Įtariamas maras Rusijoje: po incidento laboratorijoje sureagavo Europos Komisija – „labai atidžiai stebime“

Europos Komisija stebi pranešimus apie galimą incidentą Rusijos laboratorijoje, po kurio buvo pradėta kalbėti apie įtariamą maro atvejį, rašo interia.pl. Kol kas Briuselis vengia skambių pareiškimų, tačiau pati formuluotė, kad situacija „labai atidžiai stebima“, rodo, jog įvykis vertinamas rimtai. Kalbama ne apie paprastą sezoninę infekciją, o apie patogeną, kuris istoriškai kelia daug baimių ir kurio pavadinimas vien daugeliui žmonių sukelia nerimą.

Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova patvirtino, kad institucijos gavo pranešimų apie incidentą vienoje Rusijos laboratorijoje. Pirminiais duomenimis, jis galėjo būti susijęs su marą sukeliančiu patogenu. Pasak jos, Komisija palaiko ryšį su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistais ir stebi, kas vyksta. Tai nereiškia, kad Europai paskelbtas pavojus, tačiau tokio pobūdžio informacija paprastai nėra paliekama savieigai.

Kas įvyko Rusijos laboratorijoje?

Remiantis skelbiama informacija, rugsėjo 25 d. 28 metų laboratorijos darbuotoja Darja Šipilova, dirbusi Irkutsko srityje veikiančiame tyrimų institute, esą sudaužė mėgintuvėlį, kuriame galėjo būti pneumoninio maro sukėlėjas. Tai viena pavojingiausių maro formų, nes ji pažeidžia plaučius ir, negydoma, gali vystytis labai greitai.

Po kelių dienų moteris buvo paguldyta į ligoninę dėl sunkios pneumonijos simptomų. Vėliau ji mirė. Po jos mirties regiono medicinos įstaigose buvo imtasi griežtesnių priemonių: pranešta apie karantiną, o apie 200 žmonių, kurie galėjo turėti kontaktą su mirusia darbuotoja, pateko į medikų stebėseną.

Tokie skaičiai ir aplinkybės savaime kelia nerimą, tačiau Rusijos institucijos tikina, kad panikai pagrindo nėra. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzievas pareiškė, kad stebimi asmenys nerodo ligos simptomų, o jų tyrimų rezultatai yra neigiami. Oficialiai teigiama, jog epidemiologinė padėtis regione išlieka stabili.

Europos Komisija: informacija renkama keliais kanalais

Europos Komisijos atstovė spaudai buvo paklausta, ar Briuselis gauna informaciją tiesiogiai iš Rusijos valdžios. Ji atsakė, kad Komisija turi įvairių kanalų informacijai gauti, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją. Kitaip tariant, net jei tiesioginis informacijos srautas iš Rusijos būtų ribotas ar fragmentiškas, Europos institucijos remiasi tarptautiniais stebėsenos mechanizmais.

Hrncirova taip pat priminė, kad maras yra bakterinė infekcinė liga, kuri gydoma antibiotikais. Tai svarbi detalė, nes pats ligos pavadinimas dažnai skamba kaip istorinis siaubas, siejamas su viduramžių epidemijomis. Vis dėlto šiuolaikinė medicina turi priemonių šiai ligai gydyti, jei ji nustatoma laiku.

Tačiau paklausta, ar ES šalys turi pakankamai antibiotikų atsargų galimai grėsmei suvaldyti, EK atstovė konkrečių skaičių nepateikė. Ji nurodė, kad valstybės narės turi savo atsargas, o tam tikri rezervai egzistuoja ir Europos lygiu. Kitaip tariant, sistema yra, bet detalių apie kiekius ar pasirengimo lygį viešai nepateikta.

Rusijos institucijos ramina, bet klausimų lieka

Rusijos visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad mirusiai laboratorijos darbuotojai buvo diagnozuota „nežinomos priežasties pneumonija“. Taip pat teigiama, kad vėlesni tyrimai neparodė su jos darbu susijusių mikroorganizmų. Oficialioji versija – padėtis kontroliuojama, protrūkio nėra, o žmonės, kurie buvo stebimi, neserga.

Vis dėlto pats faktas, kad po laboratorijos incidento buvo įvestos karantino priemonės ir stebėta apie 200 kontaktą turėjusių asmenų, rodo, jog situacija vietoje vertinta rimtai. Net jei vėliau pavojus nepasitvirtintų, tokie incidentai primena, kokia trapi gali būti riba tarp laboratorinio darbo ir realios epidemiologinės rizikos.

Ypač jautriai tokios naujienos vertinamos dėl to, kad kalbama apie marą. Ši liga turi kelias formas: buboninę, septiceminę ir pneumoninę. Buboninis maras dažniau siejamas su blusomis ir graužikais, o pneumoninė forma pavojinga tuo, kad gali plisti oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui. Būtent todėl bet kokie įtarimai dėl pneumoninio maro paprastai sulaukia labai didelio medikų ir institucijų dėmesio.

Ar Europai yra pavojus?

Šiuo metu nėra duomenų, kad įvykis Rusijoje keltų tiesioginę grėsmę Europos Sąjungos gyventojams. Europos Komisijos tonas atsargus: ji neskelbia aliarmo, tačiau aiškiai sako, kad situacija stebima. Tai yra būtent tas atvejis, kai institucijos turi reaguoti dar prieš atsirandant realiam pavojui, nes vėliau laikas gali būti brangiausias resursas.

Svarbu ir tai, kad šiuolaikinėje Europoje maro protrūkis nebūtų vertinamas taip, kaip prieš kelis šimtmečius. Yra diagnostika, antibiotikai, epidemiologinė kontrolė, kontaktų atsekimas, ligoninių protokolai. Tačiau tuo pat metu pasaulis jau ne kartą įsitikino, kad infekcinės ligos nepaiso sienų, jei informacija slepiama, vėluojama arba reaguojama per lėtai.

Todėl dabar svarbiausia ne panika, o skaidrumas. Jei Rusijos institucijų teiginiai teisingi ir padėtis stabili, tai turėtų patvirtinti aiškūs duomenys, stebėsenos rezultatai ir tarptautinė komunikacija. Jei klausimų liks daugiau nei atsakymų, įtampa tik didės.

Kol kas žinoma tiek: buvo pranešta apie incidentą laboratorijoje, mirė jauna darbuotoja, dalis žmonių buvo stebimi, o Europos Komisija kartu su ECDC ekspertais seka situaciją. Tai dar nėra protrūkio istorija, bet tai jau pakankamai rimta istorija, kad ji būtų stebima ne tik Rusijoje, bet ir Briuselyje.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!