Juodojo penktadienio spąstai: kol jūs skaičiuojate nuolaidą, sukčiai laukia vieno skuboto paspaudimo

Įspūdinga nuolaida, paskutinės prekės ir laikmatis, rodantis, kad pasiūlymas tuoj baigsis. Juodąjį penktadienį tokie vaizdai skatina pirkti greičiau, tačiau būtent skubėjimo laukia ir sukčiai. Jiems svarbu, kad žmogus apsispręstų anksčiau, nei patikrins pardavėją, interneto adresą ar telefone tvirtinamo veiksmo paskirtį. Ekspertai perspėja: apgauti gali ne tik prastai parašyta žinutė – vis dažniau pavojingas pasiūlymas atrodo tvarkingas, asmeniškas ir įtikinamas.

Didžiųjų išpardavimų metu pirkėjai tikisi neįprastai mažų kainų, todėl pasiūlymas, kuris paprastą dieną sukeltų abejonių, gali pasirodyti visai tikėtinas. Žmogus mato seniai ieškotą daiktą ir pradeda galvoti, kiek sutaupys, nors dar neįsitikino, kam ketina mokėti.

Pasak „SolutionLab“ vadovės, CREST Europos tarybos pirmininkės ir Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos valdybos pirmininkės Zojos Antuchevič, sukčiams padeda skubėjimas ir nepakankamai kritiškas situacijos vertinimas. Diskusijų festivalyje „Būtent“ ekspertė aiškino, kad pavojingus ženklus žmonės neretai pastebi tik po atlikto veiksmo.

Svarbiausias sukčių tikslas – neleisti jums sustoti

Skubos jausmas gali būti kuriamas įvairiai: žadama išskirtinė kaina, pranešama apie baigiamą užsakymo laiką arba reikalaujama tuoj pat išspręsti tariamą mokėjimo problemą. Visais atvejais žmogus stumiamas veikti nelaukiant.

Z. Antuchevič atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje lengva paspausti nuorodą, patvirtinti veiksmą banko paskyroje ar pervesti pinigus nesuteikus sau laiko pagalvoti. Klausimai atsiranda vėliau: kodėl to reikėjo, kas iš tikrųjų kreipėsi ir ar prašymas buvo pagrįstas?

Todėl vienas naudingiausių įpročių apsiperkant – sąmoningai nutraukti skubėjimą. Prieš mokant verta atskirai patikrinti pardavėją ir pasiūlymą. Jei parduotuvę pažįstate, jos svetainę atidarykite įprastu būdu, užuot pasikliovę netikėto laiško ar žinutės nuoroda.

Laikmatis ekrane neturėtų nuspręsti, kiek laiko galite skirti savo pinigų saugumui. Pasiūlymas nepraranda poreikio jį patikrinti vien todėl, kad atrodo labai naudingas.

Apgaulė gali prasidėti nuo dėmesio ir pasitikėjimo

Sukčiai naudojasi ne vien noru sutaupyti. Pasak ekspertės, jie išnaudoja šventes, atostogas, darbų įtampą ir asmenines aplinkybes. Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija gali padėti suprasti žmogaus pomėgius, įpročius ir tai, kas patrauktų jo dėmesį.

Vienam aktualus kelionės pasiūlymas, kitam – norima prekė, trečiam – galimybė padėti artimajam. Kartais bendravimas kuriamas ilgiau: žmogus išklausomas, sulaukia dėmesio, pradeda pasitikėti pašnekovu, o prašymas perduoti pinigų pasirodo tik vėliau.

Z. Antuchevič pažymi, kad vienišumo jausmas taip pat gali tapti pažeidžiama vieta. Tačiau tokios situacijos nereikėtų suprasti kaip vien vyresnio amžiaus žmonių problemos. Svarbu pats mechanizmas: kai užmezgamas emocinis ryšys, finansinį prašymą tampa sunkiau vertinti atsietai nuo žmogaus, kuriuo jau pasitikima.

Netikėtą prašymą iš pažįstamo asmens taip pat verta patikrinti kitu, jums jau žinomu ryšio būdu. Pažįstamas vardas ekrane dar neatsako į klausimą, kas tuo metu valdo paskyrą.

Taisyklinga lietuvių kalba nebėra patikimumo garantija

Anksčiau dalį apgaulingų žinučių išduodavo akivaizdžios kalbos klaidos. Dabar vien šiuo požymiu pasikliauti nepakanka.

„Dirbtinis intelektas leidžia labai paprastai sukurti lietuvių kalba parašytą žinutę, pritaikytą konkretaus žmogaus pomėgiams ir interesams“, – aiškina Z. Antuchevič.

Tvarkingas tekstas, tinkamas kreipinys ir žmogui aktuali tema gali sumažinti įtarumą. Tačiau sklandžiai parašytas laiškas nepatvirtina nei siuntėjo tapatybės, nei parduotuvės patikimumo.

Todėl vertėtų tikrinti turinį: ko iš jūsų prašoma, kodėl kreipiamasi būtent dabar, kur veda nuoroda ir ar veiksmas susijęs su tuo, ką iš tikrųjų užsakėte. Pranešimas apie tariamą siuntą turėtų kelti papildomų klausimų, jei nieko nelaukiate.

Atsargumo reikia ir perduodant užduotis dirbtinio intelekto įrankiams. Jeigu sistema gali skaityti laiškus ar atlikti veiksmus, jos surasta nuoroda savaime netampa patikima. Automatizuotas pagalbininkas nepanaikina poreikio patikrinti nepatikimą šaltinį.

„Man taip nenutiks“ – nuostata, kuri neapsaugo

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pabrėžia patirties stoką, perdėtą optimizmą ir polinkį atidėti apsaugos priemones.

Jeigu žmogus anksčiau nebuvo apgautas, jam gali atrodyti, kad jis pakankamai atsargus. Tačiau ankstesnė sėkmė neparodo, kaip jis sureaguos pavargęs, skubėdamas ar gavęs emociškai paveikią žinutę.

„Compensa“ užsakymu atliktame „Gallup“ rizikų raštingumo tyrime nurodoma, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų apie rizikas negalvoja, o septyni iš dešimties mano, kad jos jų nepalies. Svarbi aplinkybė – tyrimas apėmė platesnes rizikas būstui, kitam turtui, sveikatai ir internetines apgavystes. Tai nėra vien apsipirkimo internete vertinimas.

Reprezentatyvaus tyrimo metu 2024 metų lapkritį–gruodį apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų. Šių rezultatų nereikėtų pateikti kaip šiemet atliktos apklausos ar tikimybės, kad konkretus žmogus taps sukčių auka.

Paskyros apsauga prasideda dar prieš išpardavimą

Ekspertai rekomenduoja naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius. Tas pats slaptažodis keliose sistemose didina riziką, kad vienos paskyros duomenų praradimas sukels problemų ir kitur. Slaptažodžių tvarkyklė gali padėti valdyti skirtingus prisijungimus jų neįsimenant atmintinai.

Ten, kur įmanoma, verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Tačiau svarbu suprasti, ką papildomas patvirtinimas reiškia, ir nepatvirtinti netikėtai telefone atsiradusios užklausos vien tam, kad ji dingtų.

Biometrinis atpažinimas taip pat gali būti apsaugos dalis, tačiau pats savaime nepadaro kiekvieno veiksmo saugaus. Piršto atspaudu ar veidu patvirtintas veiksmas vis tiek turi būti jūsų sąmoningai pasirinktas. Kelių pirštų užregistravimas įrenginyje gali būti patogus, bet tai nėra keli atskiri autentifikavimo veiksniai.

Ne mažiau svarbūs programų atnaujinimai, teisėti jų šaltiniai ir atsarginės duomenų kopijos. Kopija, laikoma tik tame pačiame įrenginyje kaip originalas, gali būti prarasta kartu su juo.

VPN nepatikrins pardavėjo už jus

Viešuoju belaidžiu internetu verta naudotis apgalvotai, ypač jungiantis prie jautrių paskyrų. Kilus abejonių dėl tinklo, galima rinktis mobiliuosius duomenis.

Tačiau svarbu nesupainioti skirtingų apsaugos priemonių paskirties. VPN nepaverčia netikros parduotuvės patikima ir neįrodo, kad siuntėjas yra tas, kuo prisistato. Net saugiau perduodami duomenys gali būti atiduoti netinkamam gavėjui, jeigu pats žmogus juos suveda apgaulingame puslapyje.

Todėl prieš atsiskaitant reikia patikrinti patį sandorį: pardavėjo duomenis, interneto adresą, prekę ir mokėjimo sąlygas. Ryšio apsauga šio darbo nepakeičia.

Ką verta pasiruošti dar iki pirmos problemos?

Z. Antuchevič ragina iš anksto pagalvoti, ką darytumėte praradę telefoną ar prieigą prie svarbios paskyros. Ar žinotumėte, kur rasti oficialius pagalbos kontaktus? Kaip pakeistumėte slaptažodį, jei pagrindinis įrenginys būtų nepasiekiamas? Ar turite saugiai išsaugotus paskyrų atkūrimo duomenis?

Pastebėjus įtartiną mokėjimą ar atskleistus banko duomenis, svarbu nedelsti ir susisiekti su banku jo oficialiu kanalu. Verta išsaugoti susirašinėjimą, užsakymo informaciją ir mokėjimo duomenis, o kilus įtarimui dėl nusikaltimo – kreiptis į policiją.

Prieš kitą Juodojo penktadienio pirkinį pakanka pradėti nuo konkretaus patikrinimo: ar tikrai žinote, kam mokate, ir ar telefone tvirtinate būtent tą veiksmą, kurį ketinote atlikti. Jei atsakymas neaiškus, mokėjimą atidėkite ir pirmiausia išsiaiškinkite.