Kainos kyla, o pirkinių krepšeliai mažėja: 56 tūkst. namų ūkių tyrimas parodė, kam taupyti tenka labiausiai

Pabrangus maistui žmonės pirmiausia mažina perkamų prekių kiekį ir rečiau planuoja apsilankymus parduotuvėse. Pigesnių produktų bei prekybos vietų paieška taip pat tampa svarbesnė, tačiau jos poveikis mažesnis. Tokią tendenciją atskleidė daugiau kaip 56 tūkst. Vokietijos namų ūkių pirkimo duomenų analizė, o ryškiausiai savo krepšelius mažino mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Tai reiškia, kad nepasikeitęs mėgstamo produkto prekės ženklas dar neparodo, jog šeima nejaučia kainų augimo. Žmogus gali ir toliau pirkti tą pačią kavą, tačiau atsisakyti dalies kitų prekių, atidėti didesnį apsipirkimą ar dažniau sunaudoti namuose turimas atsargas.

Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtumą tarp dviejų taupymo būdų: nusipirkti panašų produktą pigiau ir apskritai jo nepirkti. Antruoju atveju sąskaita sumažėja todėl, kad krepšelyje lieka mažiau prekių. Tačiau vien iš šio pokyčio negalima spręsti, ar žmogus atsisakė nereikalingo pirkinio, ar to, ką iš tiesų norėjo ir reikėjo įsigyti.

Ką tyrė mokslininkės?

Tyrėjos Sara Gelper, Lien Lamey ir Els Breugelmans analizavo Vokietijos namų ūkių maisto prekių pirkimus 2005–2019 metais. Rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Journal of Retailing“. Per visą stebėjimo laikotarpį duomenis pateikė 56 065 skirtingi namų ūkiai, o kiekvienais metais jų vidutiniškai buvo 20 728.

Analizė apėmė gerokai daugiau negu galutinę kasos kvito sumą. Buvo vertinama, kiek prekių žmonės įsigyja, kaip dažnai lankosi parduotuvėse ir ar keičia pasirinkimą tarp skirtingų kainų kategorijų. Namų ūkiai taip pat suskirstyti į penkias pajamų grupes.

Tyrime nagrinėta 11 įprastų maisto prekybos tinklų ir septynių mažų kainų tinklų pasiūla. Tarp jų – „Rewe“, „Edeka“, „Globus“, „Aldi“, „Lidl“ ir „Penny“. Tai leido palyginti, ar pirkėjai keičia pačią apsipirkimo vietą, ar prisitaiko likdami įprastoje parduotuvėje.

Kodėl pigesnis prekės ženklas neišsprendžia visos problemos?

Kylant kainoms pirkėjai šiek tiek dažniau rinkosi mažų kainų parduotuves ir prekybos tinklų privačių prekių ženklų produktus. Tačiau šis pasikeitimas nebuvo pagrindinis prisitaikymo būdas. Didesnis pokytis matėsi perkamų prekių kiekyje ir apsipirkimų dažnume.

Tai lengva suprasti iš kasdienės situacijos. Jeigu žmogus brangesnį produktą pakeičia pigesniu, už tą pačią sumą jis gali išsaugoti didesnę dalį įprasto krepšelio. Tačiau kai biudžetas labai ribotas, net ir pigesnės alternatyvos gali nepakakti – tenka spręsti, kurios prekės šį kartą liks lentynoje.

Be to, ne kiekvienas pirkėjas turi daug erdvės pereiti prie dar pigesnių produktų. Jei šeima jau anksčiau rinkosi nebrangias alternatyvas, naujas kainų šuolis palieka mažiau pasirinkimų. Tada taupymas vis dažniau pasireiškia mažesniu pirkinių kiekiu.

Mažesnes pajamas gaunančios šeimos krepšelius mažina labiausiai

Tyrimas parodė, kad pajamų skirtumai ypač išryškėja vertinant perkamų prekių kiekio mažinimą. Mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai stipriau mažino pirkinius ir planuotų apsilankymų parduotuvėse skaičių. Perėjimo prie pigesnių produktų skirtumai tarp pajamų grupių buvo mažesni.

Riboto biudžeto šeimai sunkiau kainų augimą laikinai padengti santaupomis ar sumažinti kitas išlaidas. Maisto reikia nuolat, o nuomos, šildymo ar kitų būtinųjų mokėjimų paprastai negalima tiesiog atidėti. Todėl sprendimai priimami prie lentynos: kiek pirkti, ką pakeisti ir ko šį kartą atsisakyti.

Mažesnis pirkinių kiekis savaime neįrodo, kad žmonės pradėjo maitintis prasčiau. Dalis šeimų gali sumažinti išmetamo maisto kiekį ar geriau panaudoti atsargas. Kitais atvejais mažėjantis krepšelis rodo ribotas galimybes įsigyti įprastų produktų – šių situacijų nereikėtų suplakti į vieną.

Rečiau planuojamos kelionės į parduotuvę, tačiau spontaniški apsilankymai išlieka

Dar viena tyrime pastebėta tendencija – planuotų apsipirkimų skaičius mažėjo labiau negu spontaniškų apsilankymų. Iš anksto numatytą kelionę lengviau nukelti, sujungti su kitu apsipirkimu arba nuspręsti dar kelias dienas apsieiti su turimais produktais.

Neplanuotas užsukimas dažnai atsiranda dėl konkretaus poreikio: pritrūko pieno, duonos ar produkto vakarienei. Tokį pirkinį atidėti gali būti sunkiau. Todėl mažesnis apsilankymų skaičius nebūtinai reiškia, kad visi apsipirkimo įpročiai tapo vienodai griežtai kontroliuojami.

Vertinant savo išlaidas naudinga stebėti abu dalykus. Vienas didelis savaitinis apsipirkimas gali atrodyti taupus, tačiau keli papildomi užsukimai „tik vieno produkto“ bendrą mėnesio sumą pakeičia labiau, negu tikimasi.

Kodėl mėgstamam skanėstui pinigų kartais vis tiek atsiranda?

Tyrėjos nustatė, kad skirtingų produktų kategorijų pirkimas mažėjo nevienodai. Kasdienių, praktinę paskirtį turinčių produktų kiekio mažėjimas buvo ryškesnis negu kai kurių su malonumu siejamų prekių. Dalis pirkėjų ir toliau rinkosi brangesnius žinomų prekių ženklų produktus.

Tai parodo, kad šeimos biudžetas nėra dalijamas mechaniškai, visoms kategorijoms pritaikant vienodą mažinimą. Žmogus gali sumažinti vienų produktų atsargas, tačiau pasilikti mėgstamą kavą ar desertą. Toks pasirinkimas pats savaime neatskleidžia visos jo finansinės padėties.

Įprasta parduotuvė taip pat išliko svarbi. Ne visi persikėlė į pigesnį tinklą – dalis žmonių toliau lankėsi pažįstamoje vietoje, tik iš jos išsinešdavo mažesnį krepšelį.

Kaip šias išvadas pritaikyti savo apsipirkimams?

Analizuoti duomenys baigiasi 2019 metais, todėl tyrimas tiesiogiai neaprašo pastarųjų metų kainų šuolio. Be to, Vokietijos prekybos rinka ir pirkimo įpročiai skiriasi nuo Lietuvos. Tačiau tyrimas padeda užduoti praktišką klausimą: ar išlaidas mažiname rasdami geresnę kainą, ar tiesiog nusipirkdami mažiau?

Norint tai suprasti savo šeimos biudžete, verta:

• Palyginti ne vien kvitų sumas, bet ir kiekius. Mažesnė sąskaita dar nereiškia, kad tie patys pirkiniai atpigo.
• Tikrinti kilogramo ar litro kainą. Mažesnė pakuotė prie kasos kainuoja mažiau, tačiau pats produktas gali būti brangesnis.
• Prieš parduotuvę peržiūrėti atsargas. Tai padeda nepirkti to, kas jau laukia šaldytuve ar spintelėje.
• Susumuoti trumpus papildomus apsipirkimus. Juos lengva pamiršti vertinant savaitės išlaidas.
• Akcijos naudą skaičiuoti pagal tai, ką sunaudosite. Didesnis kiekis nepadės sutaupyti, jeigu dalį maisto vėliau teks išmesti.