos pagautiems.
Namų atnaujinimas tampa ilgalaike investicija
Lietuvių skolinimosi įpročiai rodo, kad būsto atnaujinimas tampa vis didesniu ir rimčiau planuojamu finansiniu sprendimu. Vidutinė paskolos suma artėja prie 17 tūkst. eurų, grąžinimo terminas ilgėja, o gyventojai vis dažniau renkasi darbus, kurie turi ilgalaikę vertę.
Tai gali būti stogo šiltinimas, fasado atnaujinimas, šildymo sistemos modernizavimas, saulės elektrinės įrengimas ar kiti projektai, kurie ne tik pagerina namų išvaizdą, bet ir keičia kasdienes išlaidas bei gyvenimo kokybę.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda nuoseklus planavimas. Pirmiausia verta saugoti energiją pastate, mažinti šilumos nuostolius, investuoti į svarbiausias konstrukcijas ir tik tada galvoti apie naujus energijos šaltinius.
Renovacija nėra pigi, bet neprižiūrimas būstas ilgainiui taip pat kainuoja. Skirtumas tas, kad protingai suplanuota investicija gali grįžti mažesnėmis sąskaitomis, didesniu komfortu ir didesne turto verte.
Todėl vis daugiau lietuvių renkasi ne laukti, kol problemos taps dar brangesnės, o imtis didesnių namų atnaujinimo darbų dabar.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
